123 skyrius

„Štai žmogus!“

PAVEIKTAS Jėzaus elgesio ir pripažindamas jo nekaltumą, Pilotas ieško kito būdo paleisti jį. „Yra jūsų paprotys, — sako jis miniai, — kad per Paschą aš paleisčiau vieną suimtąjį“ (Brb red.).

Kalėjime yra ir pagarsėjęs žmogžudys Barabas, todėl Pilotas klausia: „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?“

Aukštųjų kunigų įtikinti ir sukurstyti, žmonės prašo paleisti Barabą, o Jėzų nužudyti. Pilotas nepasiduoda ir dar kartą klausia: „Katrą norite, kad jums paleisčiau?“

„Barabą“, — šaukia jie.

„Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?“ — klausia nusiminęs Pilotas.

O jie kurtinamai rėkia: „Ant kryžiaus, ant kryžiaus jį!“

Žinodamas, kad jie reikalauja nekalto žmogaus mirties, Pilotas imasi ginti jį: „O ką gi pikta jis yra padaręs? Aš jame neradau nieko, už ką vertėtų mirtimi bausti. Taigi nuplakdinsiu jį ir paleisiu.“

Kad ir kaip jis stengiasi, įtūžusi minia, sukurstyta savo religinių vadovų, nesiliauja šaukusi: „Ant kryžiaus jį!“ Kunigų įaudrinta minia trokšta kraujo. O galbūt vos prieš penkias dienas kai kurie iš jų buvo tarp sveikinančių Jėzų kaip Karalių, atvykstantį į Jeruzalę! Visą šį laiką Jėzaus mokiniai, jeigu jie čia yra, laikosi tyliai ir nepastebimai.

Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paima vandens, nusimazgoja rankas minios akivaizdoje ir taria: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“ O žmonės atsako: „Jo kraujas tekrinta ant mūsų ir mūsų vaikų!“

Taigi Pilotas, labiau norėdamas įsiteikti miniai negu daryti tai, ką jis pats žino esant teisinga, sutinka su jos reikalavimu — paleidžia jai Barabą. Jėzų jis liepia išrengti ir nuplakti. Tai nebuvo paprastas plakimas. Žurnale The Journal of the American Medical Association aprašoma romėnų plakimo praktika:

„Įprastas įrankis būdavo trumpas rimbas (flagrum arba flagellum), padarytas iš keleto atskirų arba suvytų įvairaus ilgio odos diržų, prie kurių tam tikrais tarpais vienas nuo kito būdavo priraišiota nedidelių geležies rutuliukų arba aštrių avies kaulų gabalėlių. ... Romos kareiviams visa jėga vis plakant aukos nugarą, geležies rutuliukai padarydavo gilius sumušimus, o odiniai diržai ir avies kaulai įsirėždavo į odą ir poodinius audinius. Plakant kurį laiką būdavo pažeidžiami vidiniai skeleto raumenys ir kūnas pavirsdavo drebančiais kraujuojančios mėsos gabalais.“

Po to kankinančio plakimo Jėzus nuvedamas į valdytojo rūmus ir sušaukiama visa kareivių kuopa. Ten kareiviai toliau tyčiojasi iš jo — nupina erškėčių vainiką ir uždeda jam ant galvos. Jie įspraudžia jam į dešinę ranką nendrę ir apvelka jį purpuriniu drabužiu, kokį nešioja karaliai. Tada pajuokiamai sako: „Sveikas, žydų karaliau!“ Jie spjaudo ant jo ir muša jį per veidą. Atėmę iš jo rankų tvirtą nendrę, jie čaižo ja jam per galvą, o aštrūs jo žeminančio „vainiko“ spygliai dar giliau sminga į galvą.

Nuostabus Jėzaus orumas ir jėga kenčiant tokį baisų elgesį taip paveikia Pilotą, kad jis dar kartą mėgina gelbėti jį. „Štai išvedu jį jums, kad žinotumėte, jog nerandu jame jokios kaltės“, — kalba jis susibūrusiems žmonėms. Galbūt jis mano, kad pamačius iškankintą Jėzų jų širdys suminkštės. Jėzui stovint prieš beširdę minią su erškėčių vainiku, purpurine skraiste ir skausmo paženklintu kruvinu veidu, Pilotas paskelbia: „Štai žmogus!“

Nors sumuštas ir iškankintas, čia stovi žymiausias visos istorijos asmuo, iš tiesų pats didžiausias visų laikų žmogus! Taip, Jėzaus ramybė ir orumas liudija apie didybę — tai pripažįsta net Pilotas, nes jo žodžiai, matyt, išreiškia ir pagarbą, ir gailestį. Jono 18:39—19:5; Mato 27:15-17, 20-30; Morkaus 15:6-19; Luko 23:18-25.

▪ Kaip Pilotas stengiasi paleisti Jėzų?

▪ Kaip Pilotas mėgina išvengti atsakomybės?

▪ Koks būdavo plakimas?

▪ Kaip tyčiojamasi iš nuplakto Jėzaus?

▪ Kaip dar Pilotas mėgina paleisti Jėzų?