33 skyrius

Kodėl gi negerti?

‛AR GERTI yra bloga? Ar tai tikrai žalinga? O gal tai nedera tik man, bet nieko blogo suaugusiesiems?’ Tau tikriausiai iškyla tokių klausimų. Juk gal net tavo tėvai geria. Geria daug tavo amžiaus jaunuolių (kokie bebūtų įstatyminiai apribojimai). Televizijos laidos ir filmai pateikia tai patraukliai.

Saikingai vartojami alkoholiniai gėrimai iš tiesų gali suteikti malonumo. Biblijoje pripažįstama, kad vynas gali pradžiuginti širdį ar pagerinti maisto skonį (Ekleziasto 9:8). Tačiau besaikis alkoholio vartojimas sukelia didelių problemų — kivirčus su tėvais, mokytojais bei policija, net atneša mirtį. Biblijoje sakoma: „Vynas — pasityčiotojas, o stiprus gėrimas — pašėlęs; kas jais apsigauna, nėra išmintingas“ (Patarlių 20:1, Brb red.). Tad tau svarbu atsakingai apsispręsti dėl alkoholio vartojimo.

 Tačiau ką tu iš tiesų žinai apie alkoholį ir jo poveikį? Toliau pateiktas testas padės tau nustatyti tai. Tiesiog pažymėk, teisingi ar klaidingi šie teiginiai:

1. Dauguma alkoholinių gėrimų yra stimuliuojantys ․․․․․․․․․․ ____

2. Bet koks alkoholio kiekis žalingas žmogaus organizmui ․․․ ____

3. Visi alkoholiniai gėrimai — likeris, vynas, alus — vienodai

greitai patenka į kraują ․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․ ____

4. Žmogus gali greičiau išsiblaivyti išgėręs juodos kavos arba

nusiprausęs po šaltu dušu ․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․ ____

5. Tas pats alkoholio kiekis visus veikia vienodai ․․․․․․․․․ ____

6. Pasigėrimas yra tas pats kas alkoholizmas ․․․․․․․․․․․․․․․ ____

7. Alkoholis ir raminamieji vaistai (pavyzdžiui, barbitūratai),

išgeriami vienu metu, sustiprina vienas kito poveikį ․․․․ ____

8. Kaitaliojant gėrimus nepasigeriama ․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․․ ____

9. Organizme alkoholis virškinamas taip pat kaip maistas ․․․․․․․․ ____

Dabar patikrink savo atsakymus pagal pateiktuosius 270-ame puslapyje. Ar kai kurios tavo pažiūros į alkoholį klaidingos? Jeigu taip, suprask, kad neišmanymo apie alkoholį pasekmės gali būti mirtinos. Biblija mus perspėja, kad nederamai vartojamas alkoholis „įgelia kaip gyvatė ir kaip angis išlieja nuodus“ (Patarlių 23:32).

Pavyzdžiui, Džonas vedė būdamas paauglys. Vieną vakarą, po muštynių su savo jauna žmona, jis išbėgo iš namų nusprendęs pasigerti. Išmaukęs visą puslitrį degtinės, jis pateko į komą. Jeigu ne gydytojų ir medicinos seserų pastangos, Džonas būtų miręs. Tikriausiai jis nė nenumanė, kad staigiai išgėrus didelį alkoholio kiekį galima netgi numirti. Už nežinojimą jis kone sumokėjo savo gyvybe.

 Grįžtamasis poveikis

Tai vienas iš klastingiausių alkoholio poveikių. Alkoholis ne stimuliuoja, o slopina. Tariamas nuotaikos pakilimas, kurį jauti išgėręs, būna todėl, kad alkoholis slopina tavo nerimą. Tu jautiesi atsipalaidavęs, nebe toks susirūpinęs kaip prieš tai. Todėl saikingai vartojamas alkoholis gali šiek tiek padėti žmogui ‛užmiršti savo skausmą’ (Patarlių 31:6, 7). Pavyzdžiui, jaunuolis Paulius gėrė norėdamas pabėgti nuo šeimos problemų. „Aš labai jaunas sužinojau, kad gerdamas galiu sumažinti įtampą, kurią jaučiau, — prisimena jis. — Taip aš atsipalaiduodavau.“

Jokios žalos, tiesa? Netiesa! Alkoholis padaro grįžtamąjį poveikį. Po poros valandų, kai raminantis alkoholio poveikis baigiasi, tave vėl apima nerimas, tačiau nebe toks, koks buvo. Jis pasidaro stipresnis, negu buvo prieš išgeriant! Jauti didesnį nerimą arba įtampą nei anksčiau. Pagirios gali tęstis net 12 valandų. Tiesa, jeigu dar sykį išgersi, nerimas vėl sumažės. Bet po poros valandų jis vėl apims, ir stipresnis negu prieš tai! Taip ir vejasi vienas kitą pavojinga spirale dirbtiniai nuotaikos pakilimai ir vis žemesni kritimai.

Tad ilgainiui alkoholis iš tikrųjų nebesumažins tavo nerimo. Jis gali jį tik padidinti. Ir kai alkoholio poveikis nuslopsta, tavo problemos lieka kaip buvusios.

 Trukdo bręsti emociškai

Kiti tvirtina, kad alkoholis padeda jiems įveikti sunkumus. Pavyzdžiui, Denisas buvo labai drovus ir jam buvo sunku palaikyti netgi paprastą pokalbį. Bet kartą jis rado išeitį. „Po kelių taurelių aš atsipalaiduodavau“, — pasakė jis.

Deja, žmogus bręsta ne vengdamas sunkių aplinkybių, kaip kad darė Denisas, bet kovodamas su jomis. Mokymasis įveikti jaunystės sunkumus yra tik repeticija prieš išmėginimus, kuriuos patirsi užaugęs. Todėl Denisas pamatė, kad laikinas alkoholio poveikis ilgainiui nepadėjo jam nugalėti drovumo. „Kai alkoholis nustodavo veikęs, aš vėl užsidarydavau savo kiaute“, — sako Denisas. O kaip yra dabar, praėjus daugeliui metų? Denisas tęsia: „Iš tiesų aš niekuomet neišmokau nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis. Manau, kad tai man trukdė subręsti.“

Alkoholio vartojimas tiek tepadeda ir kovojant su įtampa. Džoana, kuri gėrė paauglystėje, pripažįsta: „Neseniai prislėgta aplinkybių pagalvojau: ‛Dabar būtų puiku išgerti.’ Tu manai, kad išgėrus lengviau sutvarkyti reikalą.“ Bet taip nėra!

Viename žurnalo New York State Journal of Medicine straipsnyje buvo rašoma: „Kai narkotikais [ir alkoholiu] imamasi mažinti sunkumus mokymosi, socialinėje ir žmonių santykių srityse, nebereikia mokytis protingai kovoti su sunkumais. Poveikis gali būti nepastebimas, iki asmuo tampa suaugęs; tada dažnai paaiškėja, jog jam sunku užmegzti artimus santykius,  ir žmogus pasijunta vienišas.“ Daug geriau tiesiogiai kovoti su problemomis ir sunkumais!

„Jis negėrė“

Apsvarstyk Jėzaus Kristaus pavyzdį. Paskutinę savo žemiškojo gyvenimo naktį Jėzus iškentė siaubingą išmėginimą. Išduotas ir suimtas Jėzus keletą kartų buvo tardomas ir melagingai kaltinamas. Galiausiai po bemiegės nakties jis buvo atiduotas prikalti prie kankinimų stulpo (Morkaus 14:43—15:15; Luko 22:47—23:25).

Tada Jėzui pasiūlė išgerti kai ką slopinančio pojūčius — nuotaiką pakeliančio skysčio, kuris padėtų jam iškęsti toje sunkioje padėtyje. Biblijoje paaiškinama: „Davė jam mira atmiešto vyno, bet jis negėrė“ (Morkaus 15:22, 23). Jėzus norėjo išsaugoti visus savo pojūčius. Jis norėjo sąžiningai išlaikyti šį sunkumą. Jis nevengė jo! Tačiau vėliau, kai jam pasiūlė, matyt, nedidelį kiekį su narkotikais nesumaišyto vyno troškuliui numalšinti, Jėzus jį priėmė (Jono 19:28-30).

 Tavo problemos, sunkumai ir įtampa daug mažesni. Bet Jėzaus atvejis tau vis tiek gali būti naudinga pamoka. Tau daug labiau seksis įveikti problemas, spaudimus ir nepalankias aplinkybes, jeigu, užuot vartojęs nuotaiką pakeliantį gėrimą (tarkim, alkoholį), kovosi su jomis. Kuo daugiau patirties įgysi kovodamas su gyvenimo problemomis, tuo labiau tau seksis jas išspręsti. Tu išsiugdysi geras emocines savybes.

Kai sulauksi pilnametystės, tu pats (ir galbūt tavo tėvai) nuspręsi retkarčiais saikingai išgerti ar visai negerti. Tegu tavo sprendimas būna pagrįstas žiniomis, protingas. Jeigu nuspręsi negerti, neturi atsiprašinėti. Tačiau jeigu jau esi pilnametis ir nusprendi vartoti gėrimus, gerk jausdamas atsakomybę. Niekada negerk bėgdamas nuo sunkumų arba norėdamas įgyti dirbtinės drąsos. Biblijos patarimas yra paprastas ir aiškus: „Per daug gerdamas daraisi triukšmingas ir neprotingas. Pasigerti kvaila“ (Patarlių 20:1, Today’s English Version).

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl daug jaunuolių pradeda vartoti alkoholį?

◻ Kokios yra kai kurios neteisingos pažiūros į alkoholį?

◻ Kokių pavojų kyla, kai vairuojama išgėrus?

◻ Kodėl pavojinga vartoti alkoholį siekiant pabėgti nuo problemų?

◻ Ką jaunuolis turėtų daryti susidūręs su problemomis ir kodėl?

[Anotacija 268 puslapyje]

Gerdamas jaunuolis gali pakliūti į pavojingą dirbtinių nuotaikos pakilimų ir vis žemesnių kritimų spiralę

[Anotacija 271 puslapyje]

„Iš tiesų aš niekuomet neišmokau nuoširdžiai bendrauti su žmonėmis. Manau, kad tai man trukdė subręsti“ (Jaunas vyras, piktnaudžiavęs alkoholiu paauglystėje)

 [Rėmelis 264 puslapyje]

‛Kodėl mes pradėjome gerti’

Interviu su keliais žmonėmis, kurie girtuokliavo paauglystėje

Korespondentas: Kodėl jūs gėrėte?

Bilas: Pirmiausia mane paskatino grupė, prie kurios priklausiau. Tai buvo populiaru, ypač savaitgaliais.

Denisas: Aš pradėjau gerti būdamas kokių 14 metų. Mano tėvas buvo nemažas girtuoklis. Namuose nuolat būdavo vakarėliai su kokteiliais. Vaikystėje mačiau, kad geriama per sambūrius. Vėliau, paūgėjęs, susidėjau su gauja. Aš gerdavau, kad būčiau pripažintas kitų vaikinų.

Markas: Aš sportavau. Atrodo, gerti pradėjau turėdamas apie 15 metų su vaikinais iš krepšinio komandos. Manau, kad daugiausia iš smalsumo.

Džoana: Mane labai paveikė tai, ką mačiau per televizorių. Matydavau, kaip geria personažai. Tai atrodė šauniai.

Paulius: Mano tėvas alkoholikas. Dabar aš suprantu, kad daugybės mūsų problemų priežastis buvo alkoholizmas. Aš mėginau išvengti jo. Kaip bebūtų keista, tai viena iš priežasčių, kodėl ėmiau gerti.

Džoana: Mano tėvai paprastai daug negerdavo. Tačiau aš prisimenu vieną tėčio įprotį — draugijose jis girdavosi, kiek daug galįs išgerti. Galima sakyti, išsiugdžiau tokį požiūrį — maniau esanti nepakartojama. Kartą su draugėmis surengėme išgertuves. Keletą valandų gėrėme. Svaigalai iš tiesų mane ne taip veikė kaip kitas. Prisimenu, galvojau: ‛Aš tokia kaip tėtis.’ Manau, jo požiūris į alkoholį mane tikrai paveikė.

Korespondentas: Tačiau kodėl daug kas geria iki girtumo?

Markas: Todėl mes ir gerdavome — kad pasigertume. Skonis man tikrai nerūpėjo.

Korespondentas: Taigi tu gerdavai dėl poveikio?

Markas: Taip.

Haris: Aš manau tą patį. Tai lyg lipti kopėčiomis. Kaskart išgerdamas sieki didesnio kvaitulio — viena pakopa aukščiau.

 [Rėmelis 270 puslapyje]

Teisingi ar klaidingi testo teiginiai (p. 263)

1. KLAIDINGAS. Alkoholis daugiausia slopina. Išgėręs gali jausti nuotaikos pakilimą, nes alkoholis slopina tavo nerimą, jautiesi atsipalaidavęs, nebe toks susirūpinęs kaip prieš tai.

2. KLAIDINGAS. Atrodo, saikingai arba nedaug išgėrus organizmui nepadaroma jokios didelės žalos. Tačiau ilgai ir daug geriant galima pakenkti širdžiai, smegenims, kepenims bei kitiems organams.

3. KLAIDINGAS. Spiritiniai gėrimai paprastai įsisavinami greičiau už vyną ar alų.

4. KLAIDINGAS. Kava gali pažadinti tave, po šaltu dušu gali sušlapti, bet alkoholis išlieka tavo kraujyje tol, kol kepenys jį perdirba, o perdirba jos maždaug 15 gramų per valandą.

5. KLAIDINGAS. Alkoholio poveikis gali priklausyti nuo daugelio faktorių, pavyzdžiui, nuo kūno svorio ir nuo to, ar esi pavalgęs, ar ne.

6. KLAIDINGAS. Pasigeriama suvartojus per daug alkoholio. Alkoholizmui būdingas nesuvaldomas girtavimas. Tačiau ne kiekvienas pasigeriantis yra alkoholikas ir ne visi alkoholikai pasigeria.

7. TEISINGAS. Sumaišyti su alkoholiu kai kurie vaistai labai sustiprina tikėtiną alkoholio arba vaistų poveikį. Pavyzdžiui, sumaišius alkoholį su raminamaisiais arba migdomaisiais, gali pasirodyti stiprūs abstinencijos simptomai, ištikti koma ar net mirtis. Taigi viena taurelė ir viena piliulė padaro daug didesnį poveikį, negu tu gali įsivaizduoti. Iš tiesų vaistų poveikis padidėja tris, keturis, dešimt ar netgi daugiau kartų!

8. KLAIDINGAS. Pasigeriama nuo viso suvartoto alkoholio, kur jis bebūtų: džine, viskyje, degtinėje ar kur kitur.

9. KLAIDINGAS. Alkoholis virškinamas ne taip lėtai kaip dauguma kitų maisto produktų. Apie 20 procentų alkoholio tuojau patenka į kraują pro skrandžio sieneles. Likęs iš skrandžio patenka į plonąją žarną, o iš jos — į kraują.

 [Rėmelis/paveikslai 266, 267 puslapiuose]

Vairavimas išgėrus neša mirtį

„Vairavimas išgėrus yra pagrindinė 16—24 metų amžiaus jaunuolių mirties priežastis“, — sakoma 1984 metų ataskaitoje Report on the National Conference for Youth on Drinking and Driving. Iš tiesų „paaugliui keturis kartus labiau tikėtina padaryti avariją dėl alkoholio negu kokiam kitam vairuotojui“ (Just Along for the Ride). Dalis tokių bereikalingų aukų būna dėl daugelio išlikusių prasimanymų apie alkoholio poveikį. Štai pora tipiškų pavyzdžių:

PRASIMANYMAS. Vairuoti nepavojinga, jeigu išgėrei tik porą skardinių alaus.

FAKTAS. „Dvi 330 ml talpos skardinės alaus, išgertos greičiau negu per valandą, gali sulėtinti vairuotojo reakciją 2/5 sekundės; dėl to automobilis, važiuojantis 90 kilometrų per valandą greičiu, gali nuriedėti papildomus 10 metrų — tiek gali tetrūkti nuo laimingo atsitiktinumo iki nelaimės“ (Mokslų daktaro Džeimso L. Malfeti ir filosofijos mokslų daktarės Darlenos Dž. Vinter Development of a Traffic Safety and Alcohol Program for Senior Adults).

PRASIMANYMAS. Jeigu nesijauti esąs girtas, gali vairuoti.

FAKTAS. Pavojinga pasikliauti savo jausmais. Alkoholis sukelia geros savijautos iliuziją ir geriantysis mano galįs valdyti padėtį, o iš tikrųjų jo sugebėjimai sumažėjo.

Vairuoti išgėrus pavojinga kiekvienam, tačiau jaunuoliams — dar pavojingiau. Išgėrusių jaunuolių sugebėjimas vairuoti „pablogėja greičiau negu suaugusiųjų, nes jie išmoko vairuoti ne taip seniai ir dar nėra tokie įgudę. Trumpai tariant, dauguma paauglių yra tiek nepatyrę vairuotojai, tiek nepatyrę gėrovai, o dar labiau nepatyrę vairuoti neblaivūs“ (Filosofijos mokslų daktarės Darlenos Dž. Vinter Senior Adults, Traffic Safety and  Alcohol Program Leader’s Guide).

Be to, jaunuoliui pasigerti reikia mažiau alkoholio negu suaugusiajam. Jaunuoliai paprastai sveria mažiau nei suaugusieji, o kuo mažiau žmogus sveria, tuo mažiau jo kūne yra skysčio, praskiedžiančio suvartotą alkoholį. Kuo didesnė alkoholio koncentracija tavo kraujyje, tuo girtesnis esi.

„Supratingas numato pavojų ir pasislepia, o neišmanėlis eina ir nukenčia“ (Patarlių 22:3, Brb red.). Vairuoti išgėrus pavojinga, tad būsi „supratingas“ pasižadėdamas to nedaryti. Taip gali ne tik apsisaugoti nuo susiluošinimo arba mirtino susižalojimo, bet ir parodyti pagarbą kitų gyvybei.

Be to, turi nuspręsti (1) niekuomet nesėsti į automobilį su išgėrusiu vairuotoju ir (2) niekada neleisti išgėrusiam draugui vairuoti. Tai tavo draugui gal ir nepatiks, bet jis galbūt įvertins tavo poelgį, kai atsitokės. (Palygink Psalmių 140:5.)

[Paveikslai]

Niekuomet nesėsk į automobilį su išgėrusiu vairuotoju ir niekada neleisk išgėrusiam draugui vairuoti

[Paveikslai 262 puslapyje]

Bendraamžiai, televizija, kartais net ir tėvai gali paskatinti jaunuolius pradėti gerti

[Paveikslas 265 puslapyje]

Nesaikingai vartojamas alkoholis gali ‛įgelti kaip gyvatė’

[Paveikslai 269 puslapyje]

Štai kas dažnai atsitinka, kai vairuojama išgėrus