Kas gali mums pasakyti?
2 dalis
Kas gali mums pasakyti?
1, 2. Kaip geriausiai galima sužinoti, kokiam tikslui kas nors yra sukurta?
1 Kas gali mums pasakyti, koks iš tikrųjų yra gyvenimo tikslas? Jeigu nueitumėte aplankyti mašinų konstruktorių ir rastumėte jį kuriantį sudėtingą, jums nepažįstamą mašiną, kaip galėtumėte sužinoti, kokia jos paskirtis? Geriausia būtų paklausti patį konstruktorių.
2 O kaip tuomet yra su ta didinga konstrukcija, kurią mes matome visur aplink save žemėje, pavyzdžiui, visose gyvose būtybėse ir net mažiausioje gyvoje ląstelėje? Netgi ląstelės viduje esančios daug mažesnės molekulės ir atomai yra nuostabiai suprojektuoti ir tvarkingai išdėstyti. O kaip yra su nuostabiai suprojektuotu žmogaus protu? O mūsų saulės sistema, ir mūsų Paukščių Tako galaktika, ir visata? Ar visoms šioms pagarbią baimę keliančioms konstrukcijoms nereikėjo Konstruktoriaus? Jis, be abejo, galėtų mums pasakyti, kodėl jis suprojektavo tokius dalykus.
Ar gyvybė prasidėjo atsitiktinai?
3, 4. Kokia yra tikimybė, jog gyvybė atsirado atsitiktinai?
3 Enciklopedijoje The Encyclopedia Americana pažymimas „nepaprastas sudėtingumo ir organizuotumo laipsnis gyvuosiuose kūriniuose“ ir konstatuojama: „Nuodugnus gėlių, vabzdžių arba žinduolių ištyrimas parodo beveik neįtikimai tikslų dalių išdėstymą.“ Britų astronomas seras Bernardas Lovelis, kalbėdamas apie cheminę gyvų organizmų sudėtį, rašė: „Tikimybė... atsitiktinio atsiradimo, vedančio į mažiausios proteino molekulės susidarymą, yra neįsivaizduojamai maža. ... Faktiškai ji lygi nuliui.“
4 Astronomas Fredas Hoilis taip pat pasakė: „Visa ortodoksinės biologijos sistema tebesilaiko požiūrio, kad gyvybė atsirado atsitiktinai. Tačiau biochemikams vis daugiau sužinant apie nepaprastą gyvybės sudėtingumą, tampa aišku, jog tikimybė, kad ji atsirado atsitiktinai, yra tokia maža, jog ją galima visiškai atmesti. Gyvybė negalėjo atsirasti atsitiktinai.“
5—7. Kaip molekulinė biologija patvirtina, kad gyvosios būtybės negali atsirasti atsitiktinai?
5 Molekulinė biologija, viena iš naujausių mokslo sričių, tyrinėja gyvas būtybes genų, molekulių ir atomų lygiu. Molekulinės biologijos specialistas Maiklas Dentonas apie tai, kas buvo atrasta, sako: „Paprasčiausios žinomų tipų ląstelės sudėtingumas yra toks didelis, jog neįmanoma sutikti, kad toks dalykas galėjo susidaryti staiga, veikiamas kažkokio keisto, visiškai neįtikimo įvykio.“ „Nepaprastai stebina ne tik gyvųjų organizmų sudėtingumas, bet ir neįtikimas išradingumas, taip dažnai aiškiai matomas jų konstrukcijose.“ „Būtent molekulių lygyje... ryškiausiai pastebimas biologinės struktūros genialumas ir pasiektų tikslų tobulumas.“
6 Dentonas toliau sako: „Kur tik bežvelgtume, iki kokių gelmių, visur mes aptinkame absoliučiai transcendentinio lygio puikumą ir išradingumą, ir tai taip susilpnina atsitiktinumo idėją. Ar iš tikrųjų tikėtina, kad atsitiktiniai procesai būtų galėję sukurti tikrovę, kurios mažiausias elementas — funkcinis proteinas arba genas — sudėtingumu viršija mūsų kūrybinius sugebėjimus, tikrovę, kuri yra tikra priešingybė atsitiktinumui ir kuri visais atžvilgiais pranoksta viską, kas yra sukurta žmogaus protu?“ Jis taip pat teigia: „Tarp gyvos ląstelės ir tvarkingiausios vidinės sandaros nebiologinės sistemos, tokios kaip kristalas ar snaigė, yra toks didžiulis ir absoliutus skirtumas, koks begali būti suvokiamas.“ Ir profesorius fizikas Četas Reimo teigia: „Aš priblokštas... Atrodo, kad kiekviena molekulė stebuklingai pritaikyta savo užduočiai.“
7 Molekulinės biologijos specialistas Dentonas padaro išvadą, kad „tie, kurie vis dar dogmatiškai palaiko požiūrį, jog visa ši naujoji realybė yra tik atsitiktinumo rezultatas“, tiki mitu. O darvinistinį tikėjimą, jog gyvosios būtybės atsirado atsitiktinai, jis vadina „didžiuoju kosmogoniniu dvidešimtojo amžiaus mitu“.
Konstrukcijai reikia konstruktoriaus
8, 9. Pavyzdžiais paaiškink, kad viskam, kas yra sukurta, reikėjo kūrėjo.
8 Tikimybė, kad netyčia, kažkokio atsitiktinio įvykio metu negyvoji materija galėjo pasidaryti gyva, yra tokia silpna, jog nereali. Ne, visos nuostabiai sukonstruotos gyvosios būtybės žemėje negalėjo atsirasti atsitiktinai, kadangi viskam, kas yra sukonstruota, reikėjo konstruktoriaus. Ar jūs žinote išimčių? Nėra nė vienos. Ir kuo sudėtingesnis projektas, tuo gabesnis turi būti konstruktorius.
9 Galime tai pailiustruoti tokiu pavyzdžiu: kai mes matome paveikslą, mes jį priimame kaip įrodymą, jog egzistuoja tapytojas. Kai skaitome knygą, pripažįstame, kad yra rašytojas. Kai matome namą, neabejojame, jog egzistuoja statytojas. Kai mes matome šviesoforą, žinome, kad egzistuoja įstatymų leidžiamasis organas. Visus tuos dalykus padarė tie, kurie turėjo tam tikrą tikslą. Ir nors mes galime nežinoti visko apie žmones, kurie tai sukūrė, mes neabejojame, kad tie žmonės egzistuoja.
10. Koks gali būti matomas įrodymas, jog egzistuoja Aukščiausiasis Konstruktorius?
10 Panašiai ir Aukščiausiojo Konstruktoriaus egzistavimo įrodymas gali būti matomas iš gyvųjų būtybių žemėje konstrukcijos, sutvarkymo ir sudėtingumo. Jos visos liudija, kad yra Aukščiausiasis Protas. Tą patį paliudija konstrukcija, tvarka ir sudėtingumas visatos su jos milijardais galaktikų, kurių kiekviena susideda iš milijardų žvaigždžių. Ir visi dangaus kūnai yra valdomi tikslių dėsnių, tokių kaip judėjimo, šilumos, šviesos, garso, elektromagnetinių ir traukos. Ar dėsniai gali atsirasti be dėsnių kūrėjo? Aeronautikos mokslų daktaras Verneris fon Braunas pasakė: „Fiziniai visatos dėsniai yra tokie tikslūs, jog mes nesunkiai sukuriame kosminį laivą skrydžiui į mėnulį ir galime apskaičiuoti skrydžio laiką sekundės dalies tikslumu. Šie dėsniai juk yra kažkieno įvesti.“
11. Kodėl mes neturėtume neigti Aukščiausiojo Konstruktoriaus egzistavimo tik todėl, kad mes jo nematome?
11 Tiesa, mes negalime matyti Aukščiausiojo Konstruktoriaus ir Įstatymų Davėjo savo kūno akimis. Bet ar mes neigiame egzistavimą tokių dalykų kaip trauka, magnetizmas, elektra ar radijo bangos vien todėl, kad mes jų nematome? Ne, kadangi mes galime matyti jų poveikį. Tuomet kodėl turėtume neigti Aukščiausiojo Konstruktoriaus ir Įstatymų Davėjo egzistavimą tik dėl to, kad jo nematome, kuomet mes matome nuostabius jo rankų darbo rezultatus?
12, 13. Ką Kūrėjo egzistavimo klausimu kalba faktai?
12 Fizikos profesorius Polas Deivis priėjo išvadą, kad žmogaus egzistavimas nėra tik likimo kaprizas. Jis tvirtina: „Mūsų buvimas čia — numatytas.“ O apie visatą jis sako: „Dirbdamas savo mokslinį darbą aš pradėjau vis stipriau tikėti, kad visata sudaryta su tokiu nuostabiu išradingumu, jog aš negaliu į tai žiūrėti tik kaip į beprasmį faktą. Man atrodo, kad egzistuoja aukštesnio lygio paaiškinimas.“
13 Taigi įrodymai mums sako, kad visata, žemė ir gyvosios būtybės žemėje negalėjo atsirasti atsitiktinai. Visa tai be žodžių liudija apie nepaprastai protingą, galingą Kūrėją.
Ką sako Biblija
14. Kokią išvadą apie Kūrėją daro Biblija?
14 Biblija, seniausia žmonijos knyga, daro tą pačią išvadą. Pavyzdžiui, vienoje iš Biblijos knygų, apaštalo Pauliaus parašytame laiške Žydams, paaiškinama: „Mat kiekvieną namą kas nors stato, o visa ko statytojas yra Dievas“ (Žydams 3:4). Paskutinėje Biblijos knygoje, kurią parašė apaštalas Jonas, taip pat sakoma: „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei — tavo valia visa yra ir buvo sutverta“ (Apreiškimas 4:11).
15. Kaip mes galime suvokti, kokios yra kai kurios iš Dievo savybių?
15 Biblija parodo, kad nors Dievo negalima matyti, koks Dievas jis yra galima suvokti pagal tai, ką jis yra sukūręs. Joje sakoma: „Jo [Kūrėjo] neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos protu iš jo kūrinių“ (Romiečiams 1:20).
16. Kodėl mes turėtume džiaugtis, kad žmonės negali matyti Dievo?
16 Taigi Biblija parodo mums ryšį tarp rezultato ir priežasties. Rezultatas — sukurti pagarbią baimę keliantys dalykai — tai įrodymas protingos, galingos Priežasties — Dievo. Taip pat mes galime būti dėkingi, kad jis nematomas, kadangi būdamas visos visatos Kūrėjas, jis, be abejo, turi tokią milžinišką galią, jog žmonės, kurie yra kūnas ir kraujas, negali tikėtis matyti jį ir likti gyvi. Kaip tik taip ir sako Biblija: „Žmogus negali manęs [Dievo] matyti ir likti gyvas“ (Išėjimo 33:20).
17, 18. Kodėl samprata apie Kūrėją turėtų mums būti svarbi?
17 Samprata apie Didįjį Konstruktorių, Aukščiausiąją Būtybę — Dievą — mums turėtų būti labai svarbi. Jeigu buvome sukurti Kūrėjo, tai mus kurdamas jis tikriausiai turėjo turėti tam priežastį bei tikslą. Jeigu buvome sukurti, kad turėtume gyvenimo tikslą, tuomet mums yra pagrindas tikėtis geresnės ateities. Kitaip mes tik gyvename ir mirštame be vilties. Taigi labai svarbu, kad mes sužinotume Dievo tikslą mums. Tada mes galėsime pasirinkti, ar norime gyventi pagal tą tikslą, ar ne.
18 Biblija taip pat sako, kad Kūrėjas yra mylintis Dievas, kuris labai mumis rūpinasi. Apaštalas Petras pasakė: „Jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7; žiūrėk taip pat Jono 3:16 ir 1 Jono 4:8, 16). Vienas iš būdų, galinčių padėti mums suprasti, kaip labai Dievas mumis rūpinasi, yra atkreipti dėmesį į tai, kaip nuostabiai jis mus sukūrė protiniu ir fiziniu atžvilgiu.
‘Nuostabiai sukurti’
19. Į kokią tiesą atkreipia mūsų dėmesį psalmininkas Dovydas?
19 Biblijoje psalmininkas Dovydas pripažino: „Esu taip nuostabiai, baimę keliančiai, sukurtas!“ (Psalmių 139:14, NTP). Tai tikrai yra tiesa, nes žmogaus smegenys ir kūnas Aukščiausiojo Konstruktoriaus buvo nuostabiai sukurti.
20. Kaip viena enciklopedija apibūdina žmogaus smegenis?
20 Pavyzdžiui, tavo smegenys yra daug sudėtingesnės už bet kokį kompiuterį. Enciklopedija The New Encyclopædia Britannica pažymi: „Informacijos perdavimas nervų sistemoje yra sudėtingesnis negu didžiausiuose telefonų komutatoriuose; sugebėjimu spręsti problemas žmogaus smegenys žymiai pranoksta galingiausius kompiuterius.“
21. Kokią išvadą mes turėtume padaryti sužinoję, ką atlieka smegenys?
21 Tavo smegenyse saugoma šimtai milijonų faktų ir vaizdinių, tačiau jos nėra vien tik faktų saugykla. Jomis tu gali išmokti švilpauti, kepti duoną, kalbėti užsienio kalbomis, naudotis kompiuteriu arba skraidyti lėktuvu. Tu gali įsivaizduoti, kokios bus atostogos arba koks bus vaisiaus skonis. Tu gali analizuoti ir kurti dalykus. Taip pat gali planuoti, vertinti, mylėti ir savo mintis sieti su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Kadangi mes, žmonės, negalime sukonstruoti tokio didingo dalyko kaip žmogaus smegenys, tai Tas, kuris jas sukonstravo, neabejotinai turi daug daugiau išminties ir sugebėjimų už bet kurį žmogų.
22. Ką pripažįsta mokslininkai, kalbėdami apie žmogaus smegenis?
22 Kalbėdami apie smegenis, mokslininkai pripažįsta: „Kaip šias funkcijas atlieka šis puikiai suprojektuotas, tvarkingas ir fantastiškai sudėtingas mechanizmas, yra visiškai nesuprantama. ... Žmonės turbūt niekada neišspręs visų atskirų, savitų galvosūkių, kuriuos pateikia smegenys“ (Scientific American). Ir fizikos profesorius Reimo sako: „Tiesą sakant, mes iki šiol nedaug težinome apie tai, kaip žmogaus smegenys kaupia ir saugo informaciją arba kaip, žmogui panorėjus, jos sugeba atkurti prisiminimus. ... Žmogaus smegenyse yra maždaug šimtas milijardų nervinių ląstelių. Kiekviena ląstelė per panašiai kaip medis išsišakojusias sinapses susisiekia su tūkstančiais kitų ląstelių. Susirišimo galimybės yra stulbinančiai sudėtingos.“
23, 24. Paminėk keletą nuostabiai suprojektuotų kūno dalių. Ką pasakė vienas inžinierius?
23 Tavo akys yra tikslesnės ir geriau prisitaikančios negu bet koks fotoaparatas; faktiškai jos yra visiškai automatiškos, savaimingai fokusuojančios spalvoto vaizdo filmavimo kameros. Tavo ausys gali atpažinti įvairiausius garsus ir gali padėti tau orientuotis bei išlaikyti pusiausvyrą. Tavo širdis yra siurblys, turintis tokias galimybes, kurioms analogiškų negali sukurti net geriausi inžinieriai. Nuostabios ir kitos tavo kūno dalys: nosis, liežuvis ir rankos, taip pat tavo kraujo apytakos ir virškinimo sistemos; ir tai tik keletas iš jų.
24 Todėl inžinierius, kuris buvo pasamdytas sukonstruoti didžiulį kompiuterį, pasakė tokią mintį: „Jeigu mano kompiuteriui pagaminti reikėjo konstruktoriaus, ar ne dar labiau jo reikėjo tam sudėtingam fiziocheminiam-biologiniam mechanizmui — mano kūnui, kuris tačiau savo ruožtu yra tik nepaprastai maža beveik begalinio kosmoso dalelė?“
25, 26. Ką turėtų sugebėti mums pasakyti Didysis Konstruktorius?
25 Lygiai kaip žmonės, gamindami lėktuvus, kompiuterius, dviračius ir kitus daiktus, turi tikslą, taip ir žmogaus smegenų bei kūno Konstruktorius, projektuodamas mus, turėjo turėti tikslą. Ir šio Konstruktoriaus išmintis turi būti daug aukštesnė už žmonių išmintį, kadangi niekas iš mūsų negali nukopijuoti jo projektų. Tuomet logiška, kad jis yra Tas, kuris gali mums pasakyti, kodėl jis mus sukonstravo, kodėl jis mus apgyvendino žemėje ir kas mūsų laukia ateityje.
26 Kai mes tai sužinosime, tuomet galėsime tuos Dievo duotus nuostabius dalykus — smegenis ir kūną — panaudoti savo gyvenimo tikslui vykdyti. Tačiau kur mes galime sužinoti apie jo tikslus? Kur jis mums pateikia tą informaciją?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 7 puslapyje]
Geriausias būdas sužinoti, kodėl kas nors buvo sukonstruota, yra paklausti konstruktorių
[Iliustracija 8 puslapyje]
Iš DNR molekulės galima spręsti apie gyvųjų būtybių sudėtingumą ir sandarą
[Iliustracija 9 puslapyje]
„Sugebėjimu spręsti problemas žmogaus smegenys pranoksta galingiausius kompiuterius“
