4 skyrius

Kodėl tėtis su mama išsiskyrė?

„Prisimenu, kaip tėtis mus paliko. Mes iš tiesų nežinojome, kas darosi. Mama turėdavo išeiti į darbą ir nuolat palikdavo mus vienus. Kartais sėdėdavome prie lango ir nerimaudavome — gal ir ji mus paliko? . .“ (Mergaitė iš išsiskyrusios šeimos)

TĖVŲ skyrybos gali atrodyti tartum pasaulio pabaiga, katastrofa, sukelianti nesibaigsiantį sielvartą. Dėl to dažnai užplūsta gėdos, pykčio, nerimo, baimės būti apleistam, kaltės, depresijos, didžiulės netekties, netgi troškimo atkeršyti jausmai.

Jeigu tavo tėvai neseniai išsiskyrė, galbūt ir tu tai jauti. Be to, mūsų Kūrėjas norėjo, kad tave augintų ir tėvas, ir mama (Efeziečiams 6:1-3). Tačiau dabar tu netekai galimybės kasdien būti su savo mylimu tėvu ar mama. „Aš iš tikrųjų gerbiau savo tėvą ir norėjau būti su juo, — skundžiasi Paulius, kurio tėvai išsiskyrė, kai jam buvo septyneri. — Bet mama gavo teisę mus globoti.“

Kodėl tėvai išsituokia

Dažnai tėvai visiškai slepia savo problemas. „Neprisimenu, kad mano tėvai būtų baręsi, — sako Lina, kurios tėvai išsiskyrė, kai ji buvo vaikas. — Aš maniau, kad jie sutaria.“ Ir net jeigu tėvai kivirčijasi, jų išsiskyrimas vis tiek gali būti smūgis!

Daugeliu atvejų išsiskiriama todėl, kad vienas iš tėvų yra kaltas dėl seksualinio nusižengimo.  Dievas leidžia nekaltajam sutuoktiniui pareikalauti skyrybų (Mato 19:9). Kitais atvejais nuo „rūstybių, riksmų ir piktžodžiavimų“ prieinama iki smurto, tad vienas iš tėvų ima baimintis dėl savo bei vaikų fizinės sveikatos (Efeziečiams 4:31).

Reikia pripažinti, kai kada išsiskiriama nepagrįstai. Kai kurie, užuot sprendę savo problemas, savanaudiškai išsiskiria tvirtindami, esą jie „nelaimingi“ arba „nebemyli“. Tai nepatinka Dievui, kuris ‛nekenčia skyrybų’ (Malachijo 2:16, Brb red.). Ir Jėzus pasakė, jog kai kurie išardys savo santuoką dėl to, kad jų sutuoktiniai taps krikščionimis (Mato 10:34-36).

Kaip bebūtų, jeigu tavo tėvai ir nusprendė neatsakyti arba tik miglotai atsakyti į tavo klausimus apie skyrybas, tai nereiškia, kad jie tavęs nemyli. *  Apimtiems širdgėlos tėvams galbūt tiesiog sunku kalbėti apie skyrybas (Patarlių 24:10). Be to, jiems galbūt nejauku ir gėda pripažinti abiejų trūkumus.

Ką tu gali padaryti

Stenkis rasti tinkamą metą ramiai aptarti su tėvais, kas tau kelia nerimą (Patarlių 25:11). Pasakyk jiems, koks tu nuliūdęs ir sutrikęs dėl skyrybų. Galbūt jie tau duos patenkinamą paaiškinimą. Jeigu ne, nenusivilk. Argi Jėzus nenutylėjo to, ko, jo nuomone, mokiniai dar negalėjo suprasti? (Jono 16:12) Argi tavo tėvai neturi teisės turėti paslapčių?

Pagaliau suprask, kad skyrybos, kokia bebūtų jų priežastis, yra jų tarpusavio ginčas, o ne ginčas su tavimi! Tyrinėdamos 60 išsiskyrusių šeimų, Volerštein ir Keli nustatė, kad sutuoktiniai dėl skyrybų kaltino vienas kitą, savo darbdavius, šeimos narius bei draugus. Tačiau, anot tyrinėtojų, „gan įdomu, kad nė vienas nekaltino vaikų“. Tavo tėvų jausmai tau nepasikeitė.

 Gydantis laiko poveikis

Yra „metas gydyti“ (Ekleziasto 3:3). Kaip fiziniam sužeidimui, pavyzdžiui, kaulo lūžiui, visiškai išgydyti galbūt reikia kelių savaičių ar net mėnesių, taip ir emocinėms žaizdoms užgyti reikia laiko.

Skyrybų tyrinėtojos Volerštein ir Keli nustatė, kad tik per porą metų po skyrybų „įprasta baimė, sielvartas, šoko sukeltas netikėjimas. . . visiškai išblėsdavo arba dingdavo“. Kai kurių žinovų nuomone, sunkiausias laikotarpis yra tik treji metai po skyrybų. Tai gal atrodo daug, tačiau kad tavo gyvenimas nusistovėtų, daug kas turi įvykti.

Pirma, turi būti pertvarkyta skyrybų sutrikdyta įprastinė šeimos gyvensena. Be to, praeis laiko, kol tavo tėvai atsigaus emociškai. Galbūt tik tuomet jie galės suteikti tau reikiamą paramą. Kai tavo gyvenimas vėl taps kiek vienodesnis, pasijusi normaliai.

Tačiau Saliamonas perspėjo: „Nesakyk: ‛Kodėl seniau buvo geriau negu dabar?’ Tai neišmintingas klausimas“ (Ekleziasto 7:10, Brb red.). Mąstymas apie praeitį gali užtemdyti dabartį. Kokia padėtis buvo tavo šeimoje prieš skyrybas? „Visada buvo daug barnių — rėkavimo ir pravardžiavimosi“, — pripažįsta Aneta. Galbūt dabar tu džiaugiesi taika namuose?

‛Aš galiu juos vėl suvienyti’

Kai kurie jaunuoliai puoselėja viltis vėl suvienyti savo tėvus ir galbūt neatsisako tokių svajonių netgi po to, kai jų tėvai susituokia iš naujo!

Tačiau skyrybų nepripažinimas nieko nepakeis. Ir tikriausiai jokios ašaros, maldavimai ar intrigos nesuves vėl tavo tėvų draugėn. Tad ar verta kamuoti  save tikintis to, kas nelabai tikėtina? (Patarlių 13:12, Brb red.) Saliamonas pasakė, kad yra „metas atsisakyti kaip prarasto“ (Ekleziasto 3:6, NW). Tad pripažink skyrybų tikrumą ir kad išsiskirta visam laikui. Tai tau labai padės apsiprasti.

Susitaikyti su tėvais

Tu gali teisėtai pykti ant tėvų dėl savo suardyto gyvenimo. Vienas jaunuolis karčiai pasakė: „Mano tėvai buvo savanaudžiai. Iš tikrųjų jie negalvojo apie mus ir kaip jų poelgis paveiks mus. Jie tiesiog padarė ką sumanė.“ Galbūt tai tiesa. Tačiau argi tu gali gyventi nešdamas pykčio bei kartėlio naštą ir nepakenkti sau?

Biblijoje patariama: „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės. . . Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems“ (Efeziečiams 4:31, 32). Kaip tu gali atleisti žmogui, taip skaudžiai įžeidusiam tave? Stenkis žiūrėti į savo tėvus objektyviai — kaip į klystančius, netobulus žmones. Taip, netgi tėvai ‛nusideda ir stokoja Dievo garbės’ (Romiečiams 3:23). Tai suvokiant gali būti lengviau susitaikyti su tėvais.

Išsakyk savo jausmus

„Iš tiesų aš niekada nekalbėjau, ką jaučiu dėl savo tėvų skyrybų“, — pasakė vienas jaunuolis, iš kurio ėmėme interviu. Nors iš pradžių jaunuolis buvo ramus, bekalbėdamas apie tėvų skyrybas jis vis labiau jaudinosi, netgi apsiašarojo. Jis atskleidė jausmus, kuriuos seniai slėpė. Nustebęs jis prisipažino: „Išsipasakojus man tikrai palengvėjo.“

Tau taip pat gali būti naudinga kam nors išsipasakoti, užuot užsidarius. Pasakyk savo tėvams, ką jauti, dėl ko baiminiesi ir nerimauji. (Palygink Patarlių  23:26.) Gali padėti ir brandūs krikščionys. Pavyzdžiui, Keitas beveik ar visai negavo paramos iš savo šeimos, iširusios dėl skyrybų. Tačiau jis surado ją kitur. Keitas sako: „Mano šeima tapo krikščionių susirinkimas.“

Svarbiausia, tave gali išklausyti tavo dangiškasis Tėvas, „maldos klausytojas“ (Psalmių 65:2, NTP). Jaunuolis, vardu Paulius, prisimena, kas jam padėjo atsigauti po tėvų skyrybų: „Aš nuolatos meldžiausi ir visada galvojau, kad Jehova yra realus asmuo.“

Tavo tolesnis gyvenimas

Po skyrybų galbūt jau niekada nebebus taip, kaip buvo. Tačiau tai nereiškia, kad tavo gyvenimas negali būti vaisingas ir laimingas. Biblija pataria: „Nebūkite apsileidę“ (Romiečiams 12:11). Taip, nesiduok paralyžiuojamas sielvarto, nuoskaudos ar pykčio, bet gyvenk savo gyvenimą! Užsiimk mokymusi. Imkis laisvalaikio pomėgių. Būk ‛pertekęs Viešpaties darbo’ (1 Korintiečiams 15:58, NTP).

Tam reikės pastangų, pasiryžimo ir laiko. Tačiau galiausiai tėvų santuokos žlugimas nebebus svarbiausias dalykas tavo gyvenime.

[Išnaša]

Aptarimo klausimai:

◻ Kokios yra kai kurios tėvų išsiskyrimo priežastys?

◻ Kodėl tavo tėvams gali būti sunku apie tai kalbėti? Ką tu gali daryti, jeigu jie nenori apie tai kalbėti?

◻ Kodėl beprasmiška gyventi praeitimi arba svajoti vėl suvienyti savo tėvus?

◻ Ką tu gali padaryti, kad būtų lengviau susitaikyti su skyrybomis?

◻ Kaip tu gali įveikti galimą savo pyktį ant tėvų?

 [Rėmelis 36, 37 puslapiuose]

Ar skyrybos nesugriaus mano gyvenimo?’

Po tėvų skyrybų kai kurie jaunuoliai tiesiog griauna savo gyvenimą. Kai kurie priima skubotus sprendimus, pavyzdžiui, mesti mokyklą. Kiti išreiškia savo neviltį bei pyktį netinkamu elgesiu, tarytum bausdami savo tėvus už išsiskyrimą. Denis prisimena: „Po tėvų skyrybų aš buvau nelaimingas ir prislėgtas. Man iškilo sunkumų mokykloje ir vienais metais neišlaikiau egzaminų. Paskui. . . pasidariau klasės juokdariu ir nuolat įsiveldavau į muštynes.“

Sukrečiantis elgesys tikrai gali patraukti tėvų dėmesį. Tačiau ar tuo iš tiesų pasiekiama kas nors daugiau negu ir taip jau įtemptos padėties apsunkinimas? Iš tikrųjų vienintelis, kuris nubaudžiamas piktadaryste, yra pats piktadarys (Galatams 6:7). Stenkis suprasti, kad tavo tėvai irgi kenčia ir kad jų tariamas aplaidumas tavo atžvilgiu nėra piktavališkas. Denio mama prisipažino: „Aš tikrai apleidau savo vaikus. Po skyrybų pati buvau taip sumišusi, kad tiesiog negalėjau jiems padėti.“

Biblijoje, Žydams 12:13 (Brb red.), patariama: „Ištiesinkite takus po savo kojomis, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų.“ Net jeigu tėvai nedrausmina, blogas elgesys neatleistinas (Jokūbo 4:17). Prisiimk atsakomybę už savo veiksmus ir drausmink save (1 Korintiečiams 9:27).

Taip pat venk priimti skubotus sprendimus, pavyzdžiui, išeiti iš namų. „Išmintingas apsvarsto kiekvieną žingsnį“ (Patarlių 14:15, Brb red.). Jeigu tavo tėvai šiuo metu atrodo pernelyg išsiblaškę, kad išklausytų tave, kodėl tau neaptarus savo sprendimų su vyresniu draugu?

Vis dėlto tau galbūt kelia nerimą tavoji ateitis. Tavo tėvų santuoka buvo nevykusi, tad, suprantama, tu gali nerimauti, ar pats galėsi džiaugtis sėkminga santuoka.  Laimei, santuokinės nesėkmės tu nepaveldi iš savo tėvų kaip strazdanų. Tu esi unikali asmenybė, ir kokia vėliau bus tavo santuoka, priklauso ne nuo tėvų nesėkmių, bet nuo to, kaip tu ir tavo sutuoktinis taikysite Dievo Žodį.

Be to, tau galbūt rūpi dalykai, kuriuos anksčiau laikei savaime suprantamais — maistas, rūbai, pastogė, pinigai. Tačiau tėvai paprastai randa kokių nors būdų palaikyti savo vaikus po skyrybų, net jeigu mamai reikia pradėti dirbti pasaulietišką darbą. Vis dėlto knyga Surviving the Breakup realistiškai įspėja: „Kuo anksčiau buvo išlaikoma viena šeima, tuo dabar turi būti išlaikomos dvi, todėl smunka kiekvieno šeimos nario gyvenimo lygis.“

Tad tikriausiai tau teks įprasti apsieiti be dalykų, kurie tave džiugindavo, pavyzdžiui, nauji rūbai. Tačiau Biblija mums primena: „Mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turėdami maisto, drabužį, pastogę, būkime patenkinti“ (1 Timotiejui 6:7, 8). Galbūt tu gali netgi padėti naujai suplanuoti šeimos išlaidas. Be to, atmink, kad Jehova yra „našlaičių tėvas“ (Psalmių 67:6). Gali būti tikras, kad jis labai rūpinasi tavo poreikiais.

Jeremijas pasakė: „Gera žmogui jaunystėje nešti jungą“ (Raudų 3:27, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys). Tiesa, nieko „gero“, kai matai, jog tėvai išsiskiria. Tačiau netgi iš šio neigiamo įvykio galima gauti naudos.

Tyrinėtoja Judita Volerštein pareiškė: „Emocinis bei protinis [išsiskyrusių tėvų vaikų] augimas, kurį stimuliuoja šeimos nelaimė, yra įspūdingas ir kartais jaudinantis. Jaunuoliai. . . blaiviai apsvarsto savo tėvų patirtį ir padaro protingas išvadas dėl savo ateities. Jie ieško būdų išvengti savo tėvų klaidų.“

Be abejo, tavo tėvų išsiskyrimas paliks žymę tavo gyvenime. Tačiau ar ta žymė bus blunkanti dėmelė, ar pūliuojanti žaizda, labai priklauso nuo tavęs.

[Paveikslas 35 puslapyje]

Tėvų santuokos iširimas gali būti vienas iš pačių skausmingiausių įvykių

[Paveikslas 38 puslapyje]

Nuolatiniai prisiminimai, koks anksčiau buvo gyvenimas, gali tik slėgti tave