2 skyrius

Knyga, atskleidžianti Dievo pažinimą

1, 2. Kodėl mums reikalingas mūsų Kūrėjo vadovavimas?

PROTINGA manyti, kad mūsų mylintis Kūrėjas turėjo aprūpinti žmoniją instrukcijų ir nurodymų knyga. Argi tu nesutinki, kad žmonijai reikia vadovavimo?

² Daugiau kaip prieš 2500 metų pranašas ir istorikas rašė: „Ne nuo žmogaus pareina vaikščioti ir vesti savo žingsnius“ (Jeremijo 10:23). Šio tvirtinimo teisingumas šiandien labiau akivaizdus negu kada nors anksčiau! Todėl istorikas Viljamas Maknylis nurodo: „Žmonijos patirtis žemėje — tai beveik nenutrūkstama seka krizių ir visuomenės sukurtos tvarkos griuvimas.“

3, 4. a) Koks turėtų būti mūsų požiūris pradedant studijuoti Bibliją? b) Kaip mes tęsime Biblijos tyrinėjimą?

³ Biblija patenkina visas mums būtino išmintingo vadovavimo reikmes. Iš tiesų daugelis būna priblokšti, kai pirmą kartą varto Bibliją. Tai didelė knyga ir kai kurias jos dalis nelengva suprasti. Bet jeigu tau duotų teisinį dokumentą, kuriame nurodyta, ką tu turi daryti, kad gautum vertingą palikimą, ar nepaskirtum laiko rūpestingai jį išstudijuoti? Jeigu matytum, kad tam tikros dokumento dalys sunkiai suprantamos, tu turbūt prašytum pagalbos kieno nors, kas patyręs tokiuose dalykuose. Kodėl neimti tyrinėti Biblijos turint panašų požiūrį? (Apaštalų darbai 17:11). Nuo to priklauso svarbesni dalykai negu turto paveldėjimas. Kaip sužinojome iš ankstesnio skyriaus, Dievo pažinimas gali nuvesti į amžinąjį gyvenimą.

 ⁴ Patyrinėkime knygą, kuri atskleidžia Dievo pažinimą. Pradžioje pateiksime trumpą Biblijos apžvalgą. Po to apsvarstysime priežastis, kodėl daugelis apsišvietusių žmonių tiki, kad ji yra įkvėptas Dievo Žodis.

IŠ KO BIBLIJA SUDARYTA

5. a) Iš ko sudaryti Hebrajų Raštai? b) Kas sudaro Graikų Raštus?

⁵ Bibliją sudaro 66 knygos, suskirstytos į dvi dalis, dažnai vadinamas Senuoju Testamentu ir Naujuoju Testamentu. Trisdešimt devynios Biblijos knygos buvo parašytos daugiausia hebrajų kalba, o 27 — graikų. Hebrajų Raštai, kurių pirmoji knyga yra Pradžios, o paskutinė — Malachijo, aprašo kūrimą ir ankstyvuosius 3500 žmonijos istorijos metų. Tyrinėdami šią Biblijos dalį mes sužinome, kaip Dievas elgėsi su izraelitais nuo jų kaip tautos gimimo XVI amžiuje p. m. e. iki V amžiaus p. m. e. * Graikų Raštai, prasidedantys Mato ir besibaigiantys Apreiškimo knyga, sutelkia dėmesį į Jėzaus Kristaus bei jo mokinių mokymus ir veiklą pirmajame m. e. šimtmetyje.

6. Kodėl turime studijuoti visą Bibliją?

⁶ Kai kurie tvirtina, kad „Senasis Testamentas“ yra skirtas žydams, o „Naujasis Testamentas“ — krikščionims. Bet pagal 2 Timotiejui 3:16, „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas“. Taigi norint tinkamai studijuoti Raštą, reikia skaityti visą Bibliją. Šios dvi Biblijos dalys, būdamos harmoningai susijusios, iš tikrųjų papildo viena kitą, kad plėtotų vieną bendrą temą.

7. Kokia yra Biblijos tema?

⁷ Galbūt daugelį metų tu dalyvauji religinėse pamaldose ir girdi garsiai skaitant kai ką iš Biblijos. O gal pats skaitai jos ištraukas? Ar žinojai, kad per visą Bibliją —  nuo Pradžios knygos iki Apreiškimo — tęsiasi viena bendra tema? Taip, Biblijoje plėtojama harmoninga tema. Kokia? Tai Dievo teisės valdyti žmoniją gynimas ir jo meilingo tikslo įgyvendinimas per jo Karalystę. Vėliau mes kaip tik pamatysime, kaip Dievas įgyvendins tą tikslą.

8. Ką Biblija atskleidžia apie Dievo asmenybę?

⁸ Be to, apibrėždama Dievo tikslą, Biblija atskleidžia jo asmenybę. Pavyzdžiui, iš Biblijos mes sužinome, kad Dievas turi jausmus ir kad mūsų padaromi sprendimai jam yra svarbūs (Psalmių 77:40, 41; Patarlių 27:11, ŠvR; Ezechielio 33:11). Psalmių 102:8-14 sakoma, kad Dievas yra ‛gailestingas ir pasigailintis, neskubus rūstintis ir labai maloningas’. Jis elgiasi su mumis užjaučiančiai, ‛prisimindamas, kad esame padaryti tik iš dulkių’ ir grįžtame į dulkes, kai mirštame (Pradžios  2:7; 3:19). Kokias nuostabias savybes jis parodo! Ar tai ne toks Dievas, kokį tu nori garbinti?

9. Kaip Biblija išaiškina mums Dievo normas ir kaip toks pažinimas gali duoti mums naudos?

⁹ Biblija mums aiškiai nurodo Dievo normas. Jos kartais suformuluotos kaip įstatymai. Tačiau daug dažniau jos atsispindi principuose, kurių mokoma praktiniais pavyzdžiais. Dievas pasirūpino, kad mūsų naudai būtų užrašyti tam tikri senovės izraelitų istorijos įvykiai. Šie bešališki pranešimai rodo, kas atsitinka, kai žmonės veikia pagal Dievo tikslą, taip pat kokios liūdnos pasekmės būna tada, kai jie eina savo pačių keliu (3 Karalių 5:4; 11:4-6; 2 Kronikų 15:8-15). Skaitant tokius realaus gyvenimo pranešimus, be abejo, bus paliestos mūsų širdys. Jeigu bandome aiškiai įsivaizduoti aprašytus įvykius, mes galime įsijausti į padėtį tų žmonių, kurie susiję su tais įvykiais. Taigi mes galime turėti naudos iš gerų pavyzdžių ir galime išvengti spąstų, į kuriuos patenka piktadariai. Tačiau atsakymo reikalauja šis gyvybiškai svarbus klausimas: kaip mes galime būti įsitikinę, kad tai, ką skaitome Biblijoje, yra iš tikrųjų įkvėpta Dievo?

AR TU GALI PASITIKĖTI BIBLIJA?

10. a) Kodėl kai kurie mano, jog Biblija pasenusi? b) Kas apie Bibliją sakoma 2 Timotiejui 3:16, 17?

¹⁰ Tu galbūt pastebėjai, kad daugelis patarimus siūlančių knygų pasensta per kelerius metus. O kaip Biblija? Ji labai sena, — praėjo beveik 2000 metų, kai buvo užrašyti paskutiniai jos žodžiai. Todėl kai kurie mano, jog ji nepritaikoma mūsų moderniais laikais. Bet jeigu Biblija yra įkvėpta Dievo, jos patarimas turi būti visada šiuolaikiškas, nors ji ir labai sena. Raštas vis dar turi būti „naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti tiesumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasiruošęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17).

11—13. Kodėl galime pasakyti, kad Biblija praktiška mūsų dienomis?

 ¹¹ Atidus tyrinėjimas parodo, kad Biblijos principai šiandien tinka lygiai taip pat kaip tais laikais, kai jie pirmą kartą buvo užrašyti. Kalbant, pavyzdžiui, apie žmogaus būties esmę, Biblijoje atsispindi aiški samprata, kuri tinka kiekvienai žmonių kartai. Mes tai gerai galime matyti iš Jėzaus Kalno pamokslo, kuris yra Mato knygos 5—7 skyriuose. Šis pamokslas taip paveikė šio amžiaus pradžioje gyvenusį Indijos vadovą Mohandą K. Gandį, kad, anot vieno pranešimo, britų pareigūnui jis pasakė: „Kai jūsų ir mano šalys tarsis laikydamosi Kristaus Kalno pamoksle išdėstytų pamokymų, mes būsime išsprendę ne tik mūsų šalių, bet ir viso pasaulio problemas.“

¹² Nenuostabu, kad žmonės yra veikiami Jėzaus mokymų! Kalno pamoksle jis parodė mums kelią į tikrąją laimę. Jis paaiškino, kaip išspręsti ginčus. Jėzus pamokė, kaip melstis. Jis nurodė išmintingiausią požiūrį į materialinius dalykus ir Auksinę taisyklę, kaip tinkamai bendrauti su kitais. Kaip atpažinti religines apgavystes ir kaip turėti saugią ateitį — tai kiti dalykai, atskleisti šiame pamoksle.

¹³ Tame Kalno pamoksle ir visuose kituose puslapiuose Biblija aiškiai kalba mums, ką daryti ir ko vengti, kad pagerintume savo gyvenimą. Jos patarimas toks praktiškas, kad vienas pedagogas buvo paskatintas pasakyti: „Nors aš esu vidurinių mokyklų konsultantas, turintis bakalauro bei magistro laipsnius, ir esu perskaitęs daugybę psichologijos bei protą lavinančių knygų, aš pamačiau, kad Biblijos patarimas dėl tokių dalykų, kaip sėkminga santuoka, kelio užkirtimas paauglių nusikalstamumui ir kaip įgyti bei išsaugoti draugus, žymiai pranoksta bet ką, ką man teko skaityti ar studijuoti koledže.“ Negana to, kad Biblija yra praktiška bei šiuolaikiška, ji dar ir patikima.

 TIKSLI IR PATIKIMA

14. Kas rodo, kad Biblija moksliškai tiksli?

¹⁴ Nors Biblija ir nėra mokslo žinių vadovėlis, ji — moksliškai tiksli. Pavyzdžiui, tuo metu, kai dauguma žmonių tikėjo, jog žemė plokščia, pranašas Izaijas nurodė, kad ji yra „skritulys“ (hebrajiškai chugh, kas čia suprantama kaip „sfera“) (Izaijo 40:22, NW). Idėja apie rutulio pavidalo žemę plačiai priimta tik praėjus tūkstančiams metų po Izaijo laikų. Be to, Jobo 26:7 tekste — užrašytame daugiau kaip prieš 3000 metų — pareiškiama, kad Dievas „pakabina žemę ant nieko“. Vienas Biblijos mokslininkas sako: „Kaip Jobas žinojo astronomų įrodytą tiesą, kad žemė pati savaime laikosi tuščioje erdvėje, yra klausimas, į kurį nelengva atsakyti tiems, kurie neigia, jog Šventasis Raštas buvo įkvėptas.“

15. Kodėl Biblijos parašymo stilius sustiprina mūsų pasitikėjimą ja?

¹⁵ Stilius, kuriuo parašyti Biblijos pasakojimai, taip pat sustiprina mūsų pasitikėjimą šia senovine knyga. Skirtingai nuo mitų, Biblijoje aprašyti įvykiai susieti su konkrečiais asmenimis bei datomis (3 Karalių 14:25; Izaijo 36:1; Luko 3:1, 2). Tuo tarpu kai senovės istorikai beveik visada perdėtai iškeldavo savo vadų pergales ir nuslėpdavo jų pralaimėjimus bei klaidas, Biblijos rašytojai buvo atviri ir sąžiningi, — netgi kalbėdami apie savo pačių rimtas nuodėmes (Skaičių 20:7-13; 2 Samuelio 12:7-14; 24:10).

PRANAŠYSČIŲ KNYGA

16. Koks yra tvirčiausias įrodymas, kad Biblija Dievo įkvėpta?

¹⁶ Pranašysčių išsipildymas yra galutinis įrodymas, kad Biblija — Dievo įkvėpta. Biblijoje yra daug pranašysčių, kurios detaliai išsipildė. Akivaizdu, kad to iniciatoriai tikrai negalėjo būti žmonės. Taigi kas glūdi už šių pranašysčių? Biblija pati sako, kad „pranašystė niekuomet nėra atėjusi žmogaus valia, bet Šventosios Dvasios [arba Dievo  veikliosios jėgos] paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu“ (2 Petro 1:21). Apsvarstykime kelis pavyzdžius.

17. Kokiose pranašystėse išpranašautas Babilono žlugimas ir kaip jos išsipildė?

¹⁷ Babilono žlugimas. Ir Izaijas, ir Jeremijas išpranašavo, kad Babilonas kris nuo medų ir persų rankos. Pažymėtina, kad Izaijo pranašystė apie šį įvykį buvo užrašyta apie 200 metų iki Babilono nukariavimo! Istoriniai dokumentai dabar patvirtina tokius šios pranašystės aspektus: Eufrato upės vanduo nuseko nukreipus jos vandenis į dirbtinį ežerą (Izaijo 44:27; Jeremijo 50:38); Babilono upės vartai buvo nerūpestingai palikti be apsaugos (Izaijo 45:1); pergalę laimėjo valdovas, vardu Kyras (Izaijo 44:28).

18. Kaip išsipildė Biblijos pranašystė apie „Graikų karaliaus“ iškilimą ir žlugimą?

¹⁸ „Graikų karaliaus“ iškilimas ir žlugimas. Vizijoje Danielius matė ožį, kuris parbloškė aviną ir nulaužė du jo ragus. Po to didelis ožio ragas nulūžo ir jo vietoje išaugo keturi ragai (Danieliaus 8:1-8). Danieliui buvo paaiškinta: „Avinas, kurį tu matei su dviem ragais, yra Medų ir Persų karalius. Ožys yra Graikų karalius, o didelis ragas, kurs buvo jo tarpuakyje, yra pirmasis karalius. Kadgi jam nulūžus iškilo jo vietoje keturi, tai reiškia, kad iš jo tautos kils keturi karaliai, bet be jo galybės“ (Danieliaus 8:20-22). Pagal šią pranašystę, praėjus maždaug dviem šimtmečiams, „Graikų karalius“, Aleksandras Didysis, nugalėjo dviragę Medijos ir Persijos imperiją. Aleksandras mirė 323 m. p. m. e. ir jį galiausiai pakeitė keturi jo generolai. Tačiau nė viena iš tų vėliau įkurtų karalysčių savo galia neprilygo Aleksandro imperijai.

19. Kokios išsipildė pranašystės apie Jėzų Kristų?

¹⁹ Jėzaus Kristaus gyvenimas. Hebrajų Raštuose yra daugybė išsipildžiusių pranašysčių apie Jėzaus gimimą,  tarnavimą, mirtį ir prisikėlimą. Pavyzdžiui, daugiau kaip 700 metų iš anksto Michėjas išpranašavo, kad Mesijas, arba Kristus, gims Betliejuje (Michėjo 5:2; Luko 2:4-7). Michėjo amžininkas Izaijas pranašavo, kad Mesijas bus mušamas ir apspjaudomas (Izaijo 50:6; Mato 26:67). Prieš 500 metų iki tam įvykstant, Zacharijas pranašavo, kad Mesijas bus išduotas už 30 sidabrinių (Zacharijo 11:12; Mato 26:15). Daugiau kaip tūkstantį metų iš anksto Dovydas išpranašavo aplinkybes, susijusias su Mesijo Jėzaus mirtimi (Psalmių 21:8, 9, 19; Mato 27:35, 39-43). Ir apie penkis šimtmečius iš anksto Danieliaus pranašystėje buvo atskleista, kada Mesijas pasirodys, taip pat kiek truks jo tarnavimas ir kada jis mirs (Danieliaus 9:24-27). Tai tik kelios parinktos išsipildžiusios pranašystės apie  Jėzų Kristų. Tu vėliau pamatysi, kaip vertinga skaityti apie jį daug daugiau.

20. Kokį pasitikėjimą turi mums teikti faktai apie išsipildžiusias Biblijos pranašystes?

²⁰ Jau išsipildė ir daug kitų toliaregiškų Biblijos pranašysčių. ‛Bet, — tu gali paklausti, — kaip tai liečia mano gyvenimą?’ Na, jeigu kas nors daugelį metų tau kalbėjo tiesą, ar tu staiga suabejotum juo, jeigu jis pasakytų ką nors nauja? Ne! Dievas kalba tiesą visoje Biblijoje. Ar tai neturėtų stiprinti tavo pasitikėjimo tuo, ką Biblija žada: pavyzdžiui, pasitikėjimo jos pranašystėmis apie būsimąjį žemės rojų? Iš tikrųjų mes galime turėti panašų pasitikėjimą kaip Paulius, vienas iš pirmojo šimtmečio Jėzaus mokinių, kuris rašė, jog ‛Dievas nemeluoja’ (Titui 1:2, ŠvR). Be to, skaitydami Raštą ir pritaikydami jo patarimus, mes parodome išmintį, kurios žmonės negali įgyti savo pačių pastangomis, kadangi Biblija yra knyga, atverianti Dievo pažinimą, vedantį į amžinąjį gyvenimą.

„TROKŠKITE“ DIEVO PAŽINIMO

21. Ką tu turi daryti, jei kai kurie dalykai, kuriuos tu sužinai iš Biblijos, atrodo pribloškiantys?

²¹ Studijuodamas Bibliją tu turbūt sužinai dalykų, kurie skiriasi nuo to, ko buvai mokomas praeityje. Tu galbūt net pastebėsi, kad kai kurie tavo mėgstami religiniai papročiai nepatinka Dievui. Tu sužinosi, kad Dievo nustatytos normos dėl to, kas teisinga ir neteisinga, yra aukštesnės už tas, kurios įprastos šiame atlaidžiame pasaulyje. Tai pradžioje gali atrodyti pribloškiantis dalykas. Tačiau būk kantrus! Rūpestingai tyrinėk Raštą, kad įgytum pažinimą apie Dievą. Neatmesk tikimybės, kad Biblijos patarimai gali paskatinti tave pakeisti savo mąstymą ir veiksmus.

22. Kodėl tu studijuoji Bibliją ir kaip gali padėti kitiems tai suprasti?

²² Vedami gerų ketinimų tavo draugai ir giminės gali  priešintis tam, kad tu studijuoji Bibliją, bet Jėzus pasakė: „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“ (Mato 10:32, 33). Kai kurie gali baimintis, kad tu būsi įtrauktas į sektą arba tapsi fanatiku. Tačiau iš tikrųjų tu tik sieki įgyti tikslų Dievo ir jo tiesos pažinimą (1 Timotiejui 2:3, 4). Padėdamas kitiems tai suprasti, būk protingas ir nesiginčyk, kai kalbi su jais apie tai, ko mokaisi (Filipiečiams 4:5). Prisimink, kad daugelis yra ‛laimimi be žodžio’, kai jie akivaizdžiai pamato, jog Biblijos žinios iš tiesų naudingos žmonėms (1 Petro 3:1, 2).

23. Kaip tu gali išmokti ‛trokšti’ Dievo pažinimo?

²³ Biblija mus skatina: „Lyg naujagimiai trokškite dvasinio, neatmiešto pieno“ (1 Petro 2:2). Naujagimis priklauso nuo maisto, gaunamo per motiną, ir yra atkaklus, kol nepatenkinami jo poreikiai. Panašiai ir mes esame priklausomi nuo Dievo pažinimo. ‛ Trokšk’ jo Žodžio tęsdamas savo studijas. Tegu tavo tikslas iš tikrųjų būna skaityti Bibliją kasdien (Psalmių 1:1-3). Tada tu būsi gausiai palaimintas, kadangi Psalmių 19:11 (NTP) apie Dievo įstatymus sakoma: „Kas laikosi jų, turi didelį atpildą.“

[Išnaša]

PATIKRINK SAVO ŽINIAS

Kokiais atžvilgiais Biblija nepanaši į jokią kitą knygą?

Kodėl tu gali pasitikėti Biblija?

Kas, tavo nuomone, patvirtina, kad Biblija yra įkvėptas Dievo Žodis?

[Studijų klausimai]

[Rėmelis 14 puslapyje]

GERAI PAŽINK SAVO BIBLIJĄ

Pažinti Bibliją neturėtų būti sunku. Pasinaudok jos turiniu, kad sužinotum Biblijos knygų išdėstymo tvarką ir vietą.

Kad būtų lengva remtis Biblija, jos knygos suskirstytos į skyrius ir eilutes. Padalijimas į skyrius buvo padarytas XIII amžiuje, o XVI amžiuje prancūzų spaustuvininkas, matyt, suskirstė į eilutes Graikų Raštus taip, kaip jie suskirstyti dabar. Pirmoji Biblija, visa suskirstyta į skyrius ir eilutes, buvo išleista prancūzų kalba 1553 metais.

Kai šioje knygoje pateikiamos Rašto citatos, pirmasis skaičius nurodo skyrių, o antrasis — eilutę. Pavyzdžiui, nuoroda „Patarlių 2:5“ reiškia Patarlių knygą, 2-ą skyrių, 5-ą eilutę. Ieškodamas nurodytų Rašto vietų, tu greitai pamatysi, kaip lengva surasti Biblijos tekstus.

Geriausias būdas susipažinti su Biblija yra skaityti ją kasdien. Pradžioje tai gali atrodyti sunku. Bet jeigu tu perskaitysi nuo trijų iki penkių skyrių per dieną, atsižvelgiant į skyriaus ilgį, tu per metus perskaitysi visą Bibliją. Kodėl nepradėti jau šiandien?

[Rėmelis 19 puslapyje]

BIBLIJA — UNIKALI KNYGA

• Biblija yra „Dievo įkvėpta“ (2 Timotiejui 3:16). Nors žodžius užrašė žmonės, Dievas vadovavo jų mintims, todėl Biblija tikrai yra „Dievo žodis“ (1 Tesalonikiečiams 2:13).

• Biblija buvo rašoma per ilgesnį nei 16 šimtmečių laikotarpį; ją rašė apie 40 skirtingos padėties bendradarbių. Vis dėlto užbaigtas kūrinys yra harmoningas nuo pradžios iki pabaigos.

• Biblija ištvėrė daugiau ginčų negu kuri nors kita knyga. Viduramžiais žmonės buvo deginami ant laužo vien todėl, kad turėjo Biblijos egzempliorių.

• Biblija yra labiausiai pasaulyje perkama knyga. Visa arba dalimis ji buvo išversta į daugiau kaip 2000 kalbų. Buvo atspausdinta milijardai Biblijos egzempliorių, ir sunku rasti žemėje vietą, kur jos nebūtų.

• Seniausia Biblijos dalis pradėta rašyti XVI amžiuje p. m. e. Tuo metu dar nebuvo indų „Rigvedos“ (apie 1300 m. p. m. e.), budistų Pali kanono, arba „Tripitakos“ (penktasis amžius p. m. e.), islamo Korano (septintasis m. e. amžius), taip pat sintoizmo tekstų „Nihongis“ (720 m. e. m.).

 [Iliustracija per visą 20-ą puslapį]