16 skyrius

Kaip tu gali artintis prie Dievo

1. Kokie panašumai akivaizdūs daugelyje religijų?

VIENA turistė, besilankanti Rytų šalyje, buvo nustebinta religinių ritualų, kuriuos ji stebėjo budistų šventykloje. Nors atvaizdai buvo ne Marijos ar Kristaus, daugelis ritualų buvo panašūs į tuos, kurie atliekami jos šalies bažnyčioje. Pavyzdžiui, ji atkreipė dėmesį į rožančių naudojimą ir maldų giedojimą. Kitų palyginimai buvo tokie pat. Būdai, kuriais pamaldūs žmonės stengiasi artintis prie Dievo arba savo garbinimo objektų, ir Rytuose, ir Vakaruose yra nepaprastai panašūs.

2. Kaip apibūdinama malda ir kodėl daugelis žmonių meldžiasi?

² Daugelis ypač stengiasi artintis prie Dievo melsdamiesi jam. Malda apibūdinama kaip „žmogaus bendravimo veiksmas su šventaisiais arba šventuoju — Dievu, dievais, transcendentine sritimi arba antgamtinėmis jėgomis“ (The New Encyclopædia Britannica). Tačiau kreipdamiesi į Dievą maldoje kai kurie galvoja tik apie tai, ką jie galėtų gauti iš jo. Pavyzdžiui, vienas vyras kartą paklausė vieną iš Jehovos Liudytojų: „Jei jūs pasimelsite už mane, ar problemos, kurių aš turiu savo šeimoje, darbe arba savo sveikatos atžvilgiu, bus išspręstos?“ Tas vyras, matyt, to tikėjosi, bet daugelis meldžiasi ir mato, kad jų problemos pasilieka. Taigi galėtume paklausti: ‛Iš tikrųjų kodėl mes turėtume artintis prie Dievo?’

 KODĖL MUMS ARTINTIS PRIE DIEVO

3. Kam turi būti siunčiamos mūsų maldos ir kodėl?

³ Malda nėra beprasmis ritualas ar tiktai būdas ką nors gauti. Pagrindinė priežastis kreiptis į Dievą yra ta, kad turėtume su juo artimus santykius. Todėl mūsų maldos turi būti nukreiptos į Jehovą Dievą. „Viešpats yra arti visiems, kurie jo šaukiasi“, — pasakė psalmininkas Dovydas (Psalmių 144:18). Jehova kviečia mus sueiti į taikingus santykius su juo (Izaijo 1:18). Tie, kurie atsiliepia į šį kvietimą, sutinka su psalmininku, kuris pasakė: „Man gi yra gera būti arti Dievo.“ Kodėl? Kadangi tie, kurie artinasi prie Jehovos Dievo, džiaugsis tikra laime ir dvasios ramybe (Psalmių 72:28).

4, 5. a) Kodėl svarbu melstis Dievui? b) Kokius santykius su Dievu mes galime ugdyti per maldą?

⁴ Kodėl reikia melsti Dievo pagalbos, jei jis ‛mums dar neprašius žino, ko mums reikia’? (Mato 6:8; Psalmių 138:4). Malda parodo, kad mes turime tikėjimą Dievu ir laikome Jį „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ Šaltiniu (Jokūbo 1:17; Žydams 11:6). Jehovai patinka mūsų maldos (Patarlių 15:8). Jis džiaugiasi girdėdamas mūsų prasmingus dėkingumo ir šlovinimo žodžius, lygiai kaip tėvas džiaugiasi, kai girdi savo mažą vaiką sakantį nuoširdžius padėkos žodžius (Psalmių 118:108). Kur yra geri tėvo ir vaiko santykiai, ten yra šiltas bendravimas. Vaikas, kuris yra mylimas, trokšta kalbėti su savo tėvu. Taip pat yra ir mūsų santykiuose su Dievu. Jei mes iš tikrųjų vertiname, ko išmokstame apie Jehovą ir jo mums parodytą meilę, mes labai norėsime išsisakyti jam maldoje (1 Jono 4:16-18).

⁵ Artindamiesi prie Aukščiausiojo Dievo, mes turime būti pagarbūs, nors nereikia per daug jaudintis dėl mūsų vartojamų žodžių tikslumo (Žydams 4:16). Mes  visada galime pasiekti Jehovą. Ir kokia tai privilegija, kad mes galime ‛išlieti savo širdį’ Dievui maldoje! (Psalmių 61:9). Dėkingumas Jehovai veda prie šiltų santykių su juo, panašių į santykius, kuriuos turėjo ištikimas vyras Abraomas kaip Dievo draugas (Jokūbo 2:23, NTP). Bet melsdamiesi Suvereniam visatos Viešpačiui, mes turime laikytis jo reikalavimų, kad galėtume kreiptis į jį.

REIKALAVIMAI, KAD GALĖTUME ARTINTIS PRIE DIEVO

6, 7. Nors Dievui nereikia pinigų, kad išklausytų mūsų maldas, ko jis reikalauja iš mūsų, kai meldžiamės?

⁶ Ar reikia pinigų, kad galėtume kreiptis į Dievą? Daugelis žmonių moka dvasininkams, kad šie melstųsi už juos. Kai kurie netgi tiki, kad jų maldos bus išgirstos pagal tai, kokio dydžio auką jie duoda. Tačiau Dievo Žodis nesako, jog iš mūsų reikalaujama piniginės dovanos, kad galėtume kreiptis į Jehovą per maldą. Jo dvasinės priemonės ir bendravimo su juo maldoje palaimos prieinamos nemokamai (Izaijo 55:1, 2).

⁷ Ko gi tuomet reikalaujama? Vienas svarbus reikalavimas yra teisingas širdies nusiteikimas (2 Kronikų 6:29, 30; Patarlių 15:11). Savo širdimi mes turime parodyti tikėjimą Jehova Dievu kaip „maldos klausytoju“ ir ‛atlyginančiu tiems, kurie Jo ieško’ (Psalmių 65:2, NTP; Žydams 11:6, NTP). Mūsų širdis taip pat turi būti nuolanki (4 Karalių 22:19; Psalmių 50:19). Viename iš savo palyginimų Jėzus Kristus parodė, kad kreipdamasis į Dievą nuolankus muitininkas, būdamas nusižeminusios širdies, pasirodė esąs teisesnis už pasipūtusį fariziejų (Luko 18:10-14). Kreipdamiesi į Dievą malda, prisiminkime, kad „išdidi širdis Viešpaties nekenčiama“ (Patarlių 16:5, ŠvR).

8. Jeigu norime, kad Dievas atsakytų į mūsų maldas, nuo ko turime apsivalyti?

 ⁸ Jeigu trokštame, kad Dievas atsakytų į mūsų maldas, turime apsivalyti nuo nuodėmingo elgesio. Mokinys Jokūbas, ragindamas kitus artintis prie Dievo, pridūrė: „Nusimazgokite rankas, nusidėjėliai, nusivalykite širdis, besiblaškantieji!“ (Jokūbo 4:8). Net nusikaltėliai gali sueiti į taikingus santykius su Jehova, jeigu jie atgailauja ir palieka savo ankstesnį gyvenimo būdą (Patarlių 28:13). Mes negalime tikėtis būti išklausyti Jehovos, jei tik dedamės, kad esame apsivalę dvasiškai. „Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir jo ausys išgirs jų maldas, bet Viešpaties veidas — prieš darančius pikta“, — sakoma Dievo Žodyje (1 Petro 3:12).

9. Per ką turime kreiptis į Jehovą ir kodėl?

⁹ Biblijoje sakoma: „Nėra žemėje nė vieno teisaus, kurs tik gera darytų ir niekados nenusidėtų“ (Ekleziasto 7:20). Todėl tu galbūt paklausi: ‛Kaip tad mes galime kreiptis į Jehovą Dievą?’ Biblija atsako: „Jei kuris nusidėtų, tai mes turime Užtarėją pas Tėvą, teisųjį Jėzų Kristų“ (1 Jono 2:1). Nors esame nusidėjėliai, mes galime nevaržomai kreiptis į Dievą per Jėzų Kristų, kuris mirė kaip išpirka už mus (Mato 20:28). Jis yra vienintelis kanalas, per kurį mes galime kreiptis į Jehovą Dievą (Jono 14:6). Mes neturime laikyti Jėzaus išperkamosios aukos vertės savaime suprantamu dalyku ir sąmoningai daryti nuodėmes (Žydams 10:26). Tačiau jei dedame visas pastangas šalintis blogio, nors kartais ir klystame, mes galime atgailauti ir prašyti Dievo atleidimo. Kai mes kreipiamės į jį su nuolankia širdimi, jis išgirs mus (Luko 11:4).

GALIMYBĖS MELSTIS DIEVUI

10. Kalbant apie maldą, kaip mes galime sekti Jėzumi, ir kokios yra kai kurios galimybės asmeniškai melstis?

¹⁰ Jėzus Kristus didžiai vertino savo santykius su  Jehova. Todėl Jėzus specialiai skirdavo laiko kalbėti su Dievu asmeniškoje maldoje (Morkaus 1:35; Luko 22:40-46). Mes gerai darome, jei sekame Jėzaus pavyzdžiu ir reguliariai meldžiamės Dievui (Romiečiams 12:12). Tinka pradėti dieną maldos žodžiais, ir prieš eidami miegoti mes galime prideramai dėkoti Jehovai už dienos darbus. Dienai bėgant laikyk būtinu dalyku kreiptis į Dievą „kiekvienu metu“ (Efeziečiams 6:18). Mes netgi galime melstis tyliai savo širdyje žinodami, kad Jehova gali girdėti mus. Asmeninis pokalbis su Dievu padeda mums sustiprinti savo santykius su juo, ir kasdien melsdamiesi Jehovai galime vis labiau artintis prie jo.

11. a) Kodėl šeimos turi melstis kartu? b) Ką reiškia, kai tu sakai „Amen“ maldos pabaigoje?

¹¹ Jehova taip pat klausosi maldų, sakomų žmonių grupės vardu (3 Karalių 8:22-53). Mes galime artintis prie Dievo kaip šeima, kai šeimos galva vadovauja kalbėdamas maldą. Tai sustiprina šeimos ryšius, ir Jehova tampa realus vaikams, kai jie girdi savo tėvus nuolankiai besimeldžiančius Dievui. O kaip būna tada, kai kas nors atstovauja grupei maldoje, pavyzdžiui, Jehovos Liudytojų sueigoje? Jeigu mes esame auditorija, atidžiai klausykimės, kad pasibaigus maldai galėtume iš visos širdies pasakyti „Amen“, kas reiškia „Tebūnie taip“ (1 Korintiečiams 14:16).

MALDOS, KURIAS JEHOVA GIRDI

12. a) Kodėl Dievas neatsako į kai kurias maldas? b) Kodėl mes neturime sutelkti dėmesį vien į asmeninius poreikius, kai meldžiamės?

¹² Kai kurie galbūt jaučia, kad Dievas neatsako į jų maldas, nors jie meldžiasi jam per Kristų. Tačiau apaštalas Jonas pasakė: „Ko tik prašome pagal [Dievo] valią, jis mūsų išklauso“ (1 Jono 5:14). Taigi mums reikia prašyti pagal Dievo valią. Kadangi jis suinteresuotas  mūsų dvasine gerove, bet koks dalykas, veikiantis mūsų dvasingumą, yra tinkama maldos tema. Mes turime nepasiduoti pagundai susitelkti vien tik į fizinius poreikius. Pavyzdžiui, nors yra tinkama melsti įžvalgumo ir tvirtumo susirgus, rūpesčiai dėl sveikatos neturėtų išstumti dvasinių interesų (Psalmių 40:2-4). Viena krikščionė, baimindamasi, kad ji per daug susirūpino savo sveikata, prašė Jehovos pagalbos, kad turėtų deramą požiūrį į savo ligą. Dėl to jos sveikatos problemos pasidarė žymiai mažesnis rūpestis, ir ji pajuto, kad įgijo „pernelyg didelę jėgą“ (2 Korintiečiams 4:7, NTP). Jos troškimas padėti kitiems dvasiškai sustiprėjo ir ji paskyrė Karalystės skelbimui visą savo laiką.

13. Kaip parodyta Mato 6:9-13, kokie yra kai kurie tinkami dalykai, kuriuos mes galime įtraukti į savo maldas?

¹³ Ką mes galime įtraukti į savo maldas, kad Jehovai patiktų klausytis jų? Jėzus Kristus pamokė savo mokinius melstis. Pavyzdinėje maldoje, užrašytoje Mato 6:9-13, jis pateikė pavyzdį dalykų, kurių mes galėtume deramai melsti. Kam turėtų būti skiriamas svarbiausias dėmesys mūsų maldose? Svarbiausiu dalyku turi būti laikomas Jehovos Dievo vardas ir Karalystė. Tinka prašyti ir dėl savo materialinių poreikių. Taip pat svarbu prašyti atleidimo už savo nuodėmes ir melsti išlaisvinimo iš gundymų bei piktojo, Šėtono Velnio. Jėzus nenorėjo, kad mes giedotume šią maldą arba vis kartotume ją sakydami mintinai ir negalvodami apie jos prasmę (Mato 6:7). Kokie būtų santykiai, jeigu vaikas kaskart vartotų tuos pačius žodžius kalbėdamas su savo tėvu?

14. Ką, be prašymų, dar turime minėti savo maldose?

¹⁴ Be prašymų ir nuoširdžių maldavimų mes turime maldose išreikšti šlovinimą ir padėką (Psalmių 33:2; 91:2; 1 Tesalonikiečiams 5:18). Mes taip pat galime  melsti už kitus. Maldos už savo dvasinius brolius ir seseris, kurie kenčia sielvartą ar persekiojimus, parodo mūsų domėjimąsi jais, ir Jehovai malonu girdėti, kad mes parodome tokį rūpinimąsi (Luko 22:32; Jono 17:20; 1 Tesalonikiečiams 5:25). Iš tikrųjų apaštalas Paulius rašė: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7).

BŪK ATKAKLUS MALDOJE

15. Ką mums reikėtų atsiminti, jeigu atrodo, kad į mūsų maldas neatsakoma?

¹⁵ Nors tu palaipsniui įgyji Dievo pažinimą, galbūt jauti, kad į savo maldas kartais negauni atsakymo. Gali būti toks atvejis, kadangi Dievui galbūt dar ne laikas atsakyti į konkrečią maldą (Ekleziasto 3:1-9). Jehova gali leisti, kad situacija tam tikrą laiką tęstųsi, bet jis tikrai atsako į maldas ir žino, kada geriausias laikas tai padaryti (2 Korintiečiams 12:7-9).

16. Kodėl turime būti atkaklūs maldoje ir kaip tai gali veikti mūsų santykius su Dievu?

¹⁶ Mūsų atkaklumas maldoje atskleidžia mūsų nuoširdų domėjimąsi tuo, ką mes išsakome Dievui (Luko 18:1-8). Pavyzdžiui, mes galbūt prašome Jehovos padėti mums įveikti kokią nors silpnybę. Būdami atkaklūs maldoje ir veikdami pagal savo prašymus, mes parodome savo nuoširdumą. Prašyti mes turime konkrečiai ir sąžiningai. Ypač svarbu karštai melstis, kai esame gundomi (Mato 6:13, ŠvR). Kai nepaliaujamai meldžiamės, stengdamiesi suvaldyti savo nuodėmingus polinkius, mes pamatysime, kaip Jehova padeda mums. Tai ugdys mūsų tikėjimą ir sustiprins mūsų santykius su juo (1 Korintiečiams 10:13; Filipiečiams 4:13).

17. Kokią naudą mums duos maldingas požiūris į tarnavimą Dievui?

 ¹⁷ Ugdydami maldingą požiūrį į šventą tarnavimą Jehovai Dievui, mes pradėsime suprasti, kad tarnaujame jam ne savo pačių jėgomis. Tai Jehova duoda mums jėgos atlikti jo tarnybą (1 Korintiečiams 4:7). Pripažinimas to padės mums būti nuolankiems ir praturtins mūsų santykius su juo (1 Petro 5:5, 6). Taip, mes turime tvirtą pagrindą būti atkaklūs maldoje. Mūsų nuoširdžios maldos ir vertingas pažinimas, kaip artintis prie mūsų mylinčio dangiškojo Tėvo, padarys mūsų gyvenimą tikrai laimingą.

RYŠYS SU JEHOVA NE VIENPUSIS

18. Kaip mes galime klausytis Dievo?

¹⁸ Jeigu norime, kad Dievas išgirstų mūsų maldas, turime klausytis, ką jis sako (Zacharijo 7:13). Jis nebesiunčia savo pranešimų per Dievo įkvėptus pranašus ir tikrai nesinaudoja spiritistinėmis priemonėmis (Pakartoto Įstatymo 18:10-12). Bet mes galime klausytis Dievo studijuodami jo Žodį — Bibliją (Romiečiams 15:4; 2 Timotiejui 3:16, 17). Lygiai kaip mes turime ugdyti potraukį mums naudingam fiziniam maistui, taip esame skatinami ‛trokšti dvasinio, neatmiešto pieno’. Ugdyk polinkį dvasiniam maistui, kasdien skaitydamas Dievo Žodį (1 Petro 2:2, 3; Apaštalų darbai 17:11).

19. Kokia yra nauda apmąstyti tai, ką tu perskaitai Biblijoje?

¹⁹ Mąstyk apie tai, ką perskaitai Biblijoje (Psalmių 1:1-3; 76:12, 13). Tai reiškia apsvarstyti medžiagą. Tu gali tai palyginti su maisto virškinimu. Tu gali virškinti dvasinį maistą susiedamas tai, ką perskaitai, su jau tavo žinomais dalykais. Apsvarstyk, kaip informacija veikia tavo gyvenimą, arba apmąstyk, ką ji atskleidžia apie Jehovos savybes ir darbus. Taip per asmenines studijas  tu gali priimti Jehovos teikiamą dvasinį maistą. Tai priartins tave prie Dievo ir padės tau įveikti kasdienines problemas.

20. Kaip krikščioniškų sueigų lankymas padeda mums artintis prie Dievo?

²⁰ Tu taip pat gali artintis prie Dievo, klausydamasis jo Žodžio, aptariamo krikščionių sueigose, kaip ir izraelitai atidžiai klausydavosi, kai susirinkdavo pasiklausyti viešo Dievo Įstatymo skaitymo. To laiko mokytojai skaitė Įstatymą pabrėždami pagrindinę mintį ir taip padėdami savo klausytojams suprasti bei būti paskatintiems pritaikyti tai, ką jie girdėjo. Tai buvo jiems didelio džiaugsmo priežastis (Nehemijo 8:8, 12). Taigi įprask lankyti Jehovos Liudytojų sueigas (Žydams 10:24, 25). Tai padės tau suprasti ir po to pritaikyti Dievo pažinimą savo gyvenime bei suteiks tau laimę. Priklausydamas pasaulinei krikščionių brolijai, tu galėsi pasilikti arti Jehovos. Ir kaip mes pamatysime, tu gali rasti tikrą saugumą būdamas Dievo tautoje.

PATIKRINK SAVO ŽINIAS

Kodėl tau reikia artintis prie Jehovos?

Kokie yra kai kurie reikalavimai, kad galėtume artintis prie Dievo?

Ką tu gali įtraukti į savo maldas?

Kodėl tu turi būti atkaklus maldoje?

Kaip tu gali klausytis Jehovos šiandien?

[Studijų klausimai]

 [Iliustracija per visą 157-ą puslapį]