6 skyrius

Kodėl man taip sunku sugyventi su broliu ir seserimi?

BROLIAI bei seserys varžosi jau nuo Kaino ir Abelio laikų. Tai nereiškia, kad tu nekenti savo brolio ar sesers. Vienas jaunuolis prisipažino: „Man atrodo, kad savo širdies gilumoje aš myliu savo brolį, nors to dar nejaučiu. Tikriausiai taip.“

Kodėl taip dažnai brolių ir sesių santykiuose slypi priešiškumas? Rašytoja Harieta Vebster cituoja šeimos gydytojos Klaudijos Šveicer žodžius: „Kiekvienoje šeimoje yra kažkiek vertybių — šiek tiek emocinių ir šiek tiek materialinių.“ Vebster priduria: „Paprastai broliai ir seserys pešasi dėl tų vertybių — visko, pradedant tėvų meile ir baigiant pinigais bei rūbais.“ Pavyzdžiui, Kamilė bei penki jos broliai ir seserys miega trijuose miegamuosiuose. „Kartais aš noriu pabūti viena, — sako Kamilė, — noriu užsidaryti nuo jų, bet jie visad šalia.“

Gali kilti nesutarimų ir dėl privilegijų bei pareigų šeimoje. Vyresniems jaunuoliams galbūt apmaudu, kai tikimasi, kad jie atliks daugumą namų ruošos darbų. Mažesnieji galbūt spyriojasi, kai jiems vadovauja vyresnis brolis ar sesuo, arba pavydi, kai vyresnieji gauna trokštamas privilegijas. ‛Mano sesuo mokosi vairuoti, o man negalima, — skundžiasi paauglė iš Anglijos. — Man apmaudu ir aš stengiuosi padaryti, kad jai būtų sunkiau.’

 Kartais nesantaika tarp brolių ir sesių kyla vien dėl charakterių skirtumų. Septyniolikmetė Diana apie savo brolius ir seseris sako: „Kai mataisi su kitais kiekvieną mielą dieną, diena iš dienos, . . . ir kai matai tą patį asmenį kasdien darantį tą patį tave erzinantį dalyką, tai gali įgrįsti.“ Jaunuolis Andre priduria: „Kai esi namuose. . ., esi toks, koks esi.“ Nelaimei, ‛būti tokiam, koks esi’, dažnai reiškia pamiršti mandagumą, švelnumą ir taktą.

Tėvų palankumas (‛Tave mama labiau myli!’) yra kita įprasta brolių ir sesių nesutarimų priežastis. Psichologijos profesorius Li Salkas pripažino: „Mama jokiu būdu negali visiškai vienodai mylėti visų savo vaikų, nes jie yra skirtingos asmenybės ir neišvengiamai skatina mus [tėvus] skirtingai reaguoti.“ Taip buvo ir bibliniais laikais. Patriarchas Jokūbas (Izraelis) „mylėjo Juozapą labiau už visus savo sūnus“ (Pradžios 37:3). Juozapo broliai pradėjo jam labai pavydėti.

Užgesinti ugnį

„Nebesant malkų gęsta ugnis.“ Taip sakoma Patarlių 26:20. Miško gaisrui plisti dažnai užkertamas kelias iškertant priešgaisrines juostas, — tai yra žemės dryžiai, kuriuose iškirsti visi medžiai. Jeigu prasideda gaisras, jis paprastai plinta tik iki tos vietos ir užgęsta. Panašiai yra būdų užkirsti kelią nesutarimams arba bent jau sumažinti juos. Vienas būdas — bendrauti ir rasti kompromisą, kol neįsiplieskė ginčas.

 Pavyzdžiui, galbūt sunkumų sudaro tai, kad neįmanoma pabūti vienam? Jeigu taip, pamėginkite drauge susėsti ramią valandėlę ir sudaryti konkretų tvarkaraštį. (‛Kambarys bus mano tokiomis dienomis ar valandomis, o tavo — tokiomis.’) Tada gerbkite susitarimą: ‛Tegu tavo žodis taip reiškia taip, tavo ne — ne’ (Mato 5:37, NW). Jeigu prireikia ką nors pakeisti, iš anksto pasakyk apie tai kitam asmeniui, užuot be perspėjimo reikalavęs pakeitimo.

Gal jūs nesutariate dėl teisės į turimus daiktus? Viena paauglė skundėsi: „Mano įseserė visada naudojasi mano daiktais neatsiklaususi manęs. Ji netgi pasinaudojo mano kosmetika ir dar išdrįso man pasakyti, kad nusipirkau netinkamą!“ Tu galėtum pakviesti tėvus galutinai išspręsti problemą. Tačiau būtų dar geriau, jeigu ramiai susėstum su savo broliu ar seserimi. Užuot ginčijęsis dėl savo „teisių“, ‛mielai dalinkis’ (1 Timotiejui 6:18, ŠvR). Stenkitės nustatyti kokias nors skolinimosi taisykles, pavyzdžiui, prieš imant visada paprašyti. Jei būtina, ieškokite kompromisų. Tada pamatysite, kaip ‛ugnis užges’ dar neįsiliepsnojusi!

O jeigu brolio ar sesers charakteris tave tiesiog erzina? Iš tikrųjų tu mažai ką tegali padaryti, kad jį pakeistum. Tad mokykis ‛pakęsti kitą su meile’ (Efeziečiams 4:2, NTP). Užuot išpūtęs brolio ar sesers klaidas ir trūkumus, rodyk krikščionišką meilę, kuri „uždengia nuodėmių gausybę“ (1 Petro 4:8). Nebūk šiurkštus ar nemalonus, bet pamesk „piktumą, nirtulį,  nelabumą, piktžodžiavimą“ ir ‛tavo kalba visuomet tebūna maloni’ (Kolosiečiams 3:8; 4:6).

‛Tai neteisinga!’

„Mano sesuo gauna viską, ko nori, — skundžiasi viena jaunuolė. — O aš — nieko.“ Tartum girdėta? Tačiau atkreipk dėmesį į tuos du kraštutinumus: „viską“ ir „nieko“. Ar iš tiesų yra taip blogai? Tikriausiai ne. O jeigu taip ir būtų, argi realu tikėtis visiškai vienodo elgesio su dviem skirtingomis asmenybėmis? Žinoma, ne! Galbūt tavo tėvai tiesiog atsižvelgia į jūsų asmeniškus poreikius bei temperamentus.

Tačiau argi nėra neteisinga, kad tėvai palankesni kuriam nors vaikui? Ne visada. Prisimink, kad Jokūbas buvo palankesnis savo sūnui Juozapui. Kodėl? Juozapas buvo mirusios mylimos Jokūbo žmonos Rachelės sūnus. Tad argi nėra visiškai suprantama, kad Jokūbas jautė ypatingą prieraišumą šiam sūnui? Tačiau Jokūbas mylėjo ne tik Juozapą, bet ir kitus sūnus, nes jis nuoširdžiai rūpinosi jų gerove (Pradžios 37:13, 14). Todėl jie pavydėjo Juozapui nepagrįstai!

Gal ir tavo tėvai jaučia didesnį prieraišumą tavo broliui ar sesei —  dėl bendrų interesų, panašaus būdo ar kokių kitų veiksnių. Tai nereiškia, kad jie tavęs nemyli. Jeigu jauti apmaudą ar pavydą, suprask, kad tave tiesiog užvaldė netobula širdis. Stenkis nugalėti tokius jausmus. Jeigu tavo poreikiai patenkinami, kodėl turėtum jaudintis, kad broliui ar seseriai skiriama daugiau dėmesio?

Broliai ir seserys — palaima

Kartais tuo sunku tikėti, ypač kai jie tave erzina. Tačiau jaunuolė Diana mums primena: „Smagu turėti  brolių ir seserų.“ Ji turi septynis. „Yra su kuo pasišnekučiuoti ir pasidalinti tuo, kas tau įdomu.“

En Meri ir jos brolis Andre pridūrė: „Nors su draugais gali šen bei ten nueiti, tačiau visada turi brolius ir seseris. Jie visuomet šalia, kai nori pažaisti žaidimą, pasportuoti ar nueiti į parką.“ Dona mato kitą pranašumą: „Yra su kuo pasidalinti namų ruošos darbus.“ Kiti pavadino savo brolį ar sesę „ypatingu patarėju ir klausytoju“, asmeniu, kuris „supranta“.

Vėliau gyvenime bendraujant su kitais žmonėmis tau iškils kaip tik tokių sunkumų, kokių šiuo metu būna tarp tavęs ir tavo brolio ar sesers. Pavydas, teisė į turtą, nevienodas elgesys, vienatvės stoka, savanaudiškumas, charakterių skirtumai — tai gyvenimo problemos. Mokantis sugyventi su savo broliais bei seserimis išmokstama bendrauti su žmonėmis.

Septyniolikmetis Andre atkartoja Biblijos žodžius iš 1 Jono 4:20 sakydamas: „Jeigu tu negali sutarti su žmonėmis, kuriuos matai, kaipgi sutarsi su Jehova, kurio negali matyti?“ Retkarčiais iškils nesutarimų su broliais ir seserimis. Tačiau tu gali išmokti dalintis, bendrauti ir nusileisti. Kokie bus šių pastangų vaisiai? Tu galbūt prieisi išvadą, kad ne taip jau blogai turėti brolį ar sesę.

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl broliai ir seserys dažnai nesutaria?

◻ Kaip tu gali užkirsti kelią nesutarimams dėl teisės į vienatvę ir turimus daiktus?

◻ Kodėl tėvai kartais būna palankesni kuriam nors vaikui? Ar tu manai, kad tai visada neteisinga?

◻ Ar bloga būti vienturčiam vaikui?

◻ Kodėl naudinga turėti brolių ir sesių?

[Anotacija 52 puslapyje]

„Mama jokiu būdu negali visiškai vienodai mylėti visų savo vaikų, nes jie yra skirtingos asmenybės“ (Psichologijos profesorius Li Salkas)

[Rėmelis 54 puslapyje]

Aš esu vienintelis vaikas’

Jeigu tu esi vienturtis vaikas, tai nereiškia, kad esi nuskriaustas. Pavyzdžiui, kitiems jaunuoliams galbūt sunku sutarti su savo broliais ir seserimis, o tu gali pats išsirinkti sau artimus draugus (žinoma, pritariant tėvams). Tu galbūt netgi turi daugiau laiko studijuoti, mąstyti arba lavinti tam tikrus įgūdžius ar sugebėjimus. (Žiūrėk 14 skyrių apie vienatvę.)

Jaunuolis Tomas nurodė kitą pranašumą: „Man, kaip vienturčiam vaikui, tėvai skyrė visą dėmesį.“ Tiesa, dėl per didelio tėvų dėmesio jaunuolis gali tapti savanaudiškas. Bet jeigu tėvai rūpinasi nuosaikiai, tai gali tau padėti greičiau subręsti ir jaustis laisvai tarp suaugusiųjų.

Tačiau yra pavojus, kad neturėdamas brolių ir sesių, su kuriais galėtum dalintis, gali tapti savanaudiškas. Jėzus patarė: „Duokite“ (Luko 6:38). Stenkis dalintis su draugais ir giminaičiais. Mokykis pastebėti kitų reikmes ir, kai įmanoma, pasisiūlyk padėti. Žmonės atsilieps į tokį dosnumą. Ir pamatysi, kad nors esi vienturtis vaikas, tikrai nesi vienišas.

[Paveikslas 53 puslapyje]

Man dažnai trūksta sesers; vis dėlto aš turiu tam tikrų privilegijų