Karalystės naujiena Nr. 35

Ar kada nors visi žmonės mylės vieni kitus?

 Meilė artimui vėsta

MILIJONAI jaučiasi apleisti ir labai nelaimingi, nežino, kur kreiptis. Viena pensinio amžiaus verslininkė papasakojo: ‛Kartą vakare į mano duris pasibeldė našlė iš to paties aukšto ir sakėsi esanti vieniša. Mandagiai, bet tiesmukiškai pareiškiau, kad aš užsiėmusi. Ji atsiprašė sutrukdžiusi ir nuėjo sau.’

Kaip gaila: tąnakt našlė nusižudė. Paskui verslininkė tarė gavusi „skaudžią pamoką“.

Artimo meilės stoka dažnai esti tragiška. Bosnijoje ir Hercegovinoje (buvusi Jugoslavijos dalis) įsiliepsnoję etniniai konfliktai daugiau nei milijoną privertė palikti savo namus; dešimtys tūkstančių nužudyta. Kieno tai darbas? „Mūsų kaimynų, — dejavo iš savojo kaimo išvaryta mergaitė. — Mes pažinojome juos.“

Ruandoje šimtai tūkstančių žmonių buvo nužudyti, dažniausiai jų pačių kaimynų. „Hutai ir tutsiai [gyveno] drauge, tuokėsi vieni su kitais, nesirūpino ar net nežinojo, kuris yra hutas, o kuris — tutsis, — pranešama The New York Times. — Tuomet akimirksniu kažkas pasikeitė“ ir „prasidėjo žudynės“.

Panašiai žydai ir arabai Izraelyje gyvena greta, bet daugelis nekenčia vieni kitų. Taip yra ir su daugybe katalikų bei protestantų Airijoje ir vis daugiau tautų kitose šalyse. Dar niekad istorijoje pasaulis taip nestokojo meilės.

Kodėl vėsta artimo meilė?

Atsako mūsų Kūrėjas. Jo Žodis, Biblija, mūsų gyvenamąjį laikmetį vadina „paskutinėmis dienomis“. Tai tarpsnis, kuriuo, kaip joje pranašaujama, žmonės neturės „natūralaus prisirišimo“. Jėzus Kristus išpranašavo, kad šiais ‛kritiškais laikais, kai sunku gyventi’, Šventajame Rašte dar vadinamais „pasaulio pabaiga“, „daugelio meilė atšals“ (2 Timotiejui 3:1-5, NW; Mato 24:3, 12).

Taigi nūdienė meilės stoka yra dalis įrodymo, kad mes gyvename šio pasaulio paskutinėmis dienomis. Laimei, tai taip pat reiškia, kad šį bedievių pasaulį netrukus pakeis teisingas naujasis, kuriame viešpataus meilė (Mato 24:3-14; 2 Petro 2:5; 3:7, 13).

Bet ar tikrai turime pagrindą tikėti, kad toks pokytis įmanomas — kad visi žmonės gali išmokti mylėti vieni kitus ir taikingai kartu gyventi?

 Artimo meilė — tikrovė

„O kas gi mano artimas?“ — vienas pirmojo amžiaus teisininkas paklausė Jėzaus. Be abejo, jis tikėjosi Jėzų atsakysiant: ‛Kiti žydai.’ Tačiau pasakojime apie gailestingąjį samarietį Jėzus nurodė, kad kitatautis irgi yra mūsų artimas (Luko 10:29-37; Jono 4:7-9).

Jėzus pabrėžė, kad mūsų gyvenime, be Dievo meilės, turėtų viešpatauti ir kita — artimo meilė (Mato 22:34-40). Bet ar kokia nors žmonių grupė kada nors tikrai mylėjo savo artimą? Taip, pirmieji krikščionys! Jie plačiai išgarsėjo mylį kitus (Jono 13:34, 35).

O kaip šiandieną? Ar kas nors myli kaip Kristus? Encyclopedia Canadiana pažymi: „Jehovos Liudytojų darbas yra atgaivinimas bei atkūrimas pradinės krikščionybės, kurią praktikavo Jėzus ir jo mokiniai... Visi yra broliai.“

Ką tai reiškia? Ogi tai, kad Jehovos Liudytojai nei rasei, tautybei, nei etninei kilmei — niekam neleidžia tapti akstinu neapkęsti artimo. Jie nežudo nė vieno, nes, vaizdžiai tariant, savo kardus perkalė į noragus ir ietis į pjautuvus (Izaijo 2:4). Tiesą sakant, Liudytojai garsėja iniciatyva padėti artimui (Galatams 6:10).

Nenuostabu, jog Kalifornijos laikraščio Sacramento Union vedamajame buvo rašoma: „Gana pasakyti, kad jei visas pasaulis būtų Jehovos Liudytojų tikėjimo, liautųsi kraujo liejimas ir neapykanta, o meilė karaliautų.“ Kitas rašytojas Vengrijos žurnale Ring pažymėjo: „Aš priėjau išvadą, jog jeigu žemėje gyventų vien Jehovos Liudytojai, nebeliktų karų, o policininkų pareigos tebūtų reguliuoti eismą ir išdavinėti pasus.“

Tačiau reikia pripažinti: kad visi žmonės mylėtų vieni kitus, reikia didžiulės pasaulinės permainos. Tad kaip viskas pasikeis? (Prašom žiūrėti paskutinį puslapį.)

 Kai visi žmonės mylės vieni kitus

Malda, kurios išmokė Jėzus Kristus, rodo, kad dramatiški pokyčiai jau čia pat. Garsiajame Kalno pamoksle Jėzus mokė mus melstis: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:10).

Kas yra Dievo Karalystė? Tai tikra vyriausybė, valdanti iš dangaus. Todėl ji ir vadinama „dangaus karalyste“. Jėzų, „Taikos Kunigaikštį“, jos valdovu paskyrė jo Tėvas (Mato 10:7; Izaijo 9:6, 7; Psalmių 71:1-8).

Kai Dievo Karalystė ateis, kas bus su šiuo neapykantos kupinu pasauliu? „Karalystė... sutrupins ir sunaikins“ visas sugedusias šio pasaulio vyriausybes (Danieliaus 2:44). Biblijoje aiškinama: „Praeina pasaulis... Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:17).

Apie Dievo naująjį pasaulį Biblijoje kalbama: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje per amžius“ (Psalmių 36:9-11, 29; Patarlių 2:21, 22). Koks puikus tai bus metas! „Nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apreiškimas 21:4). Net mirusieji grįš gyventi ir visa žemė bus paversta tikru rojumi (Izaijo 11:6-9; 35:1, 2; Luko 23:43; Apaštalų darbai 24:15).

Kad gyventume Dievo naujajame pasaulyje, privalome mylėti vieni kitus, — šito mus moko Dievas (1 Tesalonikiečiams 4:9). Vienas Biblijos studijuotojas iš Rytų sakė: „Aš laukiu meto, kada, kaip Biblija žada, visi žmonės bus išmokę mylėti vieni kitus.“ O mes galime būti tikri, kad Dievas tesės savo pažadus! „Aš kalbėjau, — pareiškia jis, — ir tai padarysiu“ (Izaijo 46:11).

Tačiau kad džiaugtumėtės Dievo Karalystės palaimomis, jūs turite semtis Biblijos pažinimo — visame pasaulyje tuo užsiima milijonai tyraširdžių žmonių (Jono 17:3). Jums padėtų 32-jų puslapių brošiūra Ko Dievas reikalauja iš mūsų? Ją gausite užpildę iškarpą iš ankstesnio puslapio ir išsiuntę artimiausiu adresu.

□ Aš norėčiau gauti brošiūrą Ko Dievas reikalauja iš mūsų?

□ Prašau susisiekti su manimi dėl nemokamų Biblijos namų studijų.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

Snaiperis ir laidotuvės Bosnijoje: Reuters/Corbis-Bettmann