Ką Dievas padarė žmonijai išgelbėti
7 skyrius
Ką Dievas padarė žmonijai išgelbėti
1, 2. a) Kaip romėnų šimtininkas suprato, kuris yra Dievo Sūnus? b) Kodėl Jehova leido Jėzui mirti?
MAŽDAUG prieš 2000 metų vieną pavasario popietę romėnų šimtininkas stebėjo tris lėta kankinančia mirtimi mirštančius vyrus. Tas kareivis ypač įsidėmėjo vieną iš jų — Jėzų Kristų. Jėzus buvo prikaltas prie medinio stulpo. Artėjant jo mirties akimirkai, vidurdienio dangus aptemo. Kai jis mirė, smarkiai sudrebėjo žemė, ir kareivis sušuko: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“ (Morkaus 15:39).
2 Dievo Sūnus! Tas kareivis buvo teisus. Jis ką tik buvo tapęs liudytoju svarbiausio įvykio, koks tik kada nors įvyko žemėje. Ankstesniais atvejais Dievas pats buvo pavadinęs Jėzų savo mylimuoju Sūnumi (Mato 3:17; 17:5). Kodėl Jehova leido savo Sūnui mirti? Kadangi tai buvo Dievo priemonė išgelbėti žmoniją iš nuodėmės ir mirties.
IŠRINKTAS YPATINGAM TIKSLUI
3. Kodėl buvo tinkama išrinkti Dievo viengimį Sūnų ypatingam tikslui žmonijos atžvilgiu?
3 Kaip anksčiau sužinojome iš šios knygos, Jėzus jau egzistavo iki savo gimimo žmogumi. Jis pavadintas „viengimiu Dievo Sūnumi“, kadangi Jehova sukūrė jį tiesiogiai. Po to Dievas panaudojo Jėzų sukurti visus kitus dalykus (Jono 3:18; Kolosiečiams 1:16). Jėzus ypač mylėjo žmoniją (Patarlių 8:30, 31). Nenuostabu, kad kai žmonija buvo pasmerkta mirti, Jehova išsirinko savo viengimį Sūnų ypatingam tikslui!
4, 5. Ką Biblija atskleidė apie Mesiją-Sėklą dar Jėzui neatėjus į žemę?
4 Paskelbdamas Edeno sode savo nuosprendį Adomui, Ievai ir Šėtonui, Dievas kalbėjo apie būsimąjį Išgelbėtoją kaip apie „sėklą“ (NW). Ši Sėkla, arba palikuonis, ateis pašalinti baisių nelaimių, kurias sukėlė Šėtonas Velnias, „senoji gyvatė“. Iš tikrųjų pažadėtoji Sėkla sutriuškins Šėtoną ir visus tuos, kurie jį seka (Pradžios 3:15; 1 Jono 3:8; Apreiškimas 12:9).
5 Šimtmečiams bėgant Dievas pamažu atskleidė daugiau apie Sėklą, taip pat vadinamą Mesiju. Kaip parodyta 37-ajame puslapyje esančioje lentelėje, gausios pranašystės pateikia detales apie daugelį jo gyvenimo žemėje momentų. Pavyzdžiui, kad atliktų savo vaidmenį, susijusį su Dievo tikslu, jis turėjo iškęsti pasibaisėtiną elgesį (Izaijo 53:3-5).
KODĖL MESIJAS TURĖJO MIRTI
6. Pagal Danieliaus 9:24-26, ką Mesijas įvykdys ir kaip?
6 Pranašystėje, užrašytoje Danieliaus 9:24-26, išpranašauta, kad Mesijas — Dievo Pateptasis — įvykdys didingą tikslą. Jis ateis į žemę, kad amžiams „būtų panaikintas nusižengimas ir galą gautų nuodėmė, kad būtų sunaikinta neteisybė ir būtų atvesta amžina teisybė“. Ištikimai žmonijai Mesijas panaikins mirties nuosprendį. Bet kaip jis tai padarys? Pranašystėje paaiškinama, kad jis bus „užmuštas“, arba jam bus įvykdyta mirties bausmė.
7. Kodėl žydai aukojo gyvulių aukas ir ką jos vaizdavo?
7 Senovės izraelitams buvo žinoma nuodėmių išpirkimo idėja. Pagal Įstatymą, Dievo duotą per Mozę, savo garbinime jie reguliariai aukojo gyvulių aukas. Tai priminė Izraelio tautai, kad žmonėms reikia kažko, kad būtų atpirktos, arba padengtos, jų nuodėmės. Apaštalas Paulius apibendrino tą principą taip: „Be kraujo praliejimo nėra atleidimo“ (Žydams 9:22). Krikščionims nebereikia laikytis Mozės įstatymo ir jo reikalavimų, pavyzdžiui, aukojimų (Romiečiams 10:4; Kolosiečiams 2:16, 17). Jie taip pat žino, kad gyvulių aukos negali laiduoti ilgalaikio ir visiško nuodėmių atleidimo. Greičiau tos atnašaujamosios aukos buvo ateities įvaizdis žymiai vertingesnės aukos — aukos Mesijo, arba Kristaus (Žydams 10:4, 10; palygink Galatams 3:24). Tačiau tu gali paklausti: ‛Ar Mesijui iš tikrųjų buvo būtina mirti?’
8, 9. Ką vertinga prarado Adomas ir Ieva ir kokią įtaką jų veiksmai turėjo jų palikuonims?
8 Taip, Mesijui reikėjo mirti, kad žmonija būtų išgelbėta. Kad suprastume, kodėl, turime prisiminti Edeno sodą ir pabandyti suvokti mastą to, ką Adomas ir Ieva prarado, kai sukilo prieš Dievą. Amžinasis gyvenimas jiems buvo padarytas prieinamas! Kaip Dievo vaikai, jie taip pat galėjo turėti tiesioginį ryšį su juo. Bet kai jie atmetė Jehovos valdymą, jie visa tai prarado ir užtraukė žmonių giminei nuodėmę bei mirtį (Romiečiams 5:12).
9 Atsitiko taip, tarsi mūsų pirmieji tėvai būtų išeikvoję didžiulį turtą ir įklimpę į milžiniškas skolas. Adomas ir Ieva paliko tas skolas savo palikuonims. Kadangi mes negimėme tobuli ir be nuodėmės, kiekvienas iš mūsų yra nuodėmingas ir mirtingas. Kai supykstame arba pasakome ką nors įžeidžiančio, ką galbūt norėtume atitaisyti, mes patiriame savo paveldėtos skolos pasekmes — žmogišką netobulumą (Romiečiams 7:21-25). Mūsų vienintelė viltis — atgauti tai, ką prarado Adomas. Tačiau mes negalime užsitarnauti tobulo žmogiško gyvenimo. Kadangi visi netobuli žmonės nusideda, mes visi užsitarnaujame mirtį, ne gyvenimą (Romiečiams 6:23).
10. Ko reikėjo, kad būtų išpirkta tai, ką prarado Adomas?
10 Tačiau ar kas nors galėjo būti paaukotas mainais už gyvenimą, į kurį Adomas neteko teisės? Dievo teisingumo norma reikalauja išlyginimo: „siela už sielą“ (Išėjimo 21:23, ŠvR). Taigi prarastam gyvenimui išpirkti turėtų būti paaukota gyvybė. Ne bet kokios gyvybės užtektų. Psalmių 49:7, 8 (NTP) apie netobulus žmones sakoma: „Tačiau jokiu būdu žmogus negalės išsipirkti [„išpirkti brolio“, išnaša], nė duoti Dievui išpirką už save [„už jį“, išnaša], bet per brangi bus išperkamoji kaina už jo [„jų“, išnaša] gyvybę ir jos niekad nepakaks.“ Tad ar padėtis beviltiška? Žinoma, ne.
11. a) Ką hebrajų kalboje reiškia žodis „išpirka“? b) Kas vienintelis galėjo išpirkti žmoniją ir kodėl?
11 Hebrajų kalboje žodis „išpirka“ reiškia sumokamą sumą belaisviui išpirkti ir taip pat nurodo lygiavertiškumą. Tik žmogus, turintis tobulą žmogišką gyvybę, galėtų paaukoti lygiai tą patį, ką prarado Adomas. Žemėje po Adomo Jėzus Kristus buvo vienintelis tobulas gimęs žmogus. Taigi Biblija vadina Jėzų „paskutiniu Adomu“ ir užtikrina mus, kad Kristus „atidavė save kaip išpirką už visus“ (1 Korintiečiams 15:45; 1 Timotiejui 2:5, 6). Adomas perdavė savo vaikams mirtį, o tuo tarpu Jėzaus palikimas — amžinasis gyvenimas. Pirmajame laiške Korintiečiams 15:22 paaiškinama: „Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti.“ Todėl Jėzus yra tinkamai pavadintas „Amžinuoju Tėvu“ (Izaijo 9:6, 7, ŠvR).
KAIP IŠPIRKA BUVO SUMOKĖTA
12. Kada Jėzus tapo Mesiju ir kokio gyvenimo kelio jis laikėsi po to?
12 Rudenį, 29-aisiais m. e. m., Jėzus nuėjo pas savo giminaitį Joną, kad būtų pakrikštytas, ir taip prisistatė vykdyti Dievo valią. Ta proga Jehova patepė Jėzų šventąja dvasia. Taip Jėzus tapo Mesiju, arba Kristumi, Dievo pateptuoju (Mato 3:16, 17). Po to Jėzus pradėjo savo trejų su puse metų tarnybą. Jis keliavo po savo gimtąjį kraštą skelbdamas apie Dievo Karalystę ir rinkdamas ištikimus pasekėjus. Tačiau, kaip buvo išpranašauta, greitai kilo priešiškumas jam (Psalmių 117:22; Apaštalų darbai 4:8-11).
13. Kokie įvykiai vedė į Jėzaus, kaip nekaltumo saugotojo, mirtį?
13 Jėzus drąsiai demaskavo religinių vadų veidmainystę, ir jie siekė jo mirties. Galiausiai jie sumanė bjaurų sąmokslą, kuris apėmė išdavimą, neteisingą areštą, neteisėtą tardymą ir melagingą apkaltinimą ardomąja veikla. Jėzus buvo mušamas, apspjaudomas, išjuokiamas ir plakamas rimbu, skirtu kūnui sužaloti. Romos paskirtas valdytojas Poncijus Pilotas po to pasmerkė jį mirti ant kankinimo stulpo. Jis buvo prikaltas prie medinio stulpo ir pakabintas ant jo. Kiekvienas įkvėpimas buvo kankinantis, ir kol jis numirė, praėjo ne viena valanda. Šio sunkaus išmėginimo metu Jėzus išlaikė tobulą ištikimybę Dievui.
14. Kodėl Dievas leido savo Sūnui kentėti ir mirti?
14 Taip Nisano 14-ąją, 33-iaisiais m. e. m., Jėzus atidavė savo gyvybę kaip „išpirką už daugelį“ (Morkaus 10:45; 1 Timotiejui 2:5, 6). Iš dangaus Jehova galėjo matyti kenčiantį ir mirštantį savo brangų Sūnų. Kodėl Dievas leido įvykti tokiam baisiam dalykui? Jis leido todėl, kad mylėjo žmoniją. Jėzus pasakė: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Jėzaus mirtis mus taip pat moko, kad Jehova yra tobulai teisingas Dievas (Pakartoto Įstatymo 32:4). Kai kuriems gali kilti klausimas, kodėl Dievas nenumojo ranka į savo teisingumo principus, reikalaujančius sielos už sielą, ir į kainą, kurios reikalaujama už nuodėmingą Adomo kelią. Priežastis ta, kad Jehova visada lieka ištikimas savo įstatymams ir laikosi jų, net jei tai jam labai daug kainuotų.
15. Kadangi būtų buvę neteisinga visam laikui nutraukti Jėzaus egzistavimą, ką padarė Jehova?
15 Jehovos teisingumas taip pat reikalavo, kad Jėzaus mirtis turėtų laimingas pasekmes. Pagaliau ar būtų buvę teisinga leisti ištikimam Jėzui amžinai miegoti mirties miegu? Žinoma, ne! Hebrajų Raštuose buvo išpranašauta, kad Dievo ištikimasis nepasiliks kape (Psalmių 15:10; Apaštalų darbai 13:35). Jis miegojo mirties miegu beveik tris dienas ir po to Jehova Dievas prikėlė jį gyventi kaip galingą dvasinę būtybę (1 Petro 3:18).
16. Ką padarė Jėzus sugrįžęs į dangų?
16 Mirdamas Jėzus atidavė savo žmogišką gyvybę visiems laikams. Kai buvo prikeliamas dangiškajam gyvenimui, jis tapo gyvybę teikiančia dvasia. Be to, kai Jėzus įžengė į švenčiausią visatos vietą, jis vėl buvo suvienytas su savo brangiuoju Tėvu ir oficialiai pateikė Jam savo tobulos žmogiškos gyvybės vertę (Žydams 9:23-28). Tos brangios gyvybės vertė po to galėjo būti pritaikyta paklusnios žmonijos naudai. Ką tai reiškia tau?
KRISTAUS IŠPIRKA IR TU
17. Kaip mes galime pasinaudoti atleidimu, remdamiesi Kristaus išperkamąja auka?
17 Apsvarstyk, kokiais trim požiūriais Kristaus išperkamoji auka naudinga tau netgi dabar. Pirma, ji suteikia nuodėmių atleidimą. Per tikėjimą pralietu Jėzaus krauju mes turime „atpirkimą“, taip, „nuodėmių atleidimą“ (Efeziečiams 1:7). Ir net jeigu padarėme rimtą nuodėmę, galime prašyti Dievą atleidimo Jėzaus vardu. Jeigu nuoširdžiai gailimės, Jehova pritaiko mums savo Sūnaus išperkamosios aukos vertę. Užuot atkakliai reikalavęs mirties bausmės, kurią užsitraukiame nusidėdami, Dievas atleidžia mums, suteikdamas palaimą turėti gryną sąžinę (Apaštalų darbai 3:19, 20a; 1 Petro 3:21).
18. Kaip Jėzaus auka suteikia mums viltį?
18 Antra, Kristaus išperkamoji auka suteikia pagrindą mūsų ateities vilčiai. Apaštalas Jonas regėjime matė, kad „milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti“, pergyvens ateinančią katastrofišką šios daiktų sistemos pabaigą. Kodėl jie išliks, kai Dievas sunaikins tiek daug kitų? Angelas pasakė Jonui, kad milžiniška minia „išplovė savo apsiaustus ir juos išbaltino Avinėlio [Jėzaus Kristaus] krauju“ (Apreiškimas 7:9, 14). Kol parodome tikėjimą pralietu Jėzaus Kristaus krauju ir gyvename pagal Dievo reikalavimus, mes būsime švarūs Dievo akyse ir turėsime viltį gyventi amžinai.
19. Kaip Kristaus auka įrodo, kad jis ir jo Tėvas myli tave?
19 Trečia, išpirkimo auka yra didžiausias Jehovos meilės įrodymas. Kristaus mirtis įkūnijo du didžiausius meilės aktus visatos istorijoje: 1) Dievo meilę, nes jis atsiuntė savo Sūnų mirti už mus; 2) Jėzaus meilę, nes jis noriai paaukojo save kaip išpirką (Jono 15:13; Romiečiams 5:8). Jeigu mes iš tikrųjų parodome tikėjimą, ši meilė pritaikoma kiekvienam iš mūsų. Apaštalas Paulius pasakė: ‛Dievo Sūnus pamilo mane ir paaukojo save už mane’ (Galatams 2:20; Žydams 2:9; 1 Jono 4:9, 10).
20. Kodėl turime parodyti tikėjimą Jėzaus išperkamąja auka?
20 Tad išreikškime savo dėkingumą už Dievo ir Kristaus meilę, parodydami tikėjimą Jėzaus išperkamąja auka. Toks tikėjimas veda į amžinąjį gyvenimą (Jono 3:36). Vis dėlto mūsų išgelbėjimas nėra svarbiausia Jėzaus gyvenimo ir mirties žemėje priežastis. Ne, jo pirmutinis rūpestis buvo dar didesnis, visatos masto dalykas. Kaip mes pamatysime kitame skyriuje, tas dalykas liečia mus visus, kadangi jis parodo, kodėl Dievas taip ilgai leido šiame pasaulyje egzistuoti blogiui ir kančioms.
PATIKRINK SAVO ŽINIAS
Kodėl Jėzus turėjo mirti, kad išgelbėtų žmoniją?
Kaip išpirka buvo sumokėta?
Kokiais atžvilgiais tau naudingas išpirkimas?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija per visą 67-ą puslapį]
