VIDURAMŽIAIS vienos šalies gyventojai paprastai išpažindavo vieną ir tą pačią religiją. Netgi XIX šimtmečio pabaigoje Europoje buvo žinomos tik kelios pagrindinės religijos: katalikybė ir protestantizmas vakaruose, stačiatikybė ir islamas rytuose bei judaizmas. Šiandien Europoje ir visame pasaulyje religijų yra gerokai daugiau. Anksčiau negirdėtas tikybas ima išpažinti kai kurie vietos gyventojai arba jas paskleidžia imigrantai ir pabėgėliai.

Dabar tokiose valstybėse, kaip antai Australija, Didžioji Britanija, Jungtinės Valstijos, Prancūzija, Vokietija, galima sutikti nemažai musulmonų, budistų, hinduistų. Krikščionys Jehovos liudytojai gerąją naujieną uoliai skelbia 239 šalyse ir valdose. O 14-oje iš tų šalių veiklių skelbėjų skaičius viršija 150 000. (Žiūrėkite rėmelį „ Jehovos liudytojai – pasaulinė religija“.)

Tokia vietos religinių papročių įvairovė gali sudaryti sunkumų pedagogams. Pavyzdžiui, gali kilti svarbių klausimų dėl populiarių švenčių. Ar jas švęsti turi kiekvienas auklėtinis, nesvarbu, kokia jo religija? Nors daugumai tos šventės gal ir neatrodo netinkamos, ar nederėtų įsiklausyti ir į šeimų, priklausančių prie mažumos, nuomonę? Arba štai dar vienas klausimas: ar logiška tokias šventes daryti privalomas mokykloje, jei šalyje pagal įstatymą religija yra atskirta nuo valstybės ir religinis mokymas neturi būti įtrauktas į mokomąją programą?

Nesusipratimų gali kilti ir dėl švenčių, kurios su religija, regis, visai nesusijusios. Viena tokių švenčių yra gimtadieniai, švenčiami daugelyje mokyklų. Jehovos liudytojai gerbia kitų teisę švęsti gimtadienius, bet patys gimimo dienos, kaip tikriausiai žinote, nešvenčia. Gal jums būtų įdomu išgirsti, dėl kokių priežasčių jie ir jų vaikai nusprendė šioje šventėje nedalyvauti?

Populiariame prancūzų žinyne Le livre des religions (Knyga apie religijas) paprotys švęsti gimimo dieną vadinamas ritualu ir yra įtrauktas į „liaudies apeigų“ sąrašą. Nors šiandien gimtadienio šventimas laikomas nereliginiu papročiu, šventės ištakos glūdi senuosiuose tikėjimuose.

Enciklopedijoje The Encyclopedia Americana (1991 m. leidimas) sakoma: „Dievų, karalių ir didikų gimtadieniai buvo švenčiami senovės Egipte, Graikijoje, Romoje ir Persijoje.“ Kodėl atsirado toks paprotys, savo knygoje The Lore of Birthdays aiškina rašytojai Ralfas ir Adelina Lintonai: „Mesopotamija ir Egiptas buvo ne tik civilizacijos lopšys, bet ir pirmosios šalys, kuriose žmonės minėdavo ir švęsdavo savo gimtadienius. Registruoti gimimo datas senovės laikais imta dėl to, kad pagal jas buvo sudaromi horoskopai.“ Toks tiesioginis gimtadienio šventės ryšys su astrologija kelia didelį nerimą visiems, žinantiems, kas apie ją sakoma Biblijoje, ir todėl nenorintiems turėti su astrologija nieko bendra (Izaijo 47:13–15).

Nenuostabu, kad enciklopedijoje The World Book Encyclopedia rašoma: „Jo [Kristaus] gimimo dienos  pirmieji krikščionys nešventė, nes gimtadienio šventimą laikė stabmeldišku papročiu“ (3 tomas, 416 puslapis).

Turėdami visa tai omenyje, Jehovos liudytojai nusprendė gimtadienių nešvęsti. Aišku, vaiko gimimas yra džiugus ir nuostabus įvykis. Tėvai džiaugiasi matydami, kaip metams bėgant jų vaikai auga ir bręsta. Jehovos liudytojai myli savo šeimą ir draugus ir su malonumu dovanoja jiems dovanas, leidžia laiką kartu. Tik atmindami gimtadienio šventės kilmę tam jie pasirenka kitą dieną (Luko 15:22–25; Apaštalų darbų 20:35).

Kalėdos švenčiamos visame pasaulyje, net ir daugelyje nekrikščioniškų šalių. Kadangi dauguma krikščioniškojo pasaulio religijų šią šventę pamini, galbūt kyla klausimas, kodėl Jehovos liudytojai nusprendė jos nešvęsti. Pažiūrėkime.

 Kaip aiškinama daugelyje enciklopedijų, gruodžio 25-oji Jėzaus gimimo diena pasirinkta neatsitiktinai – norėta sutapatinti ją su viena iš romėnų švenčių. Atkreipkite dėmesį, kas sakoma šiuose įvairiuose veikaluose:

„Kristaus gimimo data nėra žinoma. Evangelijose nenurodyta nei diena, nei mėnuo“ (New Catholic Encyclopedia, III tomas, 656 puslapis);

„Dauguma Kalėdų papročių, kurie dabar populiarūs Europoje arba apie kuriuos žinome iš rašytinių šaltinių, nėra grynai krikščioniški. Bažnyčia juos arba perėmė iš kitatikių, arba ėmė toleruoti. [...] Pavyzdžiui, daugeliui kalėdinių linksmybių pradžią davė romėnų saturnalijos“ (Encyclopædia of Religion and Ethics (Edinburgas, 1910), redaguota Džeimso Heistingso, III tomas, 608–609 puslapiai);

„Ketvirtame šimtmetyje visose krikščionių bažnyčiose Kalėdos pradėtos švęsti gruodžio 25-ąją. Tą dieną nuo seno būdavo rengiama žiemos saulėgrįžos šventė, „Saulės gimimo diena“, nes dienoms pradėjus ilgėti susidarydavo įspūdis, kad saulė tarsi atgimė. Romos bažnyčia perėmė šį labai populiarų paprotį [...] ir suteikė jam naują prasmę“ (Encyclopædia Universalis, 1968, (pranc.) 19 tomas, 1375 puslapis);

„Nuo IV a. [Kalėdas] imta švęsti 12 25. Mat tą dieną Romos imperijoje buvo švenčiama Mitros – mirštančio ir vėl prisikeliančio dievo – šventė, nes tai buvo saulės grąžos (solsticijos) metas [...]. Krikščionybei virtus valstybine Romos imperijos religija, vietoj Mitros minėtą dieną imta švęsti Jėzaus Kristaus gimtadienį“ (Religijotyros žodynas, 1991, 174 puslapis).

Kaip kai kurie žmonės reaguoja sužinoję tiesą apie Kalėdas? Enciklopedijoje The Encyclopædia Britannica rašoma: „1644 metais Anglijos puritonai pareikalavo  Parlamento išleisti įsakymą, draudžiantį bet kokias iškilmes ar religines apeigas, nes jos [Kalėdos] esančios nekrikščioniška šventė, ir liepė per jas pasninkauti. Karolis II šią šventę atgaivino, bet škotai ir toliau laikėsi puritonų požiūrio.“ Pirmieji krikščionys Kalėdų nešventė, Jehovos liudytojai taip pat nešvenčia Kalėdų ir nedalyvauja su šia švente susijusiuose renginiuose.

Vis dėlto Biblija skatina duoti dovanas arba kartu su šeima ir draugais susirinkti prie stalo kitomis progomis. Tėvus ji ragina skiepyti vaikams tikrą dosnumą, mokyti juos duoti ne vien tada, kai to iš jų tikimasi (Mato 6:2, 3). Jehovos liudytojai moko savo vaikus tolerancijos ir pagarbumo, o tai, be kita ko, reiškia ir pripažinti kitų teisę švęsti Kalėdas. Kita vertus, liudytojai yra dėkingi, jei gerbiamas jų sprendimas Kalėdų šventėje nedalyvauti.

Panašaus požiūrio Jehovos liudytojai laikosi ir į kitas religines ar pusiau religines šventes, rengiamas mokslo metais įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, jie nešvenčia birželio švenčių Brazilijoje, Trijų karalių šventės Prancūzijoje, Užgavėnių Vokietijoje, Setsubun Japonijoje, Visų šventųjų dienos Jungtinėse Valstijose. Jehovos liudytojai arba jų vaikai mielai jums atsakys į bet kokius klausimus apie šias ir kitas čia nepaminėtas šventes.