Kodėl dievobaimingas gyvenimas teikia laimę
13 skyrius
Kodėl dievobaimingas gyvenimas teikia laimę
1. Kodėl galime sakyti, kad Jehovos kelias teikia laimę?
JEHOVA yra „laimingas Dievas“ ir jis nori, kad tu džiaugtumeisi gyvenimu (1 Timotiejui 1:11, NW). Vaikščiodamas jo keliu gali turėti naudos ir patirti ramybę, kuri didelė ir ilgalaikė kaip amžiais tekanti upė. Vaikščiojimas Dievo keliu taip pat skatina asmenį nuolat daryti teisumo darbus taip, kaip nuolat banguoja „jūros bangos“. Tai teikia tikrąją laimę (Izaijo 48:17, 18).
2. Kaip gali krikščionys būti laimingi, nors kartais su jais blogai elgiamasi?
2 Kai kurie asmenys gali paprieštarauti, jog ‛žmonės kartais kenčia dėl to, kad daro, kas teisinga’. Tai tiesa; ir tai kaip tik atsitiko Jėzaus apaštalams. Tačiau nors ir persekiojami, jie džiaugėsi ir nesiliovė ‛skelbti gerąją naujieną apie Mesiją’ (Apaštalų darbai 5:39b-42). Iš to mes galime turėti svarbią pamoką. Viena aišku, jog dievobaimingas gyvenimas dar negarantuoja, kad su mumis visada bus elgiamasi gerai. „Visi, — rašė apaštalas Paulius, — kurie trokšta maldingai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami“ (2 Timotiejui 3:12). Priežastis ta, kad Šėtonas ir jo pasaulis yra priešiški tiems, kurie gyvena dievobaimingai (Jono 15:18, 19; 1 Petro 5:8). Bet tikroji laimė nepriklauso nuo išorinių dalykų. Ji veikiau atsiranda dėl įsitikinimo, kad mes darome tai, kas teisinga, ir dėl to turime Dievo pritarimą (Mato 5:10-12; Jokūbo 1:2, 3; 1 Petro 4:13, 14).
3. Kaip turėtų Jehovos garbinimas veikti asmens gyvenimą?
3 Yra žmonių, kurie mano, jog jie gali užsitarnauti Dievo palankumą atsitiktiniais pamaldumo veiksmais, bet gali užmiršti Dievą kitais atvejais. Tikrasis Jehovos Dievo garbinimas ne toks. Jis veikia asmens elgesį visą laiką, kai tik jis nemiega, diena iš dienos, metai iš metų. Štai kodėl jis taip pat vadinamas „Keliu“ (Apaštalų darbai 19:9, NTP; Izaijo 30:21). Tai dievobaimingas gyvenimo kelias, kviečiantis mus kalbėti ir veikti pagal Dievo Žodį.
4. Kodėl naudinga kai ką pakeisti, kad būtų galima gyventi pagal Dievo kelius?
4 Kai nauji Biblijos studentai mato, jog turi kai ką pakeisti savo gyvenime, kad įtiktų Jehovai, jiems gali kilti klausimas: ‛Ar iš tikrųjų verta gyventi dievobaimingą gyvenimą?’ Tu gali būti tikras, kad verta. Kodėl? Kadangi „Dievas yra meilė“, ir todėl jo keliai numatyti taip, kad būtų mums naudingi (1 Jono 4:8). Dievas taip pat išmintingas ir žino, kas mums geriausia. Kadangi Jehova Dievas yra visagalis, jis gali sustiprinti mus, kad įvykdytume savo troškimą įtikti jam atmesdami blogus polinkius (Filipiečiams 4:13). Apsvarstykime kai kuriuos principus, susijusius su dievobaimingu gyvenimu, ir pažiūrėkime, kaip jų pritaikymas teikia laimę.
SĄŽININGUMU PASIEKIAMA LAIMĖ
5. Ką Biblija sako apie melą ir vagystę?
5 Jehova yra „tiesos Dievas“ (Psalmių 31:5, NW). Tu, be abejo, trokšti sekti jo pavyzdžiu ir būti žinomas kaip teisingas žmogus. Sąžiningumas padeda turėti savigarbą ir gerą savijautą. Tačiau kadangi nesąžiningumas šiame nuodėmingame pasaulyje taip įprastas, krikščionims būtinas šis priminimas: „Kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui... Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso..., kad turėtų iš ko padėti stokojančiam“ (Efeziečiams 4:25, 28). Tarnautojai krikščionys elgiasi sąžiningai per visą darbo dieną. Jie neima nieko, kas priklauso jų darbdaviui, nebent jis pats jiems leistų. Ar būtų darbe, mokykloje, ar namuose, Jehovos garbintojas turi „visame kame dorai elgtis“ (Žydams 13:18). Kas nors, meluojantis arba vagiantis, negali turėti Dievo palankumo (Pakartoto Įstatymo 5:19; Apreiškimas 21:8).
6. Kaip dievobaimingo asmens sąžiningumas gali teikti garbę Jehovai?
6 Būti sąžiningam teikia daug palaimų. Selina yra neturtinga afrikietė našlė, mylinti Jehovą Dievą ir jo teisingus principus. Vieną dieną ji rado rankinę su banko knygele ir didele suma pinigų. Pagal telefono abonentų sąrašą ji sugebėjo surasti savininką — krautuvininką, kuris buvo apiplėštas. Žmogus negalėjo patikėti savo akimis, kai Selina, nors ir negaluojanti, aplankė jį ir grąžino viską, kas buvo rankinėje. „Už tokį sąžiningumą turi būti atlyginta“, — pasakė jis ir padavė jai tam tikrą sumą pinigų. Dar svarbiau, kad šis vyras pagyrė Selinos religiją. Taip, sąžiningi poelgiai puošia Biblijos mokymą, teikia garbę Jehovai Dievui ir daro laimingus jo sąžiningus garbintojus (Titui 2:10; 1 Petro 2:12).
DOSNUMAS TEIKIA LAIMĘ
7. Kuo blogas azartinis lošimas?
7 Būti dosniems yra laimė, o tuo tarpu godūs asmenys „nepaveldės Dievo karalystės“ (1 Korintiečiams 6:10). Įprasta godumo forma yra azartinis lošimas, kuriuo siekiama pelnyti pinigų kitų sąskaita. Jehova nepritaria tiems, kurie ‛geidžia nešvaraus pelno’ (1 Timotiejui 3:8). Netgi kur azartinis lošimas yra legalus ir asmuo lošia savo malonumui, jis gali įprasti ir laikytis įpročio, kuris sugriovė daugelio gyvenimą. Azartinis lošimas dažnai nuskurdina lošėjo šeimą ir jai gali likti mažai pinigų nusipirkti tokiems būtiniems dalykams kaip maistas ir drabužiai (1 Timotiejui 6:10).
8. Kaip Jėzus parodė puikų dosnumo pavyzdį ir kaip mes galime būti dosnūs?
8 Būdami meilingai dosnūs, krikščionys džiaugiasi padėdami kitiems, ypač stokojantiems bendratikiams (Jokūbo 2:15, 16). Iki savo atėjimo į žemę Jėzus stebėjo Dievo dosnumą žmonijai (Apaštalų darbai 14:16, 17). Jėzus pats atidavė dėl žmonijos savo laiką, savo nepaprastus sugebėjimus ir net savo gyvybę. Todėl visiškai tinkamai jis galėjo pasakyti: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbai 20:35). Jėzus taip pat gerai atsiliepė apie neturtingą našlę, kuri kilniaširdiškai įmetė į šventyklos aukų skrynią dvi smulkias monetas, nes ji atidavė „visus savo išteklius“ (Morkaus 12:41-44). Senovės izraelitai ir pirmojo amžiaus krikščionys parodė džiaugsmingo dosnumo pavyzdžius, kaip teikti materialinę paramą susirinkimui ir Karalystės darbui (1 Kronikų 29:9, ŠvR; 2 Korintiečiams 9:11-14). Be to, duodami materialines aukas šiems tikslams, šių dienų krikščionys džiaugsmingai teikia šlovę Dievui ir savo gyvenimą skiria jo tarnybai (Romiečiams 12:1; Žydams 13:15). Jehova laimina juos už tai, kad jie naudoja savo laiką, energiją ir kitus išteklius, įskaitant lėšas, kad paremtų tikrąjį garbinimą ir palaikytų pasaulinį gerosios naujienos apie Karalystę skelbimo darbą (Patarlių 3:9, 10).
KITI LAIMĘ TEIKIANTYS FAKTORIAI
9. Kas bloga, jeigu nesaikingai geriami alkoholiniai gėrimai?
9 Kad būtų laimingi, krikščionys taip pat turi ‛sergėti mintis’ (Patarlių 5:1, 2). Tai reikalauja, kad jie skaitytų bei apmąstytų Dievo Žodį ir naudingą biblinę literatūrą. Bet yra dalykų, kurių reikia vengti. Pavyzdžiui, dėl besaikio alkoholinių gėrimų vartojimo asmuo gali nebekontroliuoti savo mąstymo. Būdami apsvaigę, daugelis žmonių ima elgtis amoraliai, žiauriai ir sukelia mirtinas nelaimes. Nenuostabu, kad Biblija sako, jog girtuokliai nepaveldės Dievo Karalystės! (1 Korintiečiams 6:10). Nusprendę likti „santūrūs [„sveiko proto“, NW]“, tikrieji krikščionys vengia pasigerti ir tai padeda jiems išsaugoti laimę (Titui 2:2-6).
10. a) Kodėl krikščionys nevartoja tabako? b) Kokia nauda atmetus žalingų medžiagų vartojimo įprotį?
10 Švarus kūnas padeda būti laimingam. Tačiau daugelis tapo priklausomi nuo žalingų medžiagų. Apsvarstykime, pavyzdžiui, tabako vartojimą. Pasaulinė Sveikatos Organizacija praneša, kad rūkymas „kasmet nužudo tris milijonus žmonių“. Atsisakyti rūkymo įpročio gali būti sunku dėl laikinų simptomų, atsirandančių nutraukus vartojimą. Kita vertus, daug buvusių rūkorių pastebi, kad pagerėja jų sveikata ir atlieka daugiau pinigų namų reikmėms. Taip, įveikę rūkymo įprotį arba polinkį vartoti kitas žalingas medžiagas, mes turėsime švarų kūną, gryną sąžinę ir tikrą laimę (2 Korintiečiams 7:1).
LAIMĖ SANTUOKOJE
11. Kokie reikalavimai, kad santuoka būtų teisėta, ilgalaikė, gerbiama?
11 Gyvenantys kartu kaip vyras ir žmona turi pasirūpinti, kad jų santuoka būtų civilinės valdžios tinkamai įregistruota (Morkaus 12:17). Į santuoką jiems taip pat reikia žiūrėti kaip į rimtą atsakomybę. Tiesa, dėl tyčinės neparamos, ypatingai blogo elgesio arba neabejotino pavojaus dvasingumui gali iškilti būtinybė gyventi atskirai (1 Timotiejui 5:8; Galatams 5:19-21). Bet apaštalo Pauliaus žodžiai iš 1 Korintiečiams 7:10-17 skatina sutuoktinius pasilikti kartu. Žinoma, kad būtų tikrai laimingi, jie turi būti ištikimi vienas kitam. Paulius rašė: „Tebūna visų gerbiama santuoka ir nesuteptas santuokos patalas. O ištvirkėlius ir svetimautojus teis Dievas“ (Žydams 13:4). Posakis „santuokos patalas“ reiškia seksualinį ryšį tarp legaliai susituokusių vyro ir moters. Joks kitas seksualinis ryšys, pavyzdžiui, santuoka su daugiau negu viena žmona, negali būti apibūdintas kaip ‛visų gerbiamas’. Be to, Biblija smerkia ikivedybinius santykius ir homoseksualizmą (Romiečiams 1:26, 27; 1 Korintiečiams 6:18).
12. Kokie yra kai kurie blogi ištvirkavimo vaisiai?
12 Ištvirkavimas gali suteikti kelias akimirkas fizinio malonumo, bet tai neatneša tikrosios laimės. Tai nepatinka Dievui ir gali sužaloti asmens sąžinę (1 Tesalonikiečiams 4:3-5). Liūdnos neleistino sekso pasekmės gali būti AIDS ir kitos lytiniu keliu platinamos ligos. „Apytikriai paskaičiuota, kad kasmet pasaulyje daugiau kaip 250 milijonų žmonių užsikrečia gonorėja ir apie 50 milijonų — sifiliu“, — tvirtinama viename medicinos pranešime. Taip pat yra nepageidaujamo nėštumo problema. Tarptautinė Planuojamosios Tėvystės Federacija praneša, kad visame pasaulyje kasmet daugiau kaip 15 milijonų mergaičių nuo 15 iki 19 metų amžiaus tampa nėščios ir kas trečiai iš jų padaromas abortas. Tyrinėjimai parodė, kad vienoje Afrikos šalyje aborto komplikacijos sudaro 72 procentus visų mirties atvejų tarp paauglių mergaičių. Kai kurie ištvirkautojai gali išvengti ligos ir nėštumo, tačiau jie neišvengia emocinės žalos. Daugelis praranda savigarbą ir netgi ima nekęsti savęs.
13. Kokių papildomų problemų sukelia svetimavimas ir kas laukia tų, kurie toliau ištvirkauja ir svetimauja?
13 Nors už svetimavimą gali būti atleista, jis yra pagrindinė Raštu paremta priežastis nekaltajam partneriui skirtis (Mato 5:32; palygink Ozėjo 3:1-5). Jeigu dėl tokio amoralumo santuoka išyra, nekaltajam partneriui ir vaikams tai gali palikti gilius emocinius randus. Dievo Žodis žmonių šeimos naudai nurodo, kad neatgailaujantiems ištvirkautojams ir svetimautojams teks Jo nepalankus nuosprendis. Be to, jame aiškiai parodoma, jog lytiškai amoraliai gyvenantys „nepaveldės Dievo karalystės“ (Galatams 5:19, 21).
„NE PASAULIO DALIS“
14. a) Kokios yra kai kurios stabmeldystės formos, kurių turi vengti dievobaimingas asmuo? b) Koks vadovavimas teikiamas Jono 17:14 (NW) ir Izaijo 2:4 (ŠvR)?
14 Trokštantys įtikti Jehovai ir džiaugtis Karalystės palaimomis vengia bet kokios rūšies stabmeldystės. Biblija rodo, jog yra klaidinga daryti ir garbinti atvaizdus, įskaitant tokius kaip Kristaus arba Jėzaus motinos, Marijos (Išėjimo 20:4, 5; 1 Jono 5:21). Tad tikrieji krikščionys negarbina paveikslų, kryžių ir statulų. Jie taip pat vengia subtilesnių stabmeldystės formų, pavyzdžiui, vėliavų pagerbimo ir šlovinančių tautas giesmių giedojimo. Verčiami atlikti tokius veiksmus, jie pakartoja Jėzaus žodžius Šėtonui: „Viešpatį [„Jehovą“, NW], savo Dievą, tegarbink ir jam vienam tetarnauk!“ (Mato 4:8-10). Jėzus pasakė, kad jo pasekėjai yra „ne pasaulio dalis“ (Jono 17:14, NW). Tai reiškia būti neutraliems politinių dalykų atžvilgiu ir gyventi taikingai pagal Izaijo 2:4 (ŠvR), kur sakoma: „Jis [Jehova Dievas] bus teisėju tautoms ir išspręs daugumoje jų ginčus, kad jie pasidarys žagres iš savo kalavijų ir pjautuvus iš savo iečių. Nė viena tauta nebekels kardo prieš kitą ir daugiau nebesimokys kariauti.“
15. Kas yra didžioji Babelė ir ką daro daugelis naujų studijuojančiųjų Bibliją, kad išeitų iš jos?
15 Būti „ne pasaulio dalimi“ taip pat reiškia nutraukti bet kokį ryšį su „didžiąja Babele“, pasauline klaidingos religijos imperija. Netyras garbinimas pasklido iš senovės Babilono ir įsigalėjo darydamas dvasinę žalą žmonėms visoje žemėje. „Didžioji Babelė“ apima visas religijas, kurių doktrinos ir veiksmai nesiderina su Dievo pažinimu (Apreiškimas 17:1, 5, 15). Joks ištikimas Jehovos garbintojas neįsitrauks į tarpkonfesinę veiklą dalyvaudamas garbinime su skirtingomis religijomis arba palaikydamas dvasinę draugystę su kokia nors didžiosios Babelės dalimi (Skaičių 25:1-9; 2 Korintiečiams 6:14). Dėl tos priežasties daug naujų studijuojančiųjų Bibliją nusiunčia išėjimo pareiškimus religinei organizacijai, kuriai jie priklauso. Tai juos priartina prie tikrojo Dievo, kaip pažadėta: „‛Išeikite iš jų ir atsiskirkite, — sako Viešpats [„Jehova“, NW], — ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu’ “ (2 Korintiečiams 6:17; Apreiškimas 18:4, 5). Argi ne tokio pritarimo tu karštai trokšti iš savo dangiškojo Tėvo?
METINIŲ ŠVENČIŲ VERTĖS NUSTATYMAS
16. Kodėl tikrieji krikščionys nešvenčia Kalėdų?
16 Dievobaimingas gyvenimas išlaisvina mus nuo dažnai varginančių pasaulietiškų švenčių šventimo. Pavyzdžiui, Biblija nenurodo tikslios Jėzaus gimimo dienos. ‛Aš maniau, kad Jėzus gimė gruodžio 25-ąją!’ — kas nors gali nustebęs sušukti. Tai neįmanoma, kadangi jis mirė pavasarį, 33-iaisiais m. e. m., būdamas 33 su puse metų amžiaus. Be to, jo gimimo laiku piemenys „nakvojo laukuose... ir pakaitomis budėdami sergėjo savo bandą“ (Luko 2:8). Izraelio šalyje gruodžio pabaiga yra šaltas, lietingas laikas, ir avys naktimis tada laikomos pastogėse, kad būtų apsaugotos nuo žiemos oro. O iš tikrųjų gruodžio 25-oji romėnų buvo paskirta jų saulės dievo gimimo diena. Praėjus šimtmečiams po Jėzaus gyvenimo žemėje, atskalūnai krikščionys perėmė šią datą Kristaus gimimui švęsti. Todėl krikščionys nešvenčia Kalėdų ar kokios kitos klaidingais religiniais įsitikinimais pagrįstos šventės. Kadangi jie atsiduoda išimtinai Jehovai, jie taip pat nešvenčia švenčių, kuriose garbinami nuodėmingi žmonės arba tautos.
17. Kodėl dievobaimingi asmenys nešvenčia gimtadienių ir kodėl krikščionių vaikai vis tiek yra laimingi?
17 Biblija konkrečiai pamini tik du gimtadienių šventimus, ir abu iš jų susiję su vyrais, kurie netarnavo Dievui (Pradžios 40:20-22; Mato 14:6-11). Kadangi Raštas nenurodo tobulo žmogaus Jėzaus Kristaus gimimo dienos, kodėl mes turėtume teikti ypatingą dėmesį netobulų žmonių gimtadieniams? (Ekleziasto 7:1). Žinoma, dievobaimingi tėvai nelaukia tam tikros dienos, kad parodytų savo vaikams meilę. Viena 13-kos metų krikščionė mergaitė pasakė: „Mano šeima ir aš turime daug džiaugsmo. ... Aš labai artima su savo tėvais, ir kai kiti vaikai klausia, kodėl aš nešvenčiu švenčių, aš atsakau jiems, jog švenčiu kiekvieną dieną.“ Septyniolikmetis krikščionis jaunuolis pasakė: „Mūsų namuose dovanos dovanojamos ištisus metus.“ Didesnis džiaugsmas yra, kai dovanos duodamos spontaniškai.
18. Kokios vienos kasmetinės šventės Jėzus nurodė laikytis savo pasekėjams ir ką ji mums primena?
18 Tiems, kurie gyvena dievobaimingą gyvenimą, yra viena diena, kuri kiekvienais metais turi būti specialiai švenčiama. Tai Viešpaties Vakarienė, dažnai vadinama Kristaus mirties Minėjimu. Kalbėdamas apie tai, Jėzus pasakė savo mokiniams: „Tai darykite mano atminimui“ (Luko 22:19, 20; 1 Korintiečiams 11:23-25). Kai Jėzus įsteigė šią vakarienę nisano 14-osios vakarą, 33-iaisiais m. e. m., jis naudojo neraugintą duoną ir raudoną vyną; tai simbolizavo jo nenuodėmingą žmogišką kūną ir jo tobulą kraują (Mato 26:26-29). Šiuos simbolius priima krikščionys, patepti Dievo šventąja dvasia. Jie yra priimti į naująją sandorą bei Karalystės sandorą ir turi dangiškąją viltį (Luko 12:32; 22:20, 28-30; Romiečiams 8:16, 17; Apreiškimas 14:1-5). Vis dėlto naudą patiria visi dalyvaujantys tą nisano 14-osios, pagal senovės žydų kalendorių, vakarą. Jiems primenama apie meilę, kurią parodė Jehova Dievas ir Jėzus Kristus nuodėmes išperkančia auka, kuri padaro amžinąjį gyvenimą įmanomą žmonėms, turintiems Dievo palankumą (Mato 20:28; Jono 3:16).
DARBAS IR PRAMOGOS
19. Su kokiais sunkumais susiduria krikščionys užsidirbdami pragyvenimui?
19 Tikrieji krikščionys yra įpareigoti stropiai dirbti ir apsirūpinti tuo, kas būtina. To įgyvendinimas teikia šeimos galvai pasitenkinimo jausmą (1 Tesalonikiečiams 4:11, 12). Žinoma, jeigu krikščionio darbas nesiderintų su Biblija, tai atimtų jam laimę. Taip, kartais krikščioniui būna sunku rasti darbą, kuris atitinka Biblijos normas. Pavyzdžiui, kai kurie darbdaviai reikalauja apgaudinėti klientus. Kita vertus, daugelis darbdavių daro nuolaidų, prisitaikydami prie sąžiningo darbuotojo sąžinės, nes nenori prarasti patikimo tarnautojo. Tačiau kas beįvyktų, tu gali būti tikras, kad Dievas palaimins tavo pastangas surasti darbą, kuris leistų tau išsaugoti švarią sąžinę (2 Korintiečiams 4:2).
20. Kodėl mes turime būti išrankūs pasirinkdami pramogas?
20 Kadangi Dievas nori, kad jo tarnai būtų laimingi, mes turime išlaikyti pusiausvyrą tarp sunkaus darbo ir atgaivinančių pramogų bei poilsio laikotarpių (Morkaus 6:31; Ekleziasto 3:12, 13). Šėtono pasaulis primygtinai siūlo bedieviškas pramogas. Bet kad įtiktume Dievui, turime būti apdairūs pasirinkdami kokias knygas skaityti, kokių klausytis radijo programų ir muzikos, kokius žiūrėti koncertus, filmus, žaidimus, televizijos programas ir vaizdo juostas. Jeigu pramogos, kurias rinkomės praeityje, prieštarauja perspėjimams, nurodytiems Pakartoto Įstatymo 18:10-12, Psalmių 10:5 ir Efeziečiams 5:3-5, mes įtiksime Jehovai ir būsime laimingesni, jeigu padarysime atitinkamus pakeitimus.
PAGARBA GYVYBEI IR KRAUJUI
21. Kaip pagarba gyvybei turėtų veikti mūsų požiūrį į abortus, taip pat mūsų įpročius ir elgesį?
21 Kad būtume tikrai laimingi, į žmogaus gyvybę turime žiūrėti kaip į šventą, lygiai taip, kaip į ją žiūri Jehova. Jo Žodis draudžia žudyti (Mato 19:16-18). Iš tikrųjų Dievo įstatymas Izraeliui parodo, kad negimusį kūdikį Jis vertina kaip brangią gyvybę — ne kaip kažką, ką galima sunaikinti (Išėjimo 21:22, 23, NW). Dėl tos priežasties mes neturime laikyti gyvybės kažkuo nevertingu vartodami tabaką, teršdami savo kūną narkotikais arba alkoholiu arba bereikalingai rizikuodami. Taip pat neturėtume įsitraukti į kokius nors gyvybei pavojingus užsiėmimus arba ignoruoti atsargumo priemones, kas galėtų baigtis kraujo praliejimu (Pakartoto Įstatymo 22:8).
22. a) Koks yra dievobaimingas požiūris į kraują ir jo vartojimą? b) Kieno vienintelio kraujas tikrai išgelbsti gyvybę?
22 Jehova Nojui ir jo šeimai pasakė, kad kraujas — tai siela, arba gyvybė. Todėl Dievas uždraudė jiems valgyti bet kokį kraują (Pradžios 9:3, 4). Kadangi esame jų palikuonys, tas įstatymas galioja mums visiems. Jehova pasakė izraelitams, kad kraujas turi būti išlietas žemėn ir negali būti vartojamas paties žmogaus tikslams (Pakartoto Įstatymo 12:15, 16). Ir Dievo įstatymas dėl kraujo buvo pakartotas, kai pirmojo šimtmečio krikščionims buvo nurodyta ‛susilaikyti nuo kraujo’ (Apaštalų darbai 15:28, 29). Kadangi dievobaimingi žmonės gerbia kraujo šventumą, jie nepriima kraujo perpylimų, netgi jeigu kiti atkakliai tvirtina, kad tai galėtų išgelbėti gyvybę. Daugelis Jehovos Liudytojams priimtinų gydymo alternatyvų pasirodė esančios labai veiksmingos ir leidžia išvengti rizikos, kylančios dėl kraujo perpylimų. Krikščionys žino, kad tik Jėzaus pralietas kraujas tikrai išgelbsti gyvybę. Tikėjimas tuo teikia atleidimą ir amžinojo gyvenimo perspektyvą (Efeziečiams 1:7).
23. Kokios yra kai kurios palaimos gyvenant dievobaimingą gyvenimą?
23 Neabejotina, kad norint gyventi dievobaimingą gyvenimą, reikia pastangų. Tai gali sukelti šeimos narių ar pažįstamų pajuoką (Mato 10:32-39; 1 Petro 4:4). Bet atpildas gyvenant tokį gyvenimą žymiai pranoksta bet kokius išbandymus. Taip gyvendami turime švarią sąžinę ir prasmingą draugystę su Jehovos bendragarbintojais (Mato 19:27, 29). Taip pat įsivaizduok amžinąjį gyvenimą Dievo teisingame naujajame pasaulyje (Izaijo 65:17, 18). Ir koks džiaugsmas yra laikytis Biblijos patarimų ir tuo pradžiuginti Jehovos širdį! (Patarlių 27:11, ŠvR). Nenuostabu, kad gyventi dievobaimingą gyvenimą teikia laimę! (Psalmių 127:1, 2).
PATIKRINK SAVO ŽINIAS
Kokios yra kai kurios priežastys, kodėl dievobaimingas gyvenimas teikia laimę?
Kokių pakeitimų gali reikėti norint gyventi dievobaimingą gyvenimą?
Kodėl tu nori gyventi dievobaimingą gyvenimą?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 124, 125 puslapiuose]
Dvasinė veikla, suderinta su poilsio laikotarpiais, padidina laimę tų, kurie gyvena dievobaimingą gyvenimą
