30 skyrius

Atsakymas kaltintojams

KAI žydų religiniai vadai kaltina Jėzų šabo nesilaikymu, jis atsako: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi.“

Nepaisant fariziejų tvirtinimų, Jėzus nedaro nieko, ką draustų šabo įstatymas. Dievas jam pavedė skelbti ir gydyti, tad sekdamas Dievo pavyzdžiu jis tai daro kiekvieną dieną. Tačiau jo atsakymas tik dar labiau užrūstina žydus ir jie ieško progos jį nužudyti. Kodėl?

Dabar jie ne tik galvoja, kad Jėzus pažeidžia šabą, bet ir laiko piktžodžiavimu jo tvirtinimą, jog jis esąs paties Dievo Sūnus. Tačiau Jėzus nebijo ir toliau kalba jiems apie savo privilegijuotus santykius su Dievu. „Tėvas gi myli Sūnų, — sako jis, — ir parodo jam visa, ką pats daro.“

„Kaip Tėvas prikelia numirusius, — tęsia Jėzus, — taip ir Sūnus grąžina gyvybę kam tik panorėjęs.“ Iš tiesų Sūnus jau atgaivina dvasiškai mirusius! „Kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas, — sako Jėzus, — iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.“ Jis tęsia: „Ateis valanda, — ir dabar jau yra, — kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie išgirs, tie atgis.“

Nors niekur nepranešama, kad Jėzus iki to laiko tikrai prikėlė ką nors iš mirties, jis kalba savo kaltintojams, jog bus toks tikras mirusiųjų prikėlimas. ‛Nesistebėkite, — sako jis, — kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą ir prisikels.’

Iki šiol Jėzus, matyt, dar niekad nebuvo taip tiksliai ir aiškiai viešai apibūdinęs, koks svarbus jo vaidmuo Dievo tiksluose. Bet Jėzaus kaltintojams žinomas ne tik jo paties liudijimas apie tai. „Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, — primena jiems Jėzus, — ir jis paliudijo tiesą.“

Prieš dvejus metus Jonas Krikštytojas kalbėjo tiems religiniams žydų vadovams apie Tą, kuris ateis po jo. Primindamas jiems, kaip didžiai anksčiau jie gerbė dabar įkalintą Joną, Jėzus sako: „Jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti.“ Jėzus primena jiems tai norėdamas padėti, tai yra išgelbėti juos. Bet jam nereikia Jono liudijimo.

„Patys darbai, kuriuos aš darau [įskaitant stebuklą, kurį jis ką tik padarė], liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas.“ Be to, Jėzus tęsia: „Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane.“ Pavyzdžiui, Dievas paliudijo, kai Jėzui krikštijantis pasakė: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus.“

Iš tikrųjų Jėzaus kaltintojai nepateisinami, kad atmeta jį. Patys Raštai, kuriuos jie sako tyrinėjantys, liudija apie jį! „Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, — baigia Jėzus, — nes jis rašė apie mane. Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“ Jono 5:17-47; 1:19-27; Mato 3:17.

▪ Kodėl Jėzaus veikla nėra šabo įstatymo pažeidimas?

▪ Kaip Jėzus apibūdina savo svarbų vaidmenį Dievo tiksluose?

▪ Į kieno liudijimą atkreipia dėmesį Jėzus, kad įrodytų esąs Dievo Sūnus?