9 skyrius

Kaip galiu atlaikyti bendraamžių spaudimą?

KETURIOLIKMETĖ Keren buvo užkietėjusi narkomanė ir nuolat užsiiminėjo seksu. Sukakęs 17, Džimas buvo chroniškas alkoholikas ir gyveno amoraliai. Abu pripažįsta, jog tikrai nemėgo tokio gyvenimo nė to, ką darė. Kodėl gi jie taip elgėsi? Dėl bendraamžių spaudimo!

„Taip elgėsi visi mano draugai ir mane tai labai paveikė“, — paaiškino Keren. Džimas pritarė: „Aš nenorėjau netekti draugų būdamas kitoks.“

Kodėl jaunuoliai seka savo bendraamžių pavyzdžiu

Kai kuriems jaunuoliams, kuomet jie paauga, tėvų įtaka sumažėja, o noras būti populiariems bei pripažintiems bendraamžių tarpe sustiprėja. Kitiems tiesiog norisi pasikalbėti su asmeniu, kuris juos „supras“ arba su kuriuo jie jausis mylimi bei reikalingi. Jeigu namuose tokio bendravimo trūksta, o taip dažnai ir būna, jie ieško jo savo bendraamžių tarpe. Taip pat jaunuoliai, kurie nepakankamai pasitiki savimi ir jaučiasi nesaugūs, neretai būna jautrūs draugų įtakai.

Bendraamžių įtaka ne visada bloga. Viena patarlė sako: „Geležis galandama geležimi ir žmogus galanda savo prietelio veidą“ (Patarlių 27:17). Kaip geležiniu peiliu galima pagaląsti kito peilio atšipusius ašmenis, taip draugystė su kitais jaunuoliais gali ‛pagaląsti’ tavo charakterį ir padaryti tave geresniu žmogumi, jeigu tų bendraamžių pažiūros brandžios ir protingos.

 Gaila, tačiau labai dažnai jaunuoliams trūksta brandumo — tiek protinio, tiek dvasinio. Daugelio jaunuolių pažiūros bei nuomonės yra neprotingos, nepastovios, netgi beprotiškos. Tad kai jaunuolis besąlygiškai pasiduoda bendraamžių įtakai, tai gali būti ne ką geriau kaip aklam aklą vesti. (Palygink Mato 15:14.) Pasekmės gali būti pražūtingos.

Net jeigu bendraamžiai neverčia tavęs elgtis įžūliai, jų įtaka vis tiek gali būti slegianti. „Taip norisi būti kitų pripažintai, — sako Debi. — Kai buvau aštuoniolikmetė, mane šiurpino mintis, kad jei neturėsiu kas pakviestų mane pasilinksminti, būsiu nepopuliari. Bijojau likti vieniša.“ Todėl Debi labai stengėsi pelnyti savo bendraamžių pripažinimą.

Ar mane veikia?

Ar tu irgi pradėjai rengtis, kalbėti ar elgtis taip, kad pritaptum prie bendraamžių? Septyniolikmetė Suzi tvirtina: „Kitas negali priversti tavęs daryti tai, ko tu nenori daryti.“ Tai tiesa, tačiau bendraamžių spaudimas gali būti toks nepastebimas, kad gali nė nepajusti, jog jis daro tau didelį poveikį. Pavyzdžiui, pagalvok apie apaštalą Petrą. Petras buvo krikščionybės šulas, drąsus žmogus, turintis tvirtus įsitikinimus. Dievas Petrui atskleidė, kad visų tautų bei rasių žmonės gali gauti Jo malonę. Todėl Petras padėjo pirmiesiems įtikėjusiems nežydams tapti krikščionimis (Apaštalų darbai 10:28).

Po kurio laiko Petras gyveno Antiochijoje — mieste, kuriame daug nežydų tapo krikščionimis. Jis  nevaržomai bendravo su tais tikinčiaisiais nežydais. Kartą iš Jeruzalės aplankyti Antiochiją atvyko keletas žydų krikščionių, vis dar nusiteikusių prieš nežydus. Kaipgi Petras elgėsi tarp savo tautiečių žydų?

Petras pasitraukė nuo nežydų krikščionių atsisakydamas valgyti su jais! Kodėl? Jis tikriausiai bijojo įžeisti savo tautiečius. Galbūt jis svarstė: ‛Padarysiu nedidelį kompromisą, kol jie čia, o kai jie išvyks, ir toliau valgysiu su nežydais. Kodėl turėčiau gadinti savo santykius su jais dėl tokio menkniekio?’ Taigi Petras veidmainiavo — atsisakė savo principų darydamas tai, kas pačiam iš tiesų neatrodė derama (Galatams 2:11-14). Tad akivaizdu, kad niekas nėra apsaugotas nuo draugų spaudimo.

 Kaip aš reaguočiau?

Tad nors lengva pasakyti: ‛Aš nebijau, ką kiti pagalvos!’, išlaikyti tokį nusistatymą susidūrus su bendraamžių spaudimu — visai kas kita. Pavyzdžiui, ką tu darytum tokiais atvejais?

Vienas iš tavo moksladraugių pasiūlo tau cigaretę kitų jaunuolių akivaizdoje. Tu žinai, kad rūkyti nedera. Tačiau jie visi žiūri, ką tu darysi. . .

Merginos mokykloje viena kitai pasakoja apie seksualinius nuotykius su savo vaikinais. Viena iš jų tau sako: „Tu jau nebe mergaitė, tiesa?“

Tu norėtum vilkėti tokią suknelę, kokią vilki visos merginos, bet mama sako, kad ji per trumpa. Ji reikalauja, kad dėvėtum rūbus, su kuriais tu jautiesi esanti šešiametė. Bendraklasės erzina tave. Viena mergina paklausia: „Kodėl gi tu nesusitaupai pinigų nuo pietų ir nenusiperki ko nors padoresnio? Mamai gali nesakyti. Tiesiog laikyk savo mokyklinius rūbus spintelėje.“

Ar lengva tokiose situacijose? Nelengva, tačiau jeigu bijosi pasakyti „ne“ savo bendraamžiams, galiausiai išsižadėsi savęs, savo normų ir savo tėvų. Kaip gali įgyti tvirtumo, kad atlaikytum bendraamžių spaudimą?

 „Sugebėjimas mąstyti“

Penkiolikmetė Robin pradėjo rūkyti ne todėl, kad norėjo, bet kad visi rūko. Ji prisimena: „Vėliau aš pradėjau galvoti: ‛Man tai nepatinka. Kodėl aš tai darau?’ Taigi aš mečiau.“ Vadovaudamasi savo protu ji įstengė atsilaikyti prieš savo bendraamžius!

Tad Biblija ne veltui ragina jaunuolius tobulinti „pažinimą ir sugebėjimą mąstyti“ (Patarlių 1:1-5, NW). Sugebančiam mąstyti žmogui nereikia nepatyrusių bendraamžių vadovavimo. Ir jis nepradeda pernelyg pasitikėti savimi, neignoruoja kitų nuomonės (Patarlių 14:16, Brb red.). Jis noriai ‛klauso patarimo ir priima drausmę’, kad ‛būtų išmintingas’ (Patarlių 19:20).

Tačiau nesistebėk, jeigu būsi nemėgstamas arba net išjuokiamas, kai pritaikysi savo sugebėjimą mąstyti. „Mąstantis vyras [arba moteris] yra nekenčiamas“, — sakoma Patarlių 14:17 (NW). Tačiau kurie iš tiesų tvirtesni — ar atsiduodantieji savo aistroms ir jausmams ar sugebantys atsispirti nederamiems troškimams? (Palygink Patarlių 16:32, Brb red.) Koks tavo šaipūnų gyvenimas? Ar ir tu norėtum taip gyventi?  Galbūt jie tiesiog pavydi tau ir dangsto savo pačių silpnumą pašaipomis?

Išvengti spąstų

„Bijoti žmonių yra spąstai“, — sakoma Patarlių 29:25 (Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys). Bibliniais laikais į spąstus galėjo staigiai įkliūti bet koks nieko neįtariantis gyvūnas, pačiupęs už masalo. Šiandien troškimas būti pripažintam bendraamžių irgi gali būti tartum masalas. Jis gali įvilioti tave į spąstus pažeisti Dievo normas. Tad kaip tu gali išvengti žmonių baimės pinklių?

Pirma, atidžiai rinkis draugus! (Patarlių 13:20) Draugauk su tais, kurie gerbia krikščioniškas vertybes bei normas. Tiesa, tuomet draugų turėsi mažiau. Vienas paauglys sako: „Aš nepritariau kitų mokinių pažiūroms į narkotikus ir seksą, todėl jie mane greitai paliko. Nors tada nebejaučiau tokio spaudimo pritapti, pasijutau šiek tiek vienišas.“ Tačiau geriau jaustis šiek tiek vienišam, negu leisti bendraamžiams žlugdyti tave dvasiškai ir moraliai. Bendravimas šeimoje bei krikščionių susirinkime gali padėti užpildyti vienatvės tuštumą.

Paklusnumas tėvams irgi padeda atsispirti bendraamžių spaudimui (Patarlių 23:22). Jie tikriausiai labai stengiasi išmokyti tave deramų vertybių. Viena mergina pasakė: „Mano tėvai buvo griežti man. Kartais man tai nepatikdavo, bet aš džiaugiuosi, kad jie buvo tvirti ir neleido draugauti su bet kuo.“ Dėl tėvų pagalbos ji nepasidavė spaudimui vartoti narkotikus ir užsiimti seksu.

Paauglių konsultantė Bet Vinšip taip pat pasakė: „Paaugliai, kurie turi kokių nors įgūdžių, jaučia savo vertę. Jie ir be bendraamžių pritarimo gali būti patenkinti savimi.“ Tad kodėl nepasistengus mokykloje  bei namuose viską daryti sumaniai ir deramai? Jauni Jehovos Liudytojai ypač stengiasi būti ‛darbininkais, neturinčiais ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiais tiesos žodį’ savo krikščioniškoje tarnyboje (2 Timotiejui 2:15).

Po perspėjimo apie žmonių baimės „spąstus“ Patarlių 29:25 (Rub) sakoma: „Kas pasitiki Viešpačiu, yra apsaugomas.“ Santykiai su Dievu galbūt labiausiai sustiprins tave atsilaikyti prieš bendraamžius. Pavyzdžiui, Debi (minėtoji anksčiau) kurį laiką plaukė pasroviui girtuokliaudama ir piktnaudžiaudama narkotikais. Bet vėliau ji ėmėsi rimtai studijuoti Bibliją ir įgijo pasitikėjimo Jehova. Koks buvo poveikis? „Aš nusiteikiau nedaryti to, ką daro ta nedidelė grupelė“, — sako Debi. Savo buvusiems draugams ji pasakė: „Jūs eikite savo keliu, o aš eisiu savuoju. Jeigu norite draugauti su manimi, turite gerbti tas pačias normas, kurias gerbiu aš. Atsiprašau, bet man tiesiog nerūpi, ką jūs galvojate. Štai taip aš nusprendžiau.“ Ne visi Debi draugai gerbė jos naująjį tikėjimą. Tačiau ji sako: „Apsisprendusi aš tikrai buvau labiau patenkinta savimi.“

Tu irgi ‛būsi labiau patenkintas savimi’ ir išvengsi didelio sielvarto, jeigu saugosies bendraamžių spaudimo spąstų!

Aptarimo klausimai:

◻ Kodėl jaunuoliams daro poveikį jų bendraamžiai? Ar tai visada blogai?

◻ Ko apaštalo Petro atvejis moko apie draugų spaudimą?

◻ Kokios aplinkybės (galbūt ir iš tavo patirties) gali išmėginti sugebėjimą atsisakyti?

◻ Į ką galėtum atsižvelgti, jeigu esi spiriamas rizikuoti?

◻ Kas gali padėti tau išvengti žmonių baimės spąstų?

[Anotacija 74 puslapyje]

Taip norisi būti kitų pripažintai, — sako Debi. — Mane šiurpino mintis, kad. . . būsiu nepopuliari. Bijojau likti vieniša“

 [Rėmelis 75 puslapyje]

‛Parodyk, ką sugebi!’

„Nagi, — reikalavo Lizos bendraklasės. — Eik ir pasakyk mokytojai, kad jai iš burnos sklinda blogas kvapas!“ Ne, burnos higiena čia niekuo dėta. Liza buvo spiriama priimti iššūkį, ir gan pavojingą! Taip, atrodo, kai kurie jaunuoliai jaučia iškreiptą malonumą reikalaudami iš kitų ką nors įžeisti arba tiesiog pavojingai surizikuoti.

Tačiau kai iš tavęs reikalauja padaryti ką nors kvaila, negera ar tiesiog pavojinga, reikia gerai pamąstyti. Vienas išmintingas žmogus pasakė: „Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui“ (Ekleziasto 10:1, Brb red.). Senovėje brangų tepalą arba kvepalus galėjo sugadinti toks menkniekis kaip negyva musė. Panašiai ir sunkiai užsitarnautą reputaciją žmogus gali sugadinti „menka kvailyste“.

Vaikiškų išdaigų pasekmė dažnai būna blogesni pažymiai, pašalinimas iš mokyklos, netgi suėmimas! O jeigu tau atrodo, kad tavęs nepagaus? Pasvarstyk, ar tai, ko tavęs prašo, protinga? Ar tai meilinga? Gal tai pažeistų Biblijos normas arba tas, kurių mokė tėvai? Jeigu taip, ar tu tikrai norėtum, kad tavo gyvenimą valdytų pasismaginimų ieškantys jaunuoliai? Pagaliau ar jaunuoliai, prašantys tavęs rizikuoti savo gyvybe ir reputacija, yra tikri draugai? (Patarlių 18:24, NW)

Todėl pabandyk pasvarstyti su jaunuoliu, kuris tave ragina. Aštuoniolikmetis Teris mėgsta „pasijuokti iš to“ klausdamas: ‛Kodėl aš turėčiau tai daryti? Ką įrodyčiau tai darydamas?’ Taip pat pasakyk, jog žinai, pagal kokias konkrečias normas turi gyventi. Viena mergina mėgino paskatinti vaikiną pasielgti amoraliai sakydama: „Tu nežinai, ko netenki.“ „Ne, aš žinau, — atsakė vaikinas. — Pūslelinės, gonorėjos, sifilio. . .“

Taip, drąsiai pasipriešindamas savo bendraamžiams, tu gali išvengti padaryti tai, dėl ko vėliau gailėtumeisi!

[Paveikslas 76 puslapyje]

Jaunuoliai dažnai ieško vienas kito paramos

[Paveikslas 77 puslapyje]

Ar bendraamžiai kada nors vertė tave pasielgti, tavo požiūriu, neteisingai?

[Paveikslas 78 puslapyje]

Turėk valios atlaikyti bendraamžių spaudimą!