Kodėl mes senstame ir mirštame?
6 skyrius
Kodėl mes senstame ir mirštame?
1. Ko mokslininkai negali paaiškinti apie žmogaus gyvybę?
MOKSLININKAI nežino, kodėl žmonės sensta ir miršta. Atrodo, kad mūsų ląstelės turėtų nuolat atsinaujinti ir mes turėtume gyventi amžinai. Knygoje Hyojun Soshikigaku (Bendroji histologija) sakoma: „Kaip ląstelių senėjimas susijęs su žmogaus senėjimu ir mirtimi — didelė paslaptis.“ Daugelis mokslininkų tiki, jog egzistuoja „natūrali, įgimta“ gyvenimo riba. Ar manai, kad jie teisūs?
2. Ką kai kurie darė matydami, kad gyvenimas toks trumpalaikis?
2 Žmonės visada siekė ilgaamžiškumo ir netgi bandė pasiekti nemirtingumą. Nuo ketvirtojo amžiaus p. m. e. kinų didikų dėmesį traukė vaistai, tariamai sukurti nemirtingumui įgyti. Kai kurie vėlesni kinų imperatoriai bandė gerti vadinamuosius gyvybės eliksyrus — pagamintus iš gyvsidabrio — ir mirė! Visoje žemėje žmonės tiki, kad mirtis nėra jų egzistavimo pabaiga. Budistai, induistai, musulmonai ir kiti puoselėja pomirtinio gyvenimo viltis. Krikščionybėje daugelis įsivaizduoja pomirtinį gyvenimą su dangiškomis palaimomis.
3. a) Kodėl žmonės ilgisi amžinojo gyvenimo? b) Kokie klausimai apie mirtį reikalauja atsakymų?
3 Idėjos apie laimę po mirties atspindi amžinojo gyvenimo ilgesį. „Amžinybės supratimą jis įdėjo į jų širdį“, — sakoma Biblijoje apie Dievo įdiegtą mumyse amžinybės idėją (Ekleziasto 3:11). Pirmuosius žmones jis sukūrė su perspektyva, kad jie galėtų amžinai gyventi žemėje (Pradžios 2:16, 17). Tad kodėl žmonės miršta? Kaip atsirado pasaulyje mirtis? Dievo teikiamas pažinimas nušviečia šiuos klausimus (Psalmių 118:105).
PIKTAS PLANAS
4. Kaip Jėzus demaskavo nusikaltėlį, atsakingą už žmonių mirtį?
4 Nusikaltėlis mėgina užmaskuoti savo pėdsakus. Taip elgiasi nusikaltimo, kurio rezultatas — milijardų mirtis, iniciatorius. Jis iškraipo dalykus, kad žmonių mirtį apgaubtų paslaptimi. Jėzus Kristus demaskavo šį nusikaltėlį, kai kalbėjo tiems, kurie norėjo Jį nužudyti: „Jūs esate iš tėvo velnio ir norite gyventi tais pačiais pageidimais, kuriais ir jūsų tėvai [„tėvas“, NW] gyvendavo. Tasai buvo žmogžudys iš pat pradžių, nepasilikęs tiesoje. Ir jame tiesos nėra“ (Jono 8:31, 40, 44, ŠvR).
5. a) Kokia buvo kilmė to, kuris tapo Šėtonu Velniu? b) Ką reiškia žodžiai „Šėtonas“ ir „Velnias“?
5 Taip, Velnias yra piktavališkas „žmogžudys“. Biblija atskleidžia, kad jis yra realus asmuo, — ne vien tik blogis kieno nors širdyje (Mato 4:1-11). Nors sukurtas kaip teisus angelas, jis ‛nepasiliko tiesoje’. Kaip tinkamai tad jis pavadintas Šėtonu Velniu! (Apreiškimas 12:9). Jis pavadintas „Šėtonu“, arba „priešininku“, kadangi priešinosi ir veikė prieš Jehovą. Šis nusikaltėlis taip pat pavadintas „Velniu“, kas reiškia „šmeižikas“, nes jis šventvagiškai apšmeižė Dievą.
6. Kodėl Šėtonas sukilo prieš Dievą?
6 Kas paskatino Šėtoną sukilti prieš Dievą? Godumas. Jis godžiai geidė būti garbinamas taip, kaip žmonės garbino Jehovą. Velnias nenustojo geidęs tokio garbinimo, kuris teisėtai priklauso tiktai Kūrėjui. (Palygink Ezechielio 28:11b-19.) Priešingai — angelas, kuris tapo Šėtonu, puoselėjo šį godų troškimą, kol jis pribrendo ir pagimdė nuodėmę (Jokūbo 1:14, 15).
7. a) Kokia yra žmonių mirties priežastis? b) Kas yra nuodėmė?
7 Mes atpažinome nusikaltėlį, kurio nusikalstamas veiksmas nuvedė žmones į mirtį. Tačiau kokia konkreti žmonių mirties priežastis? Biblija sako: „Mirties geluonis yra nuodėmė“ (1 Korintiečiams 15:56). O kas yra nuodėmė? Kad suprastume šį žodį, apsvarstykime, kokia buvo jo reikšmė originaliomis Biblijos kalbomis? Hebrajų ir graikų veiksmažodžiai, paprastai išversti žodžiu „nusidėti“, reiškia „nepataikyti“ ta prasme, kaip nepataikyti į taikinį arba nepasiekti tikslo. Į kokį taikinį mes visi nepataikome? Į tobulo paklusnumo Dievui taikinį. Tačiau kaip atsirado pasaulyje nuodėmė?
KAIP PLANAS BUVO ĮVYKDYTAS
8. Kaip Šėtonas mėgino pasiekti, kad jį garbintų žmonės?
8 Šėtonas kruopščiai sukūrė planą, kuriuo, jo manymu, turėjo būti pasiekta, kad jis valdytų visus žmones ir jie garbintų jį. Jis nusprendė paskatinti pirmąją žmonių porą, Adomą ir Ievą, nusidėti Dievui. Jehova buvo suteikęs mūsų pirmiesiems tėvams pažinimą, kuris būtų vedęs į amžinąjį gyvenimą. Jie žinojo, kad jų Kūrėjas buvo geras, kadangi apgyvendino juos puikiame Edeno sode. Adomas ypač pajautė savo dangiškojo Tėvo gerumą, kai Dievas davė jam gražią ir rūpestingą žmoną (Pradžios 1:26, 29; 2:7-9, 18-23). Tolesnis pirmosios žmonių poros gyvenimas priklausė nuo paklusnumo Dievui.
9. Kokį įsakymą Dievas davė pirmajam žmogui ir kodėl tai buvo protinga?
9 Dievas įsakė Adomui: „Valgyk iš visų Rojaus medžių; o iš medžio žinojimo gero ir pikto nevalgyk; nes tą dieną, kurioje iš jo valgysi, neišvengiamai mirsi“ (Pradžios 2:16, 17). Kaip Kūrėjas, Jehova Dievas turėjo teisę nustatyti moralines normas ir apibrėžti, kas jo kūriniams buvo gera ir kas bloga. Jo įsakymas buvo protingas, kadangi Adomas ir Ieva galėjo valgyti nuo visų kitų sodo medžių. Jie turėjo parodyti savo dėkingumą už teisingą Jehovos vadovavimą paklusdami jo įstatymui, užuot išdidžiai nustatinėję savo pačių moralines normas.
10. a) Kaip Šėtonas priėjo prie žmonių, kad patrauktų juos savo pusėn? b) Kokius motyvus Šėtonas primetė Jehovai? c) Ką tu galvoji apie Šėtono puolimą ant Dievo?
10 Velnias sumanė paskatinti pirmuosius žmones atitolti nuo Dievo. Kad suviliotų juos stoti savo pusėn, Šėtonas pamelavo. Pasinaudodamas gyvate, panašiai kaip pilvakalbys pasinaudoja lėle, Velnias paklausė Ievą: „Ar yra Dievas iš tikrųjų sakęs nevalgyti nuo visų medžių sode?“ Kai Ieva pacitavo Dievo įsakymą, Šėtonas pareiškė: „Visai judu nenumirsite.“ Po to jis apkaltino Jehovą blogais motyvais sakydamas: „Dievas žino, kad tą dieną, kurioje judu iš jo valgysite, atsidarys jūsų akys, ir būsite kaip dievai, ir žinosite, kas gera ir kas pikta“ (Pradžios 3:1, ŠvR; 3:2-5). Taip Velnias įteigė, kad Dievas buvo nuslėpęs kažką gera. Koksai šmeižikiškas antpuolis ant mūsų teisingo, mylinčio dangiškojo Tėvo, Jehovos!
11. Kaip Adomas ir Ieva tapo Šėtono bendrininkais?
11 Ieva vėl pažvelgė į medį, ir jo vaisius dabar pasirodė ypač geidžiamas. Taigi ji nuskynė vaisių ir valgė. Vėliau jos vyras sąmoningai prisidėjo prie šio jos nuodėmingo nepaklusnumo Dievui veiksmo (Pradžios 3:6). Nors Ieva buvo apgauta, ir ji, ir Adomas parėmė Šėtono sumanymą valdyti žmonių giminę. Iš tikrųjų jie tapo jo bendrininkais (Romiečiams 6:16; 1 Timotiejui 2:14).
12. Koks buvo žmonių maišto prieš Dievą rezultatas?
12 Adomas ir Ieva patyrė savo veiksmų pasekmes. Jie netapo kaip Dievas — neįgijo ypatingo pažinimo. Priešingai, jie pajuto gėdą ir pasislėpė. Jehova pareikalavo Adomą atsiskaityti ir paskelbė tokį nuosprendį: „Savo veido prakaite tu valgysi duoną, iki nesugrįši į žemę, iš kurios esi paimtas, nes dulkė esi ir dulke vėl pavirsi“ (Pradžios 3:19). „Tą dieną“, kurią mūsų pirmieji tėvai valgė nuo medžio pažinimo gero ir pikto, jie buvo Dievo nuteisti ir jo požiūriu mirė. Po to jie buvo išvaryti iš Rojaus ir prasidėjo jų lėtas ėjimas į fizinę mirtį.
KAIP PAPLITO NUODĖMĖ IR MIRTIS
13. Kaip nuodėmė prasiskverbė į visą žmoniją?
13 Šėtono planas įgyti žmonių pagarbą, atrodo, pasisekė. Tačiau Šėtonas negalėjo padaryti, kad jo garbintojai išliktų gyvi. Kai nuodėmė ėmė užvaldyti pirmąją žmonių porą, jie nebegalėjo perduoti tobulybės savo palikuonims. Kaip įrėžtas akmenyje įrašas, nuodėmė giliai įsirėžė mūsų pirmųjų tėvų genuose. Todėl jie galėjo gimdyti tik netobulus palikuonis. Kadangi visi jų vaikai buvo pradėti po to, kai Adomas ir Ieva nusidėjo, jų palikuonys paveldėjo nuodėmę ir mirtį (Psalmių 50:7; Romiečiams 5:12).
14. a) Su kuo galime palyginti tuos, kurie neigia savo nuodėmę? b) Kaip izraelitai sužinojo apie savo nuodėmingumą?
14 Tačiau šiandien daugelis nemano esą nusidėjėliai. Kai kuriose pasaulio dalyse paveldėtos nuodėmės samprata apskritai nežinoma. Bet tai nėra įrodymas, kad nuodėmė neegzistuoja. Berniukas purvinu veidu gali tvirtinti, kad jis švarus, ir gali būti įtikintas, jog yra kitaip, tik po to, kai pasižiūri į veidrodį. Senovės izraelitai, kai gavo Dievo Įstatymą per Jo pranašą Mozę, buvo panašūs į tą berniuką. Per Įstatymą tapo aišku, kad nuodėmė egzistuoja. „Aš nebūčiau pažinęs nuodėmės, jei nebūtų įstatymo“, — paaiškina apaštalas Paulius (Romiečiams 7:7-12). Kaip berniukas žiūrėdamas į veidrodį, taip naudodamiesi Įstatymu, kad pažvelgtų į save, izraelitai galėjo pamatyti, kad jie buvo nešvarūs Jehovos akyse.
15. Kas atsiskleidžia žiūrint į Dievo Žodžio veidrodį?
15 Žiūrėdami į Dievo Žodžio veidrodį ir įsidėmėdami jo normas, mes galime matyti, kad esame netobuli (Jokūbo 1:23-25). Pavyzdžiui, apsvarstyk, ką Jėzus Kristus pasakė savo mokiniams apie meilę Dievui ir savo artimui, kaip užrašyta Mato 22:37-40. Kaip dažnai žmonės nepataiko į taikinį šiose srityse! Daugelis, nerodydami meilės Dievui arba kitiems žmonėms, net nejaučia sąžinės graužimo (Luko 10:29-37).
SAUGOKIS ŠĖTONO TAKTIKOS!
16. Ką galime daryti, kad netaptume Šėtono intrigų auka, ir kodėl tai sunku?
16 Šėtonas siekia priversti mus nusidėti sąmoningai (1 Jono 3:8). Ar yra koks būdas išvengti netapti jo intrigų auka? Taip, bet tai reikalauja, kad mes kovotume su polinkiu į sąmoningą nuodėmę. Tai nėra lengva, kadangi mūsų įgimtas polinkis nusidėti yra labai stiprus (Efeziečiams 2:3). Pauliui reikėjo kovoti tikrą kovą. Kodėl? Kadangi nuodėmė gyveno jame. Jeigu norime turėti Dievo pritarimą, mes taip pat turime kovoti su mumyse glūdinčiais nuodėmingais polinkiais (Romiečiams 7:14-24; 2 Korintiečiams 5:10).
17. Kas apsunkina kovą su mūsų nuodėmingais polinkiais?
17 Kadangi Šėtonas nuolat ieško progų sugundyti mus pažeisti Dievo įstatymus, mūsų kova su nuodėme nėra lengva (1 Petro 5:8). Parodydamas susirūpinimą krikščioniškais broliais, Paulius pasakė: „Aš bijau, kad kaip angis savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų minčių kas nesugadintų ir neatitrauktų nuo tyro atsidavimo Kristui“ (2 Korintiečiams 11:3). Šėtonas šiandien naudojasi panašiais metodais. Jis mėgina sėti abejones dėl Jehovos gerumo ir naudos paklusti Dievo įsakymams. Velnias bando pasinaudoti mūsų paveldėtais nuodėmingais polinkiais ir verčia mus eiti išdidumo, godumo, neapykantos ir išankstinio nusistatymo keliu.
18. Kaip Šėtonas naudojasi pasauliu, kad palaikytų nuodėmę?
18 Viena iš Velnio prieš mus naudojamų priemonių yra pasaulis, esantis jo valdžioje (1 Jono 5:19). Jeigu nesame atsargūs, sugedę ir nedori mus supančio pasaulio žmonės vers mus pasukti nuodėmingu keliu ir taip pažeisti Dievo moralines normas (1 Petro 4:3-5). Daugelis ignoruoja Dievo įstatymus ir netgi veja šalin savo sąžinės priekaištus, kol galiausiai jų sąžinė pasidaro nebejautri (Romiečiams 2:14, 15; 1 Timotiejui 4:1, 2). Kai kurie palaipsniui pasuka keliu, kuriuo eiti netgi netobula jų sąžinė anksčiau nebūtų leidusi (Romiečiams 1:24-32; Efeziečiams 4:17-19).
19. Kodėl neužtenka tik gyventi morališkai tyrą gyvenimą?
19 Gyventi morališkai tyrą gyvenimą — tai laimėjimas šiame pasaulyje. Tačiau norint įtikti mūsų Kūrėjui, reikalaujama daugiau. Mes taip pat turime tikėti Dievą ir jausti atsakomybę jam (Žydams 11:6). „Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda“, — rašė mokinys Jokūbas (Jokūbo 4:17). Taip, sąmoningas Dievo ir jo įsakymų ignoravimas pats savaime yra nuodėmė.
20. Kaip galbūt Šėtonas mėgins sukliudyti tau daryti tai, kas teisinga, bet kas padės tau priešintis tokiam spaudimui?
20 Šėtonas tikriausiai sukels pasipriešinimą tau besiekiant pažinti Dievą per tavo Biblijos studijas. Nuoširdžiai tikėtina, jog tu neleisi, kad toks spaudimas sutrukdytų tau daryti tai, kas teisinga (Jono 16:2). Nors daugelis valdovų įtikėjo Jėzų jo tarnavimo metu, jie neišpažino jo, nes bijojo, kad jų bendruomenė ims jų vengti (Jono 12:42, 43). Šėtonas negailestingai mėgina įbauginti bet ką, kas siekia Dievo pažinimo. Tačiau tu turi visada prisiminti ir vertinti Jehovos padarytus nuostabius dalykus. Tu galbūt net gali padėti priešininkams išmokti juos šitaip vertinti.
21. Kaip galime nugalėti pasaulį ir savo pačių nuodėmingus polinkius?
21 Kol esame netobuli, tol nusidėsime (1 Jono 1:8). Vis dėlto yra kas mums padeda šiame mūšyje. Taip, įmanoma pasiekti pergalę mūsų kovoje su piktuoju, Šėtonu Velniu (Romiečiams 5:21). Baigdamas savo tarnybą žemėje, Jėzus padrąsino savo mokinius šiais žodžiais: „Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį“ (Jono 16:33). Su Dievo pagalba netgi netobuliems žmonėms įmanoma nugalėti pasaulį. Šėtonas negali laikyti apglėbęs tų, kurie priešinasi jam ir yra „klusnūs Dievui“ (Jokūbo 4:7; 1 Jono 5:18). Kaip mes pamatysime, Dievas davė išeitį iš nuodėmės ir mirties vergijos.
PATIKRINK SAVO ŽINIAS
Kas yra Šėtonas Velnias?
Kodėl žmonės sensta ir miršta?
Kas yra nuodėmė?
Kaip Šėtonas skatina žmones sąmoningai nusidėti Dievui?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija per visą 54-ą puslapį]
