1 skyrius

Kodėl aš turiu ‛gerbti savo tėvą ir motiną’?

„GERBK savo tėvą ir motiną.“ Daugeliui jaunuolių šie žodžiai nuskamba tarytum kažkas iš viduramžių.

Jaunuolė Veda atvirai maištavo prieš savo tėvą susitikinėdama su vaikinu, kuris piktnaudžiavo narkotikais ir alkoholiu. Be to, nepaisydama draudimų, ji išeidavo šokti iki paryčių. „Maniau, kad jis pernelyg griežtas, — aiškina Veda. — Buvau 18-metė ir tariausi pati viską žinanti. Man atrodė, jog tėvas šykštus ir tiesiog nenori, kad linksmai leisčiau laiką, tad išeidavau ir darydavau, kas patinka.“

Dauguma jaunuolių tikriausiai nepritartų Vedos elgesiui. Tačiau jeigu jų tėvai lieptų jiems sutvarkyti savo kambarį, padaryti namų darbus arba sugrįžti namo iki tam tikros valandos, daugelis užsidegtų pykčiu arba, dar blogiau, atvirai nepaklustų tėvams! Bet nuo jaunuolio požiūrio į savo tėvus galiausiai gali priklausyti ne tik tai, ar šeimoje bus karas, ar taika, bet ir jo gyvybė. Juk įsakymą ‛gerbti savo tėvus’ davė Dievas, ir jis skatina laikytis jo šiais žodžiais: „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje“ (Efeziečiams 6:2, 3). Yra ko stengtis. Tad iš naujo patyrinėkime, ką iš tikrųjų reiškia gerbti savo tėvą bei motiną.

Ką reiškia ‛gerbti’ juos

‛Gerbti’ reiškia pripažinti tinkamai paskirtą valdžią. Pavyzdžiui, krikščionims yra liepta ‛gerbti karalių’ (1 Petro 2:17). Nors tu galbūt ne visada sutinki  su šalies vadovu, jo postas, arba pareigos, vis tiek turi būti gerbiamos. Panašiai Dievas ir tėvams suteikė tam tikrą valdžią šeimoje. Tai reiškia, kad tu turi pripažinti Dievo jiems duotą teisę nustatyti tau taisykles. Tiesa, kitų tėvai galbūt nuolaidesni už tavuosius. Tačiau tavo tėvams privalu nuspręsti, kas geriausia tau, ir įvairiose šeimose gali būti skirtingos normos.

Tiesa ir tai, kad net geriausi tėvai kartais gali būti savavališki, netgi neteisūs. Tačiau Patarlių 7:1, 2 vienas išmintingas tėvas pasakė: „Mano sūnau [arba dukra], . . . laikykis mano paliepimų ir būsi gyvas.“ Taip ir tavo tėvų taisyklės, arba „paliepimai“, paprastai duodami tavo labui ir yra jų nuoširdžios meilės bei rūpinimosi išraiška.

Pavyzdžiui, Džonui mama ne kartą buvo sakiusi kertant šešių juostų greitkelį netoli jų namų visada  eiti virš jo esančia perėja. Kartą dvi moksleivės drąsino jį pereiti trumpesniu keliu — pačiu greitkeliu. Nekreipdamas dėmesio į jų patyčias „bailys!“, Džonas nuėjo perėja. Pusiaukelėje jis išgirdo ratų cypimą. Pažiūrėjęs žemyn, su pasibaisėjimu pamatė, kaip automobilio užkliudytos mergaitės išlėkė į orą! Tiesą sakant, paklusnumas tėvams retai būna gyvenimo ar mirties klausimas. Vis dėlto paklusti tau paprastai naudinga.

‛Gerbti savo tėvus’ taip pat reiškia leistis pataisomam, neraukyti nosies ir neniršti, kai esi baudžiamas. Tik kvailys „juokiasi iš savo tėvo drausmės“, — sakoma Patarlių 15:5.

Pagaliau gerbti yra daugiau negu tik formaliai rodyti pagarbą ar nenoriai paklusti. Biblijoje originalo, graikų, kalbos veiksmažodis, išverstas žodžiu „gerbti“, iš esmės reiškia laikyti ką nors labai vertingu. Todėl tėvai tau turi būti brangūs, labai gerbtini ir mieli. Tai reiškia jausti prieraišumą bei dėkingumą jiems. Tačiau kai kurie jaunuoliai savo tėvams jaučia anaiptol ne prieraišumą.

Ar blogi tėvai verti pagarbos?

Jaunuolė, vardu Džina, rašė: „Mano tėtis daug gerdavo ir aš negalėdavau miegoti, nes tėvai labai ginčydavosi bei šaukdavo. Gulėdavau lovoje ir tik verkdavau. Negalėdavau pasakyti jiems, kaip jaučiuosi, nes mama tikriausiai būtų mušusi mane. Biblijoje sakoma ‛gerbti savo tėvą’, bet aš negaliu.“

Ar tikrai verti pagarbos karšto būdo ar nedori, girtaujantys ar besiriejantys tėvai? Taip, nes Biblija smerkia ‛tyčiojimąsi’ iš bet kokių tėvų (Patarlių 30:17). Ir Patarlių 23:22 (Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys) mums primenama, kad iš tėvų ‛tu esi gimęs’. Jau  vien dėl to tėvai yra gerbtini. Gregoris, kuris praeityje buvo labai nepagarbus, dabar sako: „Aš dėkoju Jehovai Dievui, kad [mama] nenutraukė mano gyvybės abortu ir neišmetė į šiukšlinę, kai buvau kūdikis. Ji yra vieniša motina, o mūsų — šeši. Žinau, kad jai buvo sunku.“

Nors tavo tėvai nėra tobuli, jie daug aukojasi dėl tavęs. „Kartą mums liko valgyti tik skardinė kukurūzų ir truputis rupiai grūstų grūdų, — tęsia Gregoris. — Mama paruošė tai mums, vaikams, o pati nevalgė. Aš nuėjau miegoti sotus, tačiau vis galvojau, kodėl mama nevalgė. Dabar, turėdamas savo šeimą, suprantu, kad  ji aukojosi dėl mūsų.“ (Vieno tyrinėjimo duomenimis, išauginti vaiką iki 18 metų amžiaus kainuoja 66400 dolerių.)

Taip pat suprask: vien tai, kad tėvų pavyzdys nėra geras, nereiškia, jog viskas, ką jie tau sako, yra neteisinga. Jėzaus dienomis religiniai vadovai buvo nedori. Tačiau Jėzus pasakė žmonėms: „Visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi“ (Mato 23:1-3, 25, 26). Ar negalima būtų pritaikyti šio principo kai kuriems tėvams?

Įveikti pyktį

O jeigu tau atrodo, kad kuris nors iš tavo tėvų labai piktnaudžiauja savo įgaliojimais? * Lik ramus. Maištu, nepakančiu ar piktavališku elgesiu nieko nepasieksi (Ekleziasto 8:3, 4, Brb red.; palygink Ekleziasto 10:4). Viena 17-metė mergina pasipiktino savo tėvais, nes šiems terūpėjo jų kivirčai ir jie atrodė esą abejingi jai. Paskui jos pasipiktinimas tėvais virto pasipiktinimu Biblijos principais, kurių jie buvo ją mokę. Iš apmaudo ji ėmė ištvirkauti ir piktnaudžiauti narkotikais. „Aš maniau, kad turiu atsilyginti savo tėvams“, — paaiškino ji su kartėliu. Tačiau elgdamasi piktavališkai ji pakenkė tik sau.

Biblija perspėja: „Žiūrėk, kad įniršis nepaskatintų tavęs piktavališkai [elgtis]. . . Saugokis, kad nesigriebtum žalos daryti“ (Jobo 36:18-21, NW). Suprask, kad tėvai yra atsakingi Jehovai už savo elgesį ir atsakys už visus neteisingus poelgius (Kolosiečiams 3:25).

Patarlių 19:11 (Brb red.) sakoma: „Įžvalgus žmogus nesikarščiuoja ir jam yra garbė nekreipti dėmesio  į neteisybę.“ Kartais geriausia stengtis dovanoti tėvams už skaudinančius poelgius ir pamiršti juos. Užuot galvojęs apie jų trūkumus, žvelk į gerąsias savybes. Pavyzdžiui, Dodi turėjo neatjaučiančią mamą ir girtuoklį patėvį. Atkreipk dėmesį, kaip, suprasdama jų trūkumus, ji užgniaužė savo kartėlį. Ji sako: „Galbūt mama mums niekada nerodė meilės todėl, kad niekada nebuvo to mokoma — su ja pačia vaikystėje buvo blogai elgiamasi. Patėvis domėdavosi mūsų užsiėmimais, kai būdavo blaivus, tačiau tai buvo ne dažnai. Vis dėlto mes su seserimi visada turėjome pastogę ir maisto šaldytuve.“

Laimei, nesukalbamų ar nerūpestingų tėvų yra nedaug. Tikriausiai tavo tėvai rūpinasi tavimi ir stengiasi rodyti gerą pavyzdį. Netgi jei taip, tu galbūt kartais šiek tiek supyksti ant jų. „Kartais, kai kalbėdavausi apie kokią problemą su mama ir ji negalėdavo manęs suprasti, — prisipažįsta jaunuolis, vardu Rodžeris, — aš įširsdavau ir iš pykčio pasakydavau jai ką nors įžeidžiančio. Taip aš atsilygindavau jai. Tačiau kai nueidavau, jausdavausi labai blogai ir žinodavau, kad ji jaučiasi ne ką geriau.“

Neapgalvoti žodžiai gali ‛durti’ ir ‛skaudinti’, bet jie neišspręs tavo problemų. „Išmintingojo liežuvis gydo“ (Patarlių 12:18, Brb red.; 15:1, NW). „Nors tai būdavo nelengva, sugrįždavau ir atsiprašydavau, — sako Rodžeris. — Tuomet galėdavau ramiau paaiškinti problemą ir mes ją išspręsdavome.“

 ‛Mano tėtis sakė tiesą’

Įdomu, kad kai kurie jaunuoliai nuvargina save ir savo tėvus priešindamiesi jų nurodymams, bet vėliau suvokia, kad jų tėvai visuomet buvo teisūs. Pavyzdžiui, pagalvok apie Vedą (paminėtą iš pradžių). Kartą ji su savo vaikinu išvyko pasivažinėti. Šis buvo apsvaigęs nuo marihuanos ir alaus. Jis nesuvaldė automobilio ir 100 kilometrų per valandą greičiu važiavusi jo mašina trenkėsi į žibinto stulpą. Vedai buvo smarkiai sužeista kakta, bet ji išliko gyva.Jos draugas pabėgo iš įvykio vietos ir netgi nė karto neatėjo į ligoninę jai padėti.

„Kai mano tėvai atvažiavo į ligoninę, — prisipažino Veda, — aš pasakiau jiems, kad viskas, ką tėtis buvo sakęs, — tiesa ir kad jau seniai turėjau paklausyti. . . . Aš padariau didelę klaidą ir už tai vos nesumokėjau gyvybe.“ Po to įvykio Veda labai pakeitė savo požiūrį į tėvus.

Galbūt ir tau reikėtų kai ką pakeisti. ‛Gerbti savo tėvus’ iš tiesų gali atrodyti senamadiška. Tačiau tai ne tik protinga, bet ir teisinga Dievo akyse. O ką daryti, jeigu tu nori rodyti savo tėvams pagarbą, bet jautiesi esąs nesuprastas arba galbūt suvaržytas apribojimų? Panagrinėkime, kaip tu gali palengvinti savo padėtį tokiais atvejais.

[Išnaša]

Aptarimo klausimai:

◻ Ką reiškia gerbti savo tėvus?

◻ Kodėl tėvai nustato tiek daug taisyklių? Ar tos taisyklės gali būti tau naudingos?

◻ Ar tu turi gerbti tėvus, jeigu jų elgesys yra peiktinas? Kodėl?

◻ Kaip tau gali pavykti įveikti retkarčiais kylantį pasipiktinimą savo tėvais? Ką daryti neprotinga?

[Anotacija 16 puslapyje]

„Man atrodė, jog tėvas yra šykštus ir tiesiog nenori, kad linksmai leisčiau laiką, tad išeidavau ir darydavau, kas patinka“

[Paveikslas 12 puslapyje]

Kaip tu turėtum žiūrėti į tėvų nustatytas taisykles?

[Paveikslas 14 puslapyje]

Ar tu privalai gerbti tėvus, kurių elgesys peiktinas?