Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Atiduotas ir išvestas

Atiduotas ir išvestas

124 skyrius

Atiduotas ir išvestas

KAI Pilotas, paveiktas ramaus iškankinto Jėzaus orumo, vėl mėgina jį išvaduoti, aukštieji kunigai dar labiau įširsta. Jie pasiryžę žūtbūt įgyvendinti savo piktą sumanymą. Taigi jie vėl ima šaukti: „Ant kryžiaus jį, ant kryžiaus!“

„Jūs imkite ir patys nukryžiuokite!“ — atsako Pilotas. (Priešingai jų ankstesniems tvirtinimams, žydai, matyt, turi teisę bausti nusikaltėlius mirtimi už pakankamai sunkius religinius nusižengimus.) Tada Pilotas bent penktą kartą paskelbia Jėzų esant nekaltą: „Aš nerandu jame kaltės.“

Matydami, kad jų politiniai kaltinimai neveiksmingi, žydai vėl griebiasi religinių kaltinimų piktžodžiavimu, kuriuos buvo iškėlę prieš keletą valandų teisdami Jėzų sinedriono akivaizdoje. „Mes turime Įstatymą, — sako jie, — ir pagal Įstatymą jis turi mirti, nes laikė save Dievo Sūnumi.“

Šis kaltinimas Pilotui naujas ir dar labiau jį nugąsdina. Jis jau suvokė, kad Jėzus nėra paprastas žmogus, — tai liudija jo žmonos sapnas ir nuostabi Jėzaus asmenybės jėga. Bet „Dievo Sūnus“? Pilotas žino, kad Jėzus kilęs iš Galilėjos. Nejaugi jis gyveno dar anksčiau? Nusivedęs jį atgal į rūmus, Pilotas klausia: „Iš kur tu?“

Jėzus tyli. Anksčiau jis pasakė Pilotui, kad yra karalius, bet jo Karalystė ne iš šio pasaulio. Joks kitas paaiškinimas dabar nebūtų naudingas. Tačiau atsisakymas kalbėti užgauna Piloto savigarbą ir jis supykęs klausia Jėzų: „Tu nenori kalbėti su manimi? Ar nežinai, kad turiu galią tave paleisti ir turiu galią tave nukryžiuoti?!“

„Tu neturėtum man jokios galios, jeigu tau nebūtų jos duota iš aukštybių“, — pagarbiai atsako Jėzus. Jis turi omenyje Dievo duotą galią žmonių valdovams tvarkyti žemės reikalus. Jėzus priduria: „Todėl didesnė nuodėmė tam, kuris mane tau įdavė.“ Taip, už neteisingą elgesį su Jėzumi vyriausiajam kunigui Kajafui ir jo bendrininkams, taip pat Judui Iskarijotui tenka didesnė atsakomybė negu Pilotui.

Dar labiau paveiktas Jėzaus ir bijodamas, kad Jėzus gali būti dieviškos kilmės, Pilotas vėl stengiasi jį paleisti. Tačiau žydai duoda jam atkirtį. Jie pakartoja savo politinį kaltinimą, gudriai grasindami jam: „Jei šitą paleidi, nebesi ciesoriaus draugas. Kiekvienas, kas skelbiasi karaliumi, yra ciesoriaus priešas.“

Nepaisydamas piktų užuominų, Pilotas vėl išsiveda Jėzų laukan: „Štai jūsų karalius!“ — dar kartą kreipiasi jis.

„Šalin, šalin! Nukryžiuok Jį!“ (Brb red.)

„Nejaugi turiu nukryžiuoti jūsų karalių?“ — klausia nevilties apimtas Pilotas.

Žydus kamuoja romėnų valdžia. Iš tikrųjų jie neapkenčia Romos viešpatavimo! Bet aukštieji kunigai veidmainiškai kalba: „Mes neturime karaliaus, tiktai ciesorių.“

Bijodamas dėl savo politinės padėties ir reputacijos, Pilotas galiausiai nusileidžia nepalenkiamiems žydams. Jis atiduoda jiems Jėzų. Nusiautę purpurinę skraistę, kareiviai apvelka Jėzų jo paties drabužiais. Vedamą mirti Jėzų priverčia nešti savo kančių stulpą.

Dabar yra penktadienio, nisano 14-osios, rytas; galbūt artėja pusiaudienis. Jėzus atsikėlė ankstyvą ketvirtadienio rytą, ir vienas po kito sekė skausmingi išgyvenimai. Suprantama, nešant stulpą jo jėgos greitai senka po sunkia našta. Todėl vieną praeivį, Simoną iš Afrikos miesto Kirėnės, priverčia panėšėti jį vietoj Jėzaus. Juos lydi didelis būrys žmonių, tarp jų ir daug moterų, verkiančių jo ir sielvartaujančių.

Atsigręžęs į moteris, Jėzus sako: „Jeruzalės dukros! Verkite ne manęs, bet verčiau savęs ir savo vaikų! Ateis dienos, kai sakys: ‛Laimingos nevaisingosios! Laimingos negimdžiusios ir nežindžiusios!’... Jeigu šitaip daro žaliam medžiui, tai kas gi laukia sausuolio?“

Jėzus kalba apie žydų tautos medį, kuris dar turi savyje gyvybės drėgmės, nes Jėzus vis dar čia ir yra jį tikintis likutis. Bet kai jų tautoje nebebus, liks tik dvasiškai miręs medis, išdžiūvusi tautinė organizacija. O, kokia tai bus priežastis raudoti, kai romėnų pulkai, vykdantys Dievo nuosprendį, nuniokos žydų tautą! Jono 19:6-17; 18:31; Luko 23:24-31; Mato 27:31, 32; Morkaus 15:20, 21.

▪ Kuo apkaltina Jėzų religiniai vadai, nepasiekę tikslo savo politiniais kaltinimais?

▪ Kodėl Pilotas pradeda dar labiau bijoti?

▪ Kam tenka didesnė nuodėmė dėl to, kas atsitinka Jėzui?

▪ Kaip kunigai pagaliau priverčia Pilotą atiduoti Jėzų mirčiai?

▪ Ką Jėzus sako jo verkiančioms moterims ir ką jis turi omenyje kalbėdamas apie „žalią“ medį ir „sausuolį“?