125 skyrius

Agonija ant stulpo

KARTU su Jėzumi mirti vedami ir du piktadariai. Eisena sustoja netoli už miesto, vietoje, vadinamoje Golgota, tai yra Kaukolės vieta.

Nuteistieji išrengiami. Tada jiems duodama mira atmiešto vyno. Matyt, jį yra paruošusios Jeruzalės moterys, ir romėnai leidžia pasmerktiesiems išgerti šio skausmą raminančio gėrimo. Tačiau Jėzus paragavęs jo negeria. Kodėl? Tikriausiai šį didžiausią tikėjimo išbandymą jis nori sutikti turėdamas visus savo pojūčius.

Dabar Jėzų priverčia išsitiesti ant stulpo rankomis virš galvos. Tada kareiviai jo rankas ir kojas perkala didžiulėmis vinimis. Joms smingant į raumenis ir raiščius, jis susiriečia iš skausmo. Pakėlus stulpą, skausmas pasidaro nepakenčiamas, nes nuo kūno svorio plyšta vinių padarytos žaizdos. Tačiau Jėzus negrasina romėnų kareiviams, o meldžiasi už juos: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“

Pilotas yra pakabinęs ant stulpo lentelę su užrašu: „Jėzus Nazarietis, žydų karalius.“ Matyt, jis parašė tai ne tik iš pagarbos Jėzui, bet ir dėl to, kad nemėgsta žydų kunigų, kurie privertė jį nuteisti Jėzų mirti. Kad visi galėtų perskaityti užrašą, Pilotas yra liepęs užrašyti trimis kalbomis: hebrajų, oficialiąja lotynų ir bendrine graikų kalba.

Aukštieji kunigai, tarp jų Kajafas ir Anas, sumišę. Tas teigiamas pranešimas gadina jų triumfo valandą. Todėl jie protestuoja: „Nerašyk ‛Žydų karalius’, bet ‛Šitas skelbėsi: aš esu žydų karalius.’“ Susierzinęs, kad tapo kunigų įrankiu, Pilotas paniekinamai atkerta: „Ką parašiau, parašiau!“

Dabar bausmės vieton kartu su žmonių minia susirenka kunigai ir mėgina paneigti lentelės teiginį. Jie vėl melagingai tvirtina tai, ką buvo tvirtinę anksčiau sinedriono teismo procese. Tad nenuostabu, kad praeiviai ima užgaulioti Jėzų paniekinamai kraipydami galvas ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventyklą ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“

„Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti, — įsiterpia aukštieji kunigai bei jų religiniai draugai. — Jeigu jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime... Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja jį dabar, jeigu juo rūpinasi, nes jis yra sakęs: ‛Aš Dievo Sūnus.’“

Pagauti tos dvasios, kareiviai irgi juokiasi iš Jėzaus. Jie tyčiojasi siūlydami jam rūgštaus vyno, matyt, prikišę jį prie pat jo sukepusių lūpų. „Jei tu žydų karalius, — šaiposi jie, — gelbėkis pats!“ Netgi pakabinti ant stulpų plėšikai — vienas Jėzaus dešinėje, kitas — kairėje, — plūsta jį. Tik pagalvok! Pats didžiausias visų laikų žmogus, bendradarbiavęs su Jehova Dievu kuriant visus dalykus, ištvermingai kenčia tokius įžeidinėjimus!

Kareiviai paima viršutinius Jėzaus drabužius ir padalija juos į keturias dalis. Jie meta burtą, kam kuri dalis teks. Tačiau tunika yra be siūlės, labai geros kokybės. Todėl kareiviai tariasi: „Neplėšykime jos, bet verčiau meskime burtą, kam ji teks.“ Taip, nė nenuvokdami, jie išpildo Rašto žodžius: „Jie drabužius mano dalijas, meta dėl mano apdaro burtą.“

Laikui slenkant vienas iš plėšikų suvokia, kad Jėzus tikrai turi būti karalius. Todėl jis sudraudžia savo draugą: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“ Tada jis kreipiasi į Jėzų prašydamas: „Prisimink mane, kai ateisi į savo karalystę!“

„Iš tiesų sakau tau šiandien, — atsako Jėzus, — su manimi būsi rojuje“ (NW). Tas pažadas bus ištesėtas, kai Jėzus, viešpataudamas kaip Karalius danguje, prikels tą atgailavusį piktadarį gyventi žemės Rojuje, kurį atkurti turės privilegiją išlikusieji per Armagedoną ir jų draugai. Mato 27:33-44; Morkaus 15:22-32; Luko 23:27, 32-43; Jono 19:17-24.

▪ Kodėl Jėzus atsisako gerti mira atmiešto vyno?

▪ Tikriausiai kodėl prikabinamas užrašas prie Jėzaus stulpo ir koks dėl to kyla barnis tarp Piloto ir aukštųjų kunigų?

▪ Kaip dar įžeidinėjamas ant stulpo kabantis Jėzus ir kas turbūt skatina įžeidinėti?

▪ Kaip išsipildo pranašystė apie Jėzaus drabužius?

▪ Kaip pasikeičia vienas iš plėšikų ir kaip Jėzus įvykdys jo prašymą?