Kieno valdžią tu turi pripažinti?
14 skyrius
Kieno valdžią tu turi pripažinti?
1, 2. Ar visos valdžios formos kenksmingos? Paaiškink.
„VALDŽIA“ yra nemalonus žodis daugeliui žmonių. Tai galima suprasti, kadangi valdžia dažnai piktnaudžiaujama, — darbo vietoje, šeimoje; ja piktnaudžiauja ir vyriausybės. Biblija realistiškai sako: „Žmogus viešpatauja žmogui jo nuostoliui“ (Ekleziasto 8:9). Taip, daugelis viešpatavo kitiems elgdamiesi tironiškai ir versdami kitus jiems tarnauti.
2 Bet ne kiekviena valdžia kenksminga. Pavyzdžiui, galima sakyti, kad mūsų kūnas turi valdžią mums. Jis „įsako“ mums kvėpuoti, valgyti, gerti ir miegoti. Ar tai apsunkina? Ne. Pasiduoti šiems reikalavimams mums naudinga. Nors paklusnumas savo kūno reikmėms gali būti priverstinis, yra kitos valdžios formos, reikalaujančios savanoriško pavaldumo. Apsvarstykime kai kuriuos pavyzdžius.
AUKŠČIAUSIOJI VALDŽIA
3. Kodėl Jehova teisėtai vadinamas „Suvereniu Viešpačiu“?
3 Daugiau kaip 300 kartų Jehova Biblijoje (NW) vadinamas „Suvereniu Viešpačiu“. Suverenas yra tas, kuris turi aukščiausią valdžią. Kas suteikia Jehovai teisę į šį statusą? Apreiškimo 4:11 atsakoma: „Vertas esi, mūsų Viešpatie [„Jehova“, NW] ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei — tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“
4. Kaip Jehova nori parodyti savo valdžią?
4 Būdamas mūsų Kūrėjas, Jehova turi teisę naudotis savo valdžia, kaip nori. Tai gali atrodyti gąsdinančiai, ypač kai apmąstome, jog Dievas turi „dinaminės energijos perteklių“. Jis vadinamas „visagaliu Dievu“; ši sąvoka hebrajų kalba apibūdina neįveikiamą jėgą (Izaijo 40:26, NW; Pradžios 17:1). Tačiau Jehova parodo savo jėgą geranoriškai, kadangi jo pagrindinė savybė yra meilė (1 Jono 4:16).
5. Kodėl nesunku paklusti Jehovos valdžiai?
5 Nors Jehova įspėjo, kad jis nubaus neatgailaujančius nusidėjėlius, Mozė žinojo jį esant pirmiausia kaip „Dievą galingą ir ištikimą, laikantį sandorą ir mielaširdystę jį mylintiems ir jo įsakymus vykdantiems“ (Pakartoto Įstatymo 7:9). Tik įsivaizduok! Aukščiausioji visatos Valdžia neverčia mūsų paklusti jam. Veikiau mes esame patraukiami prie jo dėl jo meilės (Romiečiams 2:4; 5:8). Paklusti Jehovos valdžiai yra netgi malonumas, kadangi jo įstatymai visuomet skirti mūsų didžiausiai naudai (Psalmių 18:8, 9).
6. Kaip valdžios klausimas iškilo Edeno sode ir koks buvo rezultatas?
6 Mūsų pirmieji tėvai atmetė Dievo suverenitetą. Jie panoro patys spręsti, kas gera ir kas bloga (Pradžios 3:4-6). Už tai jie buvo išvaryti iš savo Rojaus namų. Jehova po to leido žmonėms kurti valdžios struktūras, kurios įgalintų juos gyventi tvarkingoje, nors ir netobuloje, visuomenėje. Kokios yra kai kurios šios valdžios ir kokio paklusnumo joms Dievas tikisi iš mūsų?
„AUKŠTESNIOSIOS VALDŽIOS“
7. Kas yra „aukštesniosios valdžios“ ir kaip jų padėtis susijusi su Dievo valdžia?
7 Apaštalas Paulius rašė: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai [„aukštesniosioms valdžioms“, NW], nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo.“ Kas yra „aukštesniosios valdžios“? Pauliaus žodžiai tolesnėse eilutėse rodo, kad jos yra vyriausybinės žmonių valdžios (Romiečiams 13:1-7; Titui 3:1). Jehova neįkūrė vyriausybinių žmogaus valdžių, bet jis leidžia joms egzistuoti. Taigi Paulius galėjo parašyti: „Kurios yra — tos Dievo nustatytos [„pastatytos į jų santykines pozicijas“, NW].“ Ką tai nurodo tokios žemiškos valdžios atžvilgiu? Kad ji yra priklausoma nuo Dievo valdžios, arba žemesnė už ją (Jono 19:10, 11). Taigi iškilus konfliktui tarp žmonių įstatymo ir Dievo įstatymo, krikščionys turi vadovautis išlavinta pagal Bibliją savo sąžine. Jiems „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“ (Apaštalų darbai 5:29).
8. Kokią naudą tu turi iš aukštesniųjų valdžių ir kaip tu gali parodyti paklusnumą joms?
8 Tačiau tuo pat metu aukštesniosios vyriausybinės valdžios veikia kaip ‛Dievo tarnaitė mūsų labui’ (Romiečiams 13:4). Kaip? Na, pagalvok apie daugybę paslaugų, kuriomis pasirūpino aukštesniosios valdžios, pavyzdžiui, pašto tarnyba, policija, apsauga nuo gaisrų, sanitarija ir švietimas. „Dėl tos pačios priežasties juk ir mokesčius mokate, — rašė Paulius, — nes jie yra Dievo tarnautojai, kurie tuo pastoviai rūpinasi“ (Romiečiams 13:6, NTP). Mokėdami mokesčius ar vykdydami kokius kitus teisėtus įsipareigojimus, mes turime „dorai elgtis“ (Žydams 13:18).
9, 10. a) Kaip aukštesniosios valdžios priderintos prie Dievo tvarkos? b) Kodėl būtų neteisinga priešintis aukštesniosioms valdžioms?
9 Kartais aukštesniosios valdžios piktnaudžiauja savo galia. Ar tai atleidžia mus nuo atsakomybės pasilikti joms paklusniems? Ne, neatleidžia. Jehova mato šių valdžių piktadarybes (Patarlių 15:3). Jo pakantumas žmonių valdžiai nereiškia, kad jis stengiasi nepastebėti jų sugedimo; jis nelaukia ir iš mūsų, kad taip darytume. Iš tikrųjų Dievas greitai „sutrupins ir sunaikins visas šitas karalystes“, pakeisdamas jas savo paties teisingos vyriausybės valdžia (Danieliaus 2:44). Bet kol tai įvyks, aukštesniosios valdžios vykdo naudingą tikslą.
10 Paulius paaiškino: „Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui“ (Romiečiams 13:2). Aukštesniosios valdžios yra Dievo „sutvarkymas“ ta prasme, kad jos tam tikru mastu palaiko tvarką, kurios nesant viešpatautų chaosas ir anarchija. Priešintis joms būtų neprotinga ir ne pagal Raštą. Pailiustravimui: įsivaizduok, kad tau buvo padaryta operacija ir žaizda sutvirtinta siūlais. Nors siūlai svetimi kūnui, jie naudingi tam tikram tikslui ribotą laiką. Pašalinti juos pirma laiko būtų žalinga. Panašiai ir žmonių vyriausybinės valdžios neįėjo į pradinį Dievo tikslą. Tačiau iki jo Karalystė visiškai valdys žemę, žmonių vyriausybės palaiko visuomenę atlikdamos funkciją, kuri atitinka Dievo valią dabartiniu metu. Taigi mes turime likti pavaldūs aukštesniosioms valdžioms, nors teikiame pirmenybę Dievo įstatymui ir valdžiai.
AUTORITETAS ŠEIMOJE
11. Kaip tu paaiškintum vadovavimo principą?
11 Šeima yra pagrindinis žmonių visuomenės vienetas. Joje vyras ir žmona gali rasti atpildą teikiančią draugystę, o vaikai gali būti apsaugoti ir lavinami subrendimui (Patarlių 5:15-21; Efeziečiams 6:1-4). Tokia puiki priemonė turi būti sutvarkyta taip, kad įgalintų šeimos narius gyventi taikoje ir santarvėje. Jehova įgyvendina tai per vadovavimo principą, apibendrinamą tokiais žodžiais iš 1 Korintiečiams 11:3: „Kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva — vyras, o Kristaus galva — Dievas.“
12, 13. Kas yra šeimos galva ir ko galime pasimokyti iš Jėzaus vadovavimo pavyzdžio?
12 Vyras yra šeimos galva. Tačiau yra aukštesnė už jį galva — Jėzus Kristus. Paulius rašė: „Jūs, vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią [„susirinkimą“, NW] ir atidavė už ją save“ (Efeziečiams 5:25). Vyras parodo savo pavaldumą Kristui, jeigu elgiasi su savo žmona taip, kaip Jėzus visada elgėsi su susirinkimu (1 Jono 2:6). Jėzui buvo suteikta didelė valdžia, bet jis parodė ją su didžiausiu švelnumu, meile ir supratingumu (Mato 20:25-28). Kaip žmogus, Jėzus niekada nepiktnaudžiavo savo valdžios padėtimi. Jis buvo „romus ir nuolankios širdies“ ir savo pasekėjus vadino veikiau „draugais“ negu „vergais“. „Aš jus atgaivinsiu“, — pažadėjo jis jiems, ir būtent tai jis darė (Mato 11:28, 29; Jono 15:15, NTP).
13 Jėzaus pavyzdys moko vyrus, kad krikščioniškas vadovavimas nėra galimybė grubiai viešpatauti. Priešingai, — tai galimybė parodyti pagarbą ir pasiaukojamą meilę. Dėl to blogas fizinis arba žodinis elgesys sutuoktinio atžvilgiu aiškiai turėtų būti neįmanomas (Efeziečiams 4:29, 31, 32; 5:28, 29; Kolosiečiams 3:19). Taigi jei krikščionis vyras elgiasi blogai su savo žmona, kiti geri jo darbai bus beverčiai ir jo maldos bus trukdomos (1 Korintiečiams 13:1-3; 1 Petro 3:7).
14, 15. Kaip Dievo pažinimas padeda žmonai būti paklusniai savo vyrui?
14 Jeigu vyras seka Kristaus pavyzdžiu, jo žmonai bus lengviau laikytis žodžių iš Efeziečiams 5:22, 23: „Jūs, moterys, būkite klusnios savo vyrams lyg kad Viešpačiui, nes vyras yra žmonos galva, kaip Kristus yra Bažnyčios [„susirinkimo“, NW] galva.“ Kaip vyras turi paklusti Kristui, taip žmona turi paklusti savo vyrui. Iš Biblijos taip pat aišku, kad sumanios žmonos nusipelno pagarbos ir pagyrimo už savo dievobaimingą išmintį ir stropumą (Patarlių 31:10-31).
15 Krikščionės žmonõs paklusnumas savo vyrui yra santykinis. Tai reiškia, kad jeigu paklusnumas tam tikrais atvejais galėtų baigtis Dievo įstatymo pažeidimu, tada Dievui būtina paklusti labiau negu žmogui. Bet netgi tada tvirtas žmonos nusistatymas turėtų būti sušvelnintas „švelnia ir taikinga dvasia“. Turėtų būti akivaizdu, kad Dievo pažinimas padarė ją geresne žmona (1 Petro 3:1-4). Tas pats taikoma ir krikščioniui vyrui, kurio žmona netikinti. Jo paklusimas Biblijos principams turėtų padaryti jį geresniu vyru.
16. Kaip vaikai gali sekti Jėzaus pavyzdžiu, kurį jis parodė būdamas vaikas?
16 Efeziečiams 6:1 apibrėžiamas vaikų vaidmuo tokiais žodžiais: „Klausykite Viešpatyje savo gimdytojų, nes šito reikalauja teisingumas.“ Krikščioniški vaikai seka pavyzdžiu Jėzaus, kuris augdamas buvo paklusnus savo tėvams. Kaip paklusnus berniukas, jis „augo išmintimi, metais ir malone Dievo ir žmonių akyse“ (Luko 2:51, 52).
17. Kokią įtaką vaikams gali turėti tai, kaip jų tėvai parodo savo valdžią?
17 Nuo to, kaip tėvai atlieka savo pareigas, gali priklausyti, ar jų vaikai gerbs valdžią, ar maištaus prieš ją (Patarlių 22:6, ŠvR). Taigi tėvams tiktų savęs paklausti: ‛Ar aš parodau savo valdžią su meile, ar grubiai? Ar į viską žiūriu atlaidžiai?’ Iš dievobaimingų tėvų laukiama, kad jie bus mylintys ir dėmesingi, tačiau tvirtai laikysis Dievo principų. Paulius dėl to rašė: „Tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardu“ (Efeziečiams 6:4; Kolosiečiams 3:21).
18. Koks turėtų būti tėviškas drausminimas?
18 Tėvai turėtų kruopščiai ištirti savo auklėjimo metodus, ypač jeigu jie trokšta, kad jų vaikai būtų paklusnūs ir tai suteiktų jiems džiaugsmo (Patarlių 23:24, 25). Biblijoje drausminimas pirmiausia yra mokymo forma (Patarlių 4:1; 8:33). Jis susijęs su meile ir švelnumu, — ne su įniršiu ir žiaurumu. Taigi krikščionims tėvams reikia veikti išmintingai ir drausminant savo vaikus patiems išlaikyti savitvardą (Patarlių 1:7).
ĮGALIOJIMAI SUSIRINKIME
19. Kaip Dievas pasirūpino gera tvarka krikščionių susirinkime?
19 Kadangi Jehova yra tvarkos Dievas, protinga manyti, jog jis turėtų pasirūpinti autoritetingu ir gerai organizuotu vadovavimu savo tautai. Todėl jis paskyrė Jėzų krikščionių susirinkimo Galva (1 Korintiečiams 14:33, 40, ŠvR; Efeziečiams 1:20-23). Dievas numatė tvarką, kad nematomai vadovaujant Kristui kiekviename susirinkime paskirti vyresnieji ganytų kaimenę stropiai, noriai ir su meile (1 Petro 5:2, 3). Tarnybiniai padėjėjai jiems įvairiai padeda ir atlieka vertingą tarnybą susirinkime (Filipiečiams 1:1).
20. Kodėl turime paklusti paskirtiems krikščionių vyresniesiems ir kodėl tai naudinga?
20 Kalbėdamas apie krikščionių vyresniuosius, Paulius rašė: „Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tegu jie tai daro su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga“ (Žydams 13:17). Dievas išmintingai patikėjo krikščionims prižiūrėtojams atsakomybę rūpintis dvasiniais poreikiais tų, kurie yra susirinkime. Šie vyresnieji nesudaro dvasininkų klasės. Jie yra Dievo tarnai ir vergai, besirūpinantys savo bendragarbintojų poreikiais, kaip tai darė ir mūsų Šeimininkas, Jėzus Kristus (Jono 10:14, 15). Žinojimas, kad Biblijos požiūriu tinkami vyrai domisi mūsų progresu ir dvasiniu augimu, padrąsina mus būti bendradarbiaujančius ir pavaldžius (1 Korintiečiams 16:16).
21. Kaip paskirti vyresnieji siekia padėti broliams krikščionims dvasiškai?
21 Dėl žalingų pasaulio veiksnių avys kartais gali paklysti arba patekti į pavojų. Vadovaujami Vyriausiojo Ganytojo, vyresnieji kaip ganytojai padėjėjai yra atidūs poreikiams tų, kurie pavesti jų globai, ir rūpestingai rodo jiems asmenišką dėmesį (1 Petro 5:4). Jie lanko susirinkimo narius ir drąsina juos žodžiu. Žinodami, kad Velnias stengiasi suardyti taiką Dievo tautoje, vyresnieji parodo iš aukštybių kilusią išmintį spręsdami bet kokias problemas (Jokūbo 3:17, 18). Jie labai stengiasi išlaikyti tikėjimo vienybę ir santarvę, — tai yra tai, ko meldė pats Jėzus (Jono 17:20-22; 1 Korintiečiams 1:10).
22. Kokią pagalbą teikia vyresnieji nusižengimų atvejais?
22 O jeigu krikščionis kenčia dėl kokios nors nelaimės arba netenka drąsos dėl padarytos nuodėmės? Raminantis Biblijos patarimas ir nuoširdžios vyresniųjų maldos už jį gali padėti sugrąžinti jam dvasinę sveikatą (Jokūbo 5:13-15). Šie šventosios dvasios paskirti vyrai taip pat turi įgaliojimą drausminti ir pabarti tuos, kurie laikosi neteisingo kelio arba sudaro pavojų susirinkimo moraliniam ir dvasiniam švarumui (Apaštalų darbai 20:28; Titui 1:9; 2:15). Kad susirinkimas išliktų švarus, asmenims gali prireikti pranešti apie rimtą nusižengimą (Kunigų 5:1). Jeigu sunkią nuodėmę padaręs krikščionis priima Raštu pagrįstą sudrausminimą bei pabarimą ir akivaizdžiai parodo tikrą atgailą, jam bus suteikta pagalba. Žinoma, su užsispyrusiais ir neatgailaujančiais Dievo įstatymo pažeidėjais bendravimas nutraukiamas (1 Korintiečiams 5:9-13).
23. Ką teikia krikščionys prižiūrėtojai susirinkimo naudai?
23 Biblijoje išpranašauta, kad valdant Jėzui Kristui kaip Karaliui, dvasiškai subrendę vyrai bus paskirti teikti Dievo tautai nuraminimą, apsaugą ir atgaivą (Izaijo 32:1, 2). Jie vadovaus kaip evangelistai, ganytojai ir mokytojai, kad palaikytų dvasinį augimą (Efeziečiams 4:11, 12, 16). Nors krikščionys prižiūrėtojai gali kartais pabarti, papeikti ir perspėti savo bendratikius, pritaikymas naudingų vyresniųjų duodamų mokymų, paremtų Dievo Žodžiu, padeda visiems pasilikti gyvenimo kelyje (Patarlių 3:11, 12; 6:23; Titui 2:1).
PRIIMK JEHOVOS POŽIŪRĮ Į VALDŽIĄ
24. Kokiu atžvilgiu mes esame kasdien išbandomi?
24 Pirmieji vyras ir moteris buvo išbandyti paklusnumo valdžiai atžvilgiu. Nenuostabu, kad mes šiandien susiduriame su panašiu išbandymu. Šėtonas Velnias skatina maišto dvasią tarp žmonių (Efeziečiams 2:2). Sudaromas įspūdis, kad nepriklausomybės kelias viliojamai pranašesnis už pavaldumo kelią.
25. Kokios palaimos gaunamos atmetant maištingą pasaulio dvasią ir paklūstant valdžiai, kuria Dievas naudojasi arba kuriai leidžia egzistuoti?
25 Tačiau mes turime atmesti maištingą pasaulio dvasią. Tai darydami, mes suprasime, kad už dievobaimingą pavaldumą gausiai atlyginama. Pavyzdžiui, mes išvengsime nerimo ir vilčių žlugimo, ištinkančio tuos, kurie užsitraukia pasaulietiškų valdžių nemalonę. Mes sumažinsime nesutarimus, kurie vyrauja daugelyje šeimų. Taip pat mes džiaugsimės šilto ir malonaus bendravimo su savo krikščioniškais bendratikiais nauda. Visų svarbiausia, kad mūsų dievobaimingas pavaldumas padės mums turėti gerus santykius su Jehova, Aukščiausiąja Valdžia.
PATIKRINK SAVO ŽINIAS
Kaip Jehova naudojasi savo valdžia?
Kas yra „aukštesniosios valdžios“ ir kaip mes liekame joms pavaldūs?
Kokią atsakomybę vadovavimo principas priskiria kiekvienam šeimos nariui?
Kaip galime parodyti paklusnumą krikščionių susirinkime?
[Studijų klausimai]
[Rėmelis 134 puslapyje]
PAKLUSNŪS — NE GRIOVĖJAI
Per savo viešą skelbimo veiklą Jehovos Liudytojai nurodo Dievo Karalystę kaip vienintelę tikros taikos ir saugumo viltį žmonijai. Bet šie uolūs Dievo Karalystės skelbėjai jokiu būdu nėra vyriausybių, kurioms valdant jie gyvena, griovėjai. Priešingai, Liudytojai yra vieni iš pagarbiausių ir įstatymui ištikimiausių piliečių. „Jeigu visos religinės bendruomenės būtų kaip Jehovos liudytojai, — pasakė vienos Afrikos šalies pareigūnas, — pas mus nebūtų žmogžudysčių, įsilaužiamųjų vagysčių, pažeidimų, kalinių ir atominių bombų. Durų nereikėtų laikyti visada užrakintų.“
Tai pripažindami, daugelio šalių pareigūnai leido Liudytojams toliau nekliudomai tęsti skelbimo darbą. Kitose šalyse draudimai ir apribojimai buvo panaikinti, kai valdžios pripažino, jog Jehovos Liudytojai daro gerą įtaką. Yra taip, kaip apaštalas Paulius rašė apie paklusnumą aukštesniajai valdžiai: „Daryk gera, ir susilauksi iš jos pagyrimo“ (Romiečiams 13:1, 3).
