64 skyrius

Atlaidumo pamoka

JĖZUS turbūt tebėra su savo mokiniais namuose Kafarnaume. Jis kalbėjo su jais, kaip broliams spręsti tarpusavio nesutarimus, todėl Petras klausia: „Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta?“ Kadangi žydų religiniai mokytojai siūlo atleisti iki trijų kartų, Petras tikriausiai laiko dideliu kilnumu pasiūlyti: „Ar iki septynių kartų?“

Tačiau pati mintis apie tokį skaičiavimą yra bloga. Jėzus pataiso Petrą: „Aš nesakau tau — iki septynių, bet iki septyniasdešimt septynių kartų.“ Jis duoda suprasti, kad nėra ribos, kiek kartų Petras turėtų atleisti savo broliui.

Kad įdiegtų mokiniams pareigą atleisti, Jėzus pasako jiems palyginimą. Jis yra apie karalių, kuris nori atsiskaityti su savo vergais. Pas jį atvedamas vienas vergas, skolingas milžinišką sumą — 60 000 000 denarų. Šis neturi iš ko grąžinti pinigų. Todėl, pasakoja Jėzus, karalius įsako parduoti jį kartu su žmona ir vaikais, kad būtų sumokėta.

Tuomet vergas puola šeimininkui po kojų ir maldauja: „Turėk man kantrybės! Aš viską atiduosiu.“

Pasigailėjęs vergo, šeimininkas maloningai dovanoja jam tą milžinišką skolą. Bet vos išėjęs, tęsia Jėzus, tas vergas susitinka vieną savo tarnybos draugą, kuris jam skolingas tik 100 denarų. Vyras nutveria jį ir ima smaugti sakydamas: „Atiduok skolą!“

Bet tas tarnybos draugas neturi pinigų. Tad jis puola ant kelių prieš savo skolintoją ir maldauja: „Turėk man kantrybės! Aš tau viską atiduosiu.“ Bet tas vergas, priešingai nei jo šeimininkas, neparodo gailestingumo ir įmeta savo draugą į kalėjimą.

Jėzus toliau sako, kad kiti vergai matydami, kas nutiko, nueina ir papasakoja šeimininkui. Šis supykęs pasišaukia tą vergą. „Nedorasis tarne, — sako jis, — visą aną skolą aš tau dovanojau, nes mane maldavai. Argi nereikėjo ir tau pasigailėti savo draugo, kaip aš pasigailėjau tavęs?!“ Užsirūstinęs šeimininkas atiduoda negailestingąjį vergą kalėjimo sargams, iki grąžins visą skolą.

Jėzus baigia žodžiais: „Taip ir mano dangiškasis Tėvas padarys jums, jeigu kiekvienas iš tikros širdies neatleisite savo broliui.“

Kokia puiki atlaidumo pamoka! Palyginus su didžiule nuodėmingumo skola, kurią Dievas dovanoja mums, bet koks brolio krikščionio nusižengimas mums tikrai yra menkas. Be to, Jehova Dievas atleido mums tūkstančius kartų. Dažnai mes net nesuvokiame savo nuodėmių jam. Tad ar negalime atleisti savo broliui keletą kartų, jei ir turime teisėtą pagrindą skųstis? Prisimink, kad, pagal Jėzaus žodžius iš Kalno pamokslo, Dievas ‛atleis mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams’. Mato 18:21-35; 6:12; Kolosiečiams 3:13.

▪ Kas paskatina Petrą klausti apie atleidimą savo broliui ir kodėl savo pasiūlymą atleisti kam nors septynis kartus jis galbūt laiko kilniu?

▪ Kaip karalius reaguoja į savo vergo prašymą, tačiau kaip tas vergas reaguoja į savo tarnybos draugo maldavimą?

▪ Ko mes pasimokome iš Jėzaus palyginimo?