1 dalis

Ar yra gyvenimo tikslas?

1. Kokie klausimai dažnai iškyla dėl gyvenimo tikslo ir kaip vienas žmogus atsakė į tai?

Anksčiau ar vėliau beveik kiekvienas susimąsto, koks yra gyvenimo tikslas. Ar jis yra toks: sunkiai dirbti, kad pagerintume savo gyvenimo sąlygas, aprūpinti savo šeimas, mirti po galbūt 70 ar 80 metų ir tada nebeegzistuoti amžinai? Vienas taip galvojantis jaunas vyras pasakė, kad nėra kito gyvenimo tikslo, kaip „gyventi, turėti vaikų, būti laimingam, o po to mirti“. Bet ar tai tiesa? Ir ar iš tikrųjų su mirtimi viskas baigiasi?

2, 3. Kodėl nepakanka sukaupti materialinį turtą, kad gyvenimas įgytų tikslą?

² Daugelis ir rytų, ir vakarų šalyse mano, kad pagrindinis gyvenimo tikslas — pasiekti materialinę gerovę. Jie tiki, kad tai gali atverti kelią į laimingą, prasmingą gyvenimą. Tačiau kaip yra su tais, kurie jau materialiai turtingi? Kanadiečių rašytojas Haris Brūsas pasakė: „Nepaprastai daug turtingų žmonių tvirtina, kad jie nėra laimingi.“ Jis pridūrė: „Apklausa parodė, kad Šiaurės Ameriką apėmęs baisus pesimizmas... Ar yra kas nors laimingas šioje žemėje? Jeigu taip, tai kur slypi to paslaptis?“

³ Buvęs JAV prezidentas Džimis Karteris pareiškė: „Mes pastebėjome, jog tai, kad mes turime daiktų ir vartojame juos, nenumalšina mūsų troškimo surasti prasmę... Materialinių gėrybių kaupimas negali užpildyti tuštumos gyvenimo, kuris neteikia žmogui pasitikėjimo arba yra betikslis.“ Kitas politinis lyderis pasakė: „Jau keletą metų aš intensyviai ieškau tiesų apie save ir savo gyvenimą; daugelis kitų žmonių, kuriuos aš pažįstu, daro tą patį. Daugiau žmonių negu bet kada anksčiau klausia: ‘Kas mes esame? Koks mūsų tikslas?’“

Sąlygos sunkesnės

4. Kodėl kai kurie abejoja, kad gyvenimas turi kokį nors tikslą?

⁴ Daugelis abejoja, kad gyvenimas turi tikslą, kai jie mato, jog gyvenimo sąlygos pasunkėjo. Visame pasaulyje daugiau negu milijardas žmonių sunkiai serga arba gyvena pusbadžiu, kas ir yra priežastis to, jog vien tik Afrikoje kasmet miršta maždaug dešimt milijonų vaikų. Žemės gyventojų skaičius, artėjantis prie 6 milijardų ribos, ir toliau auga kasmet padidėdamas 90 milijonų, iš kurių 90% tenka besivystančioms šalims. Šiam nuolat didėjančiam gyventojų skaičiui aprūpinti reikia daugiau maisto, butų ir pramonės įmonių, o jos bei kiti teršėjai daro vis daugiau žalos žemei, vandeniui ir orui.

5. Kas vyksta su augmenija žemėje?

⁵ Leidinys World Military and Social Expenditures 1991 (Pasaulio karinės ir socialinės išlaidos, 1991 m.) praneša: „Kiekvienais metais sunaikinamas miško plotas, lygus visam [Didžiosios Britanijos] paviršiaus plotui. Esant tokiam (miškų kirtimo) mastui, iki 2000-ųjų metų drėgnose tropinėse zonose būsime iškirtę 65% miškų.“ Pasak JT agentūros, tose teritorijose 10-čiai iškirstų tenka 1 pasodintas medis; Afrikoje šis santykis yra daugiau negu 20 su 1. Todėl didėja dykumų plotai, ir kasmet Belgijos dydžio teritorija tampa nebetinkama naudoti žemės ūkiui.

6, 7. Kokios yra kai kurios iš problemų, kurių negali išspręsti žmogiškieji lyderiai, ir todėl į kokius klausimus reikia atsakyti?

⁶ Taip pat XX amžiuje karuose žuvo keturiskart daugiau žmonių negu per praėjusius  keturis amžius kartu paėmus. Visur daugėja nusikaltimų, ypač smurtinių. Gyvenimą taip pat sunkina šeimų irimas, piktnaudžiavimas narkotikais, AIDS, per lytinius santykius perduodamos ligos ir kiti neigiami veiksniai. Ir pasaulio lyderiai nesugeba pateikti sprendimų daugeliui žmoniją varginančių problemų. Taigi suprantama, kodėl žmonės klausia: „Koks gyvenimo tikslas?“

⁷ Kaip šiuo klausimu pasisakė mokslininkai ir religiniai vadovai? Ar po visų šių ilgų šimtmečių jie suteikė patenkinamą atsakymą?

Ką jie sako

8, 9. a) Ką apie gyvenimo tikslą pasakė kinų mokslininkas? b) Ką pasakė žmogus, išlikęs gyvas nacistų mirties koncentracijos stovykloje?

⁸ Mokslininkas konfucianistas Dū Veimingas pasakė: „Pagrindinę gyvenimo prasmę randame savo paprastame, žmogiškame egzistavime.“ Pagal šį požiūrį, žmonėms teskirta gimti, kovoti dėl egzistavimo ir numirti. Toks požiūris teikia mažai vilties. Ir ar jis apskritai teisingas?

⁹ Elis Vyzelis, išlikęs gyvas nacistų mirties koncentracijos stovykloje per Antrąjį pasaulinį karą, pastebėjo: „‘Kodėl mes čia esame?’ yra svarbiausias žmogui iškylantis klausimas. ... Aš tikiu, kad gyvenimas turi prasmę, nepaisant beprasmės mirties, kurią aš mačiau.“ Tačiau jis negalėjo pasakyti, kokia yra gyvenimo prasmė.

10, 11. a) Kaip vienas redaktorius paaiškino, kad žmogus nežino atsakymų? b) Kodėl nepatenkina mokslininko evoliucionisto požiūris?

¹⁰ Redaktorius Vermontas Roisteris konstatavo: „Kai mes mąstome apie patį žmogų, ... apie jo vietą visatoje, pastebime, kad mažai tepažengėme pirmyn, palyginus su tuo, ką žinojome laiko pradžioje. Mums iki šiol kyla klausimai: kas mes esame, kodėl mes esame ir kas mūsų laukia ateityje.“

¹¹ Mokslininkas evoliucionistas Stivenas Dž. Guldas pastebėjo: „Mes galime trokšti ‘aukštesnio’ atsakymo, bet jo nėra.“ Tokiems evoliucionistams gyvenimas yra kova, kurioje išlieka tinkamiausi, o su mirtimi visa tai baigiasi. Toks požiūris taip pat neteikia vilties. Ir vėlgi, ar jis teisingas?

12, 13. Kokia yra bažnyčios vadovų nuomonė ir ar ji nors kiek labiau patenkina negu pasauliečių autorių nuomonės?

¹² Daugelis religinių vadovų sako, jog gyvenimo tikslas yra gyventi dorai, kad žmogui mirus jo siela galėtų eiti į dangų ir pasilikti ten amžinai. Blogiesiems siūloma alternatyva — amžinas kankinimas pragaro ugnimi. Tačiau, pagal šį tikėjimą, žemėje ir toliau bus toks pat nepatenkinamas egzistavimas, koks vyravo per visą istoriją. Bet jeigu Dievo tikslas buvo, kad žmonės gyventų danguje kaip angelai, kodėl jis iš pat pradžių nesukūrė jų tokių, kaip angelų?

¹³ Netgi dvasininkai turi sunkumų dėl tokio požiūrio. Teologijos daktaras, buvęs Londono šv. Povilo katedros dekanas V. R. Indžas kartą pasakė: „Visą savo gyvenimą aš iš  visų jėgų stengiausi surasti gyvenimo tikslą. Aš bandžiau išsiaiškinti tris klausimus, kurie man visada atrodė esminiai: amžinybės klausimą, žmogaus asmenybės klausimą ir blogio klausimą. Man nepavyko. Aš neišsiaiškinau nė vieno iš jų.“

To rezultatas

14, 15. Koks yra šių prieštaringų nuomonių poveikis daugeliui žmonių?

¹⁴ Koks yra rezultatas to, kad egzistuoja tiek daug skirtingų mokslininkų ir religinių vadovų nuomonių dėl gyvenimo tikslo? Daugelis atsako taip, kaip atsakė vienas senyvo amžiaus žmogus: „Didžiąją savo gyvenimo dalį aš klausinėjau, kodėl čia esu. Jeigu ir yra koks tikslas, man jau tai neberūpi.“

¹⁵ Gana daug žmonių, kurie mato gausybę pasaulio religijų požiūrių, padaro išvadą, kad iš tikrųjų nesvarbu, kas ką tiki. Jie galvoja, jog religija yra tik prasiblaškymas mintims, tai, kas suteikia protui šiokią tokią ramybę ir paguodą, kad žmogus galėtų susidoroti su gyvenimo problemomis. Kiti mano, kad religija yra niekas kitas, kaip tik prietaras. Jie žino, kad šimtmečius trukęs religinis teorizavimas neatsakė į klausimą dėl gyvenimo tikslo ir nepagerino paprastų žmonių gyvenimo. Iš tikrųjų istorija parodo, kad šio pasaulio religijos dažnai stabdydavo žmonijos pažangą ir buvo karo bei neapykantos priežastimi.

16. Kaip svarbu gali būti surasti gyvenimo tikslą?

¹⁶ Tačiau ar taip jau svarbu sužinoti tiesą apie gyvenimo tikslą? Psichinių ligų specialistas Viktoras Franklis atsakė: „Siekimas sužinoti savo gyvenimo prasmę yra pagrindinė žmogų stimuliuojanti jėga. ... Drįstu sakyti, kad pasaulyje nėra nieko kito, kas taip efektyviai padėtų ištverti netgi sunkiausias sąlygas, kaip žinojimas, jog gyvenimas turi prasmę.“

17. Kokius klausimus dabar mes turėtume pateikti?

¹⁷ Kadangi žmonių filosofijos ir religijos patenkinamai nepaaiškina, koks gyvenimo tikslas, kur mums kreiptis, kad sužinotume, koks jis? Ar egzistuoja aukštesnės išminties šaltinis, galintis pasakyti mums tiesą apie tai?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 4 puslapyje]

„Kiekvienais metais sunaikinamas miško plotas, lygus visam [Didžiosios Britanijos] paviršiaus plotui“

[Iliustracija 5 puslapyje]

„Didžiąją savo gyvenimo dalį aš klausinėjau, kodėl čia esu“