3 dalis

Unikalus aukščiausiosios išminties šaltinis

1, 2. Kodėl mes turėtume tyrinėti Bibliją?

¹ Ar Biblija tikrai yra tos aukščiausiosios išminties knyga? Ar ji gali suteikti mums atsakymus į tuos svarbius klausimus dėl gyvenimo tikslo?

² Biblija iš tikrųjų verta, kad ją tyrinėtume. Viena priežastis ta, jog ji pati neįprasčiausia iš visų kada nors surinktų knygų, labai nuo jų besiskirianti. Apsvarstykime tokius faktus.

Seniausia, plačiausiai išplatinta knyga

3, 4. Kokio senumo yra Biblija?

³ Biblija yra seniausia iš visų kada nors parašytų knygų; kai kurios jos dalys sukurtos prieš maždaug 3500 metų. Ji daugeliu šimtmečių senesnė už bet kurią kitą šventa laikomą knygą. Pirmoji iš 66-ių ją sudarančių knygų buvo parašyta maždaug tūkstančiu metų anksčiau, negu rašė Buda ir Konfucijus, ir apie du tūkstančius metų prieš Mahometą.

⁴ Biblijoje užrašyta istorija prasideda nuo žmonijos pirmųjų dienų ir paaiškina, kaip mes čia, žemėje, atsiradome. Ji netgi kalba apie ankstesnį laiką, kai dar žmonės nebuvo sukurti, ir pateikia mums faktų apie žemės formavimąsi.

5. Kiek egzistuoja senovinių Biblijos rankraščių, palyginus su senoviniais pasaulietiškais raštais?

⁵ Kitos religinės, taip pat ir nereliginės  knygos turi tik keletą išlikusių savo senųjų rankraščių kopijų. Bet egzistuoja apie 11 000 graikų bei hebrajų kalbomis ranka rašytų Biblijos arba jos dalių kopijų; kai kurios iš jų padarytos netrukus po to, kai buvo parašytas originalas. Jos išliko, nepaisant paties intensyviausio, koks begali būti įsivaizduojamas, puolimo prieš Bibliją.

6. Kaip plačiai Biblija yra išplatinta?

⁶ Taip pat Biblija yra knyga, paplitimu žymiai pralenkianti visas kitas knygas istorijoje. Išplatinta daugiau kaip trys milijardai Biblijos arba jos dalių egzempliorių maždaug dviem tūkstančiais kalbų. Sakoma, kad 98 procentai žmonijos gali gauti Bibliją savo kalba. Nė vienos kitos knygos tiražas nepriartėja prie šio skaičiaus.

7. Ką galima pasakyti apie Biblijos tikslumą?

⁷ Be to, nė viena kita senovinė knyga neprilygsta Biblijai tikslumu. Mokslininkai, istorikai, archeologai, geografai, kalbų specialistai ir kiti nuolat patvirtina Biblijos pranešimus.

Tikslumas moksliniu požiūriu

8. Kaip tiksli Biblija yra moksliniuose dalykuose?

⁸ Pavyzdžiui, nors Biblija buvo parašyta ne kaip mokslo vadovėlis, kalbėdama apie mokslinius dalykus, ji sutampa su tikruoju mokslu. O kitos senovinės šventomis laikomos knygos, mokslo požiūriu, pilnos mitų, netikslumų ir atvirų melagysčių. Iš daugelio pavyzdžių, rodančių, kad Biblija moksliškai tiksli, atkreipkime dėmesį bent į keturis:

9, 10. Užuot atspindėjusi nemokslines to meto idėjas, ką Biblija pasakė apie žemės atramą?

⁹ Kaip žemė laikosi erdvėje. Senovėje, Biblijos rašymo laikais, buvo daug spėliojama, kaip žemė laikosi erdvėje. Kai kurie manė, kad žemę laiko keturi drambliai, stovintys ant didelio jūrų vėžlio. Aristotelis, ketvirtojo amžiaus pr. m. e. graikų filosofas ir mokslininkas, aiškino, jog žemė niekada negalėtų kaboti tuščioje erdvėje. Vietoj to jis dėstė, kad dangaus kūnai yra pritvirtinti prie tvirtų, skaidrių sferų paviršiaus, o kiekviena sfera yra apgaubta kitos sferos. Buvo manoma, kad žemė yra pačioje centrinėje sferoje, o labiausiai nuo vidurio nutolusi sfera laiko žvaigždes.

¹⁰ Tačiau užuot atspindėjusi tuos jos rašymo laikotarpiu egzistavusius fantastiškus, nemoksliškus požiūrius, Biblija (maždaug  1473 m. pr. m. e.) paprastai pasakė: „[Dievas] pakabino žemę ant nieko“ (Jobo 26:7, ŠvR). Originalo, hebrajų, kalba čia pavartotas žodis „niekas“ reiškia „joks daiktas“, ir tai yra vienintelis kartas, kai jis vartojamas Biblijoje. Jos pateiktą žemės, apsuptos tuščios erdvės, vaizdą mokslininkai pripažįsta kaip nepaprastą tuo laikotarpiu įžvalgumą. Žodynas Theological Wordbook of the Old Testament sako: „Jobo 26:7 stebinančiai vaizduoja tuo laiku suvokiamą pasaulį kabantį erdvėje, ir taip užbėga už akių ateities moksliniams atradimams.“

11, 12. Kada žmonės pradėjo suprasti, kad Jobo 26:7 žodžiai yra tiesa?

¹¹ Šį tikslų pranešimą Biblija pateikė daugiau kaip 1100 metų prieš Aristotelį. Tačiau Aristotelio požiūris ir toliau buvo dėstomas kaip faktas dar apie 2000 metų po jo mirties! Galiausiai, 1687 m. e. metais, seras Izaokas Niutonas išspausdino savo išvadas, kad žemė laikosi erdvėje sąveikaudama su kitais dangaus kūnais abipusiu traukimu, tai yra visuotine trauka. Bet tai įvyko praėjus beveik 3200 metų nuo to laiko, kai Biblija labai paprastai buvo pasakiusi, jog žemė kabo „ant nieko“.

¹² Taip, beveik prieš 3500 metų Biblija teisingai pranešė, kad žemė neturi jokios matomos atramos, tai yra faktą, kuris derinasi su visiškai neseniai atrastais visuotinės traukos ir judėjimo dėsniais. „Kaip Jobas žinojo tiesą, — pasakė vienas mokslininkas, — tai klausimas, į kurį nelengva atsakyti tiems, kurie neigia, jog Šventasis Raštas buvo įkvėptas.“

13. Kaip prieš daugelį amžių žmonės įsivaizdavo žemės formą, tačiau kas pakeitė jų nuomonę?

¹³ Žemės forma. Enciklopedijoje The Encyclopedia Americana sakoma: „Seniausia žinoma žmonių samprata apie žemę buvo tokia: ji — visatos centre esanti plokščia, nejudanti platforma. ... Idėja apie rutulio formos žemę nebuvo plačiai priimta iki Renesanso.“ Kai kurie pirmieji jūrų keliautojai netgi baiminosi galį nuplaukti žemyn nuo plokščios žemės krašto. Bet vėliau kompaso ir kitų pažangių dalykų pritaikymas sudarė sąlygas ilgesnėms kelionėms vandenynais. Šios „atradimų kelionės“, aiškinama kitoje enciklopedijoje, „parodė, kad pasaulis yra apvalus, o ne plokščias, kaip tikėjo daugelis žmonių“.

14. Kaip Biblija aprašė žemės formą ir kada?

¹⁴ Tačiau prieš daug laiko iki tokių kelionių, maždaug prieš 2700 metų, Biblija pasakė: „Jis yra atsisėdęs viršum žemės skrities“ (Izaijo 40:22). Kaip pažymi įvairūs šaltiniai, hebrajiškas žodis, čia išverstas žodžiu „skritis“, taip pat gali reikšti „sfera“. Todėl kituose Biblijos vertimuose sakoma „žemės rutulys“ (Douay Version) ir „apvali žemė“ (Moffatt).

15. Kodėl nemokslinės idėjos apie žemę Biblijai nepadarė įtakos?

¹⁵ Taigi Biblijai nepadarė įtakos tuo metu įsigalėjusios nemoksliškos idėjos apie žemės atramą ir formą. Priežastis paprasta: Biblijos  Autorius yra visatos Autorius. Jis sukūrė žemę, todėl jis turėtų žinoti, ant ko ji kabo ir kokia jos forma. Taigi, kai jis inspiravo Biblijos rašymą, jis pasirūpino, jog į ją nepatektų jokie nemoksliški požiūriai, kad ir kaip kiti tuo metu jais tikėtų.

16. Kaip gyvųjų būtybių sandara atitinka Biblijos pranešimą?

¹⁶ Gyvųjų būtybių sudėtis. „Viešpats Dievas sutvėrė žmogų iš žemės dulkių“, — sakoma Pradžios 2:7 (ŠvR). Enciklopedija The World Book Encyclopedia sako: „Visi gyvąsias būtybes sudarantys cheminiai elementai yra ir negyvojoje materijoje.“ Taigi visi pagrindiniai cheminiai elementai, kurie sudaro gyvuosius organizmus, tarp jų ir žmogų, yra randami pačioje žemėje. Tai derinasi su Biblijos pranešimu, kuriame nurodoma medžiaga, kurią Dievas naudojo kurdamas žmones ir visas kitas gyvąsias būtybes.

17. Kaip iš tikrųjų atsirado gyvosios būtybės?

¹⁷ „Pagal jų rūšį“. Biblija praneša, kad Dievas sukūrė pirmąją žmonių porą ir kad iš jos kilo visi kiti žmonės (Pradžios 1:26-28; 3:20). Ji sako, kad taip įvyko ir su kitomis gyvosiomis būtybėmis, tokiomis kaip žuvys, paukščiai ir žinduoliai, kilusiomis „pagal jų rūšį“ (Pradžios 1:11, 12, 21, 24, 25). Mokslininkai būtent tai ir atrado gyvojoje gamtoje: kiekviena gyvoji būtybė kyla iš atitinkamos rūšies gimdytojo. Išimčių nėra. Apie tai fizikas Reimo pažymi: „Gyvybė gimdo gyvybę; tai vyksta visą laiką kiekvienoje ląstelėje. Tačiau kaip negyvybė padarė gyvybę? Tai vienas didžiausių neatsakytų klausimų biologijoje, ir kol kas biologai nedaug ką begali pasiūlyti, išskyrus aklus spėliojimus. Negyvoji materija kažkaip sugebėjo padaryti save gyvą. ... Vis dėlto Pradžios knygos autorius turbūt rašė tiesą.“

Istorinis tikslumas

18. Ką advokatas sako apie Biblijos istorinį tikslumą?

¹⁸ Iš visų egzistuojančių knygų Biblijoje užrašyta pati tiksliausia senovės istorija. Knygoje A Lawyer Examines the Bible (Advokatas tyrinėja Bibliją) jos istorinis tikslumas pabrėžiamas taip: „Romanuose, legendose ir melaginguose parodymuose atsargiai įterpiami įvykiai, susiję su kokia nors tolima vieta ir kokiu nors neapibrėžtu laiku, taip pažeidžiant pirmąsias gero bylos gynimo taisykles, kurių mes, advokatai, išmokstame, būtent, kad ‘pareiškime turi būti nurodytas laikas ir vieta’, o Biblijos pranešimuose su aprašomais dalykais susijusi data ir vieta nurodoma su didžiausiu tikslumu.“

19. Ką vienas šaltinis sako apie Biblijoje minimas istorines detales?

¹⁹ Žodynas The New Bible Dictionary komentuoja: „[Apaštalų darbų rašytojas] savo pasakojimą dėsto to meto istorijos rėmuose; jis savo puslapiuose labai dažnai mini miestų valdytojus, vietinius gubernatorius, nuo kitos šalies priklausomus karalius ir panašius dalykus, ir ši informacija kiekvieną kartą pasitvirtina esanti teisinga vietos ir laiko atžvilgiu.“

20, 21. Ką Biblijos žinovas pasakė apie Biblijoje pateiktus istorinius duomenis?

 ²⁰ Leidinyje The Union Bible Companion, S. Ostinas Elibounas pasakė: „Seras Izaokas Niutonas... garsėjo ir kaip senovinių raštų kritikas, ir labai atidžiai tyrinėjo Šventąjį Raštą. Kokia jo išvada šiuo klausimu? Jis sako: ‘Tikrų autentiškumo požymių Naujajame Testamente aš randu daugiau negu bet kurioje bedieviškoje [pasaulietiškoje] istorijoje.’ Daktaras Džonsonas sako, jog mes turime daugiau įrodymų, kad Jėzus Kristus mirė ant Kalvarijos, kaip pranešama evangelijose, negu kad Cezaris mirė Kapitolijuje. Mes tikrai turime jų daug daugiau.“

²¹ Šis šaltinis priduria: „Paklauskite bet kurio žmogaus, kuris atvirai pareiškia abejojąs evangelijų istorijos tikrumu, kokiu pagrindu jis tiki, jog Cezaris mirė Kapitolijuje arba kad popiežius Leonas III 800-aisiais metais imperatorių Karolį Didįjį karūnavo Vakarų imperatoriumi?.. Iš kur jūs žinote, jog kažkada gyveno toks žmogus kaip Karolis I [Anglijoje], kad jam buvo nukirsta galva ir kad Oliveris Kromvelis pradėjo valdyti vietoj jo?.. Tikima, jog visuotinės traukos dėsnį atrado seras Izaokas Niutonas... Mes tikime visais šių asmenų atžvilgiu pareikštais tvirtinimais; ir tikime todėl, kad turime istorinių įrodymų, jog jie teisingi. ... Jeigu kas nors po to, kai jiems buvo pateikti tokie įrodymai, vis dar netiki tokiais tvirtinimais, mes paliekame juos kaip kvailai užsispyrusius arba beviltiškai tamsius žmones.“

22. Kodėl kai kurie nenori tikėti Biblijos tikroviškumu?

²² Po to šis šaltinis pateikia išvadą: „Ką tuomet sakyti apie tuos, kurie, nepaisant daugybės dabar pateikiamų Šventojo Rašto tikroviškumo įrodymų, atvirai pareiškia esą neįtikinti?.. Iš tiesų mes turime pagrindą daryti išvadą, jog greičiau kalta ne galva, o širdis: jie nenori patikėti tuo, kas sumenkina jų išdidumą ir privers juos gyventi kitokį gyvenimą.“

Vidinė harmonija ir atvirumas

23, 24. Kodėl Biblijos vidinė harmonija yra toks neįprastas dalykas?

²³ Įsivaizduokite, kad kokia nors knyga buvo pradėta rašyti Romos imperijos laikais, toliau rašoma per visus Viduramžius ir baigta rašyti šiame XXI amžiuje, o jos parašyme dalyvavo daugelis skirtingų rašytojų. Kokio jūs tikėtumėtės rezultato, jeigu rašytojai būtų tokių skirtingų profesijų kaip, pavyzdžiui, kareiviai, karaliai, kunigai, žvejai, piemenys ir gydytojai? Ar tikėtumėtės, jog knyga būtų harmoninga ir nuosekli? „Vargu“, — turbūt atsakytumėte. O Biblija ir buvo parašyta tokiomis sąlygomis. Vis dėlto ji visa harmoninga — ne tik bendromis idėjomis, bet ir mažiausiomis smulkmenomis.

²⁴ Biblija yra rinkinys 66 knygų, kurias parašė 40 skirtingų rašytojų per 1600 metų laikotarpį, pradedant 1513 m. pr. m. e. ir baigiant 98 m. e. metais. Rašytojai buvo skirtingų užsiėmimų bei visuomeninės padėties, ir daugelis iš jų neturėjo jokio ryšio vieni su kitais. Tačiau to rezultatas — knyga, kurioje nuo pradžios iki galo vystoma centrinė, vieninga tema, tarsi ji būtų parašyta vieno žmogaus. Ir priešingai negu kai kas mano, Biblija nėra vakarų civilizacijos produktas, bet buvo parašyta rytiečių.

25. Kokį Biblijos rašytojų tvirtinimą paremia joje atsispindintis sąžiningumas ir atvirumas?

²⁵ Tuo tarpu, kai dauguma senovės rašytojų aprašydavo tik savo sėkmes ir dorybes, Biblijos rašytojai atvirai pripažino savo pačių klaidas, taip pat savo karalių ir vadų klaidas. Skaičių 20:1-13 ir Pakartoto Įstatymo 32:50-52 pranešama apie Mozės klaidas, o šias knygas rašė jis pats. Jonos 1:1-3 ir 4:1 išvardijamos Jonos, parašiusio šiuos pranešimus, silpnybės. Mato 17:18-20; 18:1-6; 20:20-28 ir 26:56 pranešama apie blogas Jėzaus mokinių parodytas savybes. Taigi, Biblijos rašytojų sąžiningumas ir atvirumas paremia jų tvirtinimą, kad jie buvo įkvėpti Dievo.

 Jos būdingiausias bruožas

26, 27. Kodėl Biblija tokia tiksli moksliniuose ir kituose dalykuose?

²⁶ Biblija pati atskleidžia, kodėl ji tokia tiksli moksliniuose, istoriniuose bei kituose dalykuose ir kodėl ji tokia harmoninga ir atvira. Ji parodo, kad Aukščiausioji Esybė, visagalis Dievas, Kūrėjas, kuris įkūrė visatą, yra Biblijos Autorius. Bibliją rašiusius žmones jis panaudojo tik kaip savo sekretorius, savo galinga veikliąja jėga paskatinęs juos užrašyti tai, ką jis jiems įkvėpė.

²⁷ Biblijoje apaštalas Paulius praneša: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti tiesumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui.“ Ir dar apaštalas Paulius pasakė: „Priėmę mūsų paskelbtąjį Dievo žodį jūs priėmėte jį ne kaip žmogaus žodį, bet kas jis iš tikro yra, — kaip Dievo žodį“ (2 Timotiejui 3:16, 17; 1 Tesalonikiečiams 2:13).

28. Taigi iš kur kilo Biblija?

²⁸ Taigi Biblija kilo iš vieno Autoriaus — Dievo. O kadangi jis turi pagarbią baimę keliančią jėgą, jam buvo nesunku užtikrinti, kad užrašytas tekstas būtų išlaikytas nepakeistas iki mūsų dienų. Apie tai vienas geriausių Biblijos rankraščių žinovų, seras Frederikas Kenjonas, 1940 metais pasakė: „Dabar pašalinta paskutinė priežastis abejoti, kad Raštas iki mūsų dienų iš esmės išliko toks pat, koks buvo parašytas.“

29. Kaip galima pailiustruoti Dievo sugebėjimą perduoti informaciją?

²⁹ Žmonės sugeba radijo ir televizijos signalus perduoti į žemę iš tūkstančių kilometrų atstumo kosmose, netgi iš mėnulio. Kosminiai palydovai atsiunčia į žemę fizinę informaciją ir nuotraukas iš planetų, esančių už šimtų milijonų kilometrų. Žmogaus Kūrėjas, radijo bangų Kūrėjas, žinoma, galėtų padaryti bent jau tiek. Iš tikrųjų jam buvo nesunku panaudoti savo visagališką jėgą perduoti žodžius ir vaizdinius į protus tų, kuriuos jis pasirinko Biblijai parašyti.

30. Ar Dievas nori, kad žmonės sužinotų, koks yra jo tikslas jų atžvilgiu?

³⁰ Be to, yra daug su žeme ir gyvybe joje susijusių dalykų, kurie liudija apie Dievo domėjimąsi žmonija. Tad suprantama, jog jis norėjo padėti žmonėms sužinoti, kas jis ir kokie jo tikslai jų atžvilgiu, todėl aiškiai išsakė tuos dalykus knygoje — ilgalaikiame, nekintamame dokumente.

31. Kodėl užrašyta įkvėpta informacija yra daug pranašesnė už tą, kuri perduodama iš lūpų į lūpas?

³¹ Pagalvokime taip pat apie knygos, kurios autorius yra Dievas, pranašumą, palyginus su informacija, vienų žmonių perduodama kitiems tik iš lūpų į lūpas. Žodinė informacija nebūtų patikima, kadangi žmonės ją perfrazuotų, ir po kurio laiko jos reikšmė būtų iškreipta. Jie perteiktų tą žodinę informaciją savo pačių požiūriu. O kad Dievo įkvėptas, ilgalaikis raštiškas pranešimas būtų su klaidomis, daug mažiau tikėtina. Be to, knygą galima padauginti ir išversti, kad įvairiomis kalbomis skaitantys žmonės galėtų patirti jos naudą. Argi ne logiška, kad mūsų Kūrėjas panaudojo tokią priemonę informacijai suteikti? Iš tikrųjų tai  daugiau negu logiška, kadangi Kūrėjas sako, jog būtent tai jis ir padarė.

Išsipildžiusios pranašystės

32—34. Kas Biblijoje yra, ko nėra nė vienoje kitoje knygoje?

³² Be to, Biblija įrodo esanti Dievo įkvėpta savo unikaliai ryškiu požymiu: ji yra knyga pranašysčių, kurios išsipildė arba tebesipildo labai tiksliai.

³³ Pavyzdžiui, senovės Tyro sunaikinimą, Babilono žlugimą, Jeruzalės atstatymą ir Medų-Persijos bei Graikijos karalių iškilimą ir žlugimą Biblija buvo išpranašavusi labai detaliai. Pranašystės buvo tokios tikslios, jog kai kurie kritikai bandė, beje, veltui, teigti, kad jos buvo parašytos jau po tų įvykių (Izaijo 13:17-19; 44:27—45:1; Ezechielio 26:3-6; Danieliaus 8:1-7, 20-22).

³⁴ Jėzaus nusakytos pranašystės apie Jeruzalės sunaikinimą 70 m. e. m. tiksliai išsipildė (Luko 19:41-44; 21:20, 21). Ir Jėzaus bei Pauliaus perduotos pranašystės apie „paskutines dienas“ iki smulkmenų pildosi kaip tik mūsų dienomis (2 Timotiejui 3:1-5, 13; Mato 24; Morkaus 13; Luko 21).

35. Kodėl biblinės pranašystės gali būti tik nuo Kūrėjo?

³⁵ Jokio žmogaus, nors ir labai gabaus, protas negalėjo taip tiksliai išpranašauti ateities įvykių. Tai galėjo tik viską galinčio ir viską žinančio visatos Kūrėjo protas, kaip skaitome 2 Petro 1:20, 21: „Jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama, nes pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu.“

Ji atsako į klausimus

36. Ką mums pasako Biblija?

³⁶ Taigi, daugeliu būdų Biblija įrodo, jog ji — Aukščiausiosios Būtybės įkvėptas Žodis. Būdama tokia, ji mums pasako, kodėl žmonės yra žemėje, kodėl tiek daug kančių, kas mūsų laukia ir kaip sąlygos pasikeis į gerąją pusę. Ji mums atskleidžia, kad yra aukščiausiasis Dievas, kuris sukūrė žmones ir šią žemę tam tikram tikslui, ir kad jo tikslas bus įvykdytas (Izaijo 14:24). Biblija taip pat mums atskleidžia, kokia religija teisinga ir kaip mes ją galime surasti. Taip, tik tas vienintelis aukščiausiosios išminties šaltinis tegali teisingai atsakyti į visus svarbius gyvenimo klausimus (Psalmių 145:3; Patarlių 3:5; Izaijo 2:2-4).

37. Ko būtina paklausti apie krikščioniją?

³⁷ Nors yra daugybė Biblijos patikimumo ir tikslumo įrodymų, tačiau ar visi, sakantys, jog priima ją, laikosi jos mokymų? Pažvelkim, pavyzdžiui, į tautas, kurios tvirtina praktikuojančios krikščionybę, tai yra į krikščioniją. Bibliją jos turėjo daugelį amžių. Tačiau ar jų mąstymas ir veiksmai iš tikrųjų atspindi aukščiausiąją Dievo išmintį?

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 11 puslapyje]

Seras Izaokas Niutonas tikėjo, kad žemė laikosi erdvėje sąveikaudama su kitais dangaus kūnais visuotine trauka

Biblijos pateiktą žemės, apsuptos tuščios erdvės, vaizdą mokslininkai pripažįsta kaip nepaprastą tuo laikotarpiu įžvalgumą

[Iliustracija 12 puslapyje]

Kai kurie pirmieji jūrų keliautojai netgi baiminosi nuplaukti žemyn nuo plokščios žemės krašto

[Iliustracija 13 puslapyje]

Yra daugiau įrodymų, kad egzistavo Jėzus Kristus, negu kad gyveno Julijus Cezaris, imperatorius Karolis Didysis, Oliveris Kromvelis arba popiežius Leonas III

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jėzaus nusakytų pranašysčių apie Jeruzalės sunaikinimą 70 m. e. m. išsipildymą patvirtina Tito arka Romoje