78 skyrius

Būkite pasirengę!

PERSPĖJĘS minias dėl godumo ir savo mokinius nesirūpinti per daug materialiniais dalykais, Jėzus padrąsinamai taria: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!“ Tuo jis pasako, kad tik palyginti nedaugelis (144000, kaip atskleista vėliau) bus dangaus Karalystėje. Dauguma tų, kurie gaus amžinąjį gyvenimą, bus žemiški Karalystės pavaldiniai.

Kokia nuostabi dovana — „karalystė“! Jėzus nurodo, kaip mokiniams derėtų reaguoti į tokią dovaną; jis ragina juos: „Išparduokite savo turtą ir išdalykite jį išmaldai.“ Taip, savo turtą jie turi panaudoti padėti kitiems dvasiniu atžvilgiu ir taip susikrauti „nenykstantį lobį danguje“.

Paskui Jėzus ragina savo mokinius būti pasiruošusius jo sugrįžimui. Jis sako: „Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti. Jūs būkite panašūs į žmones, kurie laukia savo šeimininko, grįžtančio iš vestuvių, kad kai tik jis parvyks ir pasibels, tuojau atidarytų. Laimingi tarnai, kuriuos sugrįžęs šeimininkas ras budinčius. Iš tiesų sakau jums: jis susijuos, susodins juos prie stalo ir eidamas aplinkui patarnaus jiems.“

Šiame palyginime tarnų pasiruošimą sutikti grįžtantį šeimininką rodo tai, kad jie pasikelia savo ilgus drabužius, sujuosia juos diržu ir toliau vykdo savo pareigas net naktį pripildytų aliejaus žibintų šviesoje. Jėzus paaiškina: „Jeigu jis sugrįžtų antrosios [maždaug nuo 21 valandos iki pusiaunakčio] ar trečiosios [nuo pusiaunakčio iki maždaug trečios valandos ryto] nakties sargybos metu ir rastų juos budinčius, laimingi jie!“

Šeimininkas atlygina savo tarnams ypatingai. Jis susodina juos prie stalo ir jiems patarnauja. Jis elgiasi su jais ne kaip su vergais, o kaip su ištikimais draugais. Koks nepaprastas atlygis už jų nepaliaujamą darbą savo šeimininkui visą naktį laukiant jo sugrįžtančio! Baigdamas Jėzus sako: „Ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“

Petras dabar teiraujasi: „Viešpatie, ar šį palyginimą pasakei tik mums, ar visiems?“

Užuot tiesiai atsakęs į klausimą, Jėzus pasako kitą palyginimą. „Kas yra tas ištikimas ir sumanus užvaizdas, — klausia jis, — kurį šeimininkas paskirs vadovauti šeimynai ir deramu laiku ją maitinti? Laimingas tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras taip darantį. Sakau jums tiesą: jis paskirs jį valdyti visų savo turtų.“

„Šeimininkas“, aišku, yra Jėzus Kristus. „Užvaizdas“ vaizduoja „mažąją kaimenę“ mokinių — visą jų grupę, o „šeimyna“ yra ta pati grupė iš 144 000, kurie gauna dangiškąją Karalystę, bet jau kaip atskirų dirbančių asmenų grupė. „Turtai“, paskirti valdyti tam užvaizdui, yra šeimininko Karalystės interesai žemėje, įskaitant ir žemiškuosius Karalystės pavaldinius.

Toliau palyginime Jėzus nurodo galimybę, kad ne visi užvaizdo, arba vergo, klasės nariai bus ištikimi, tardamas: „Bet jeigu anas tarnas pasakys pats sau: ‛Mano šeimininkas neskuba grįžti’ ir ims mušti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir... žiauriai nubaus jį.“

Jėzus pažymi, kad jo atėjimas žydams yra tarsi ugnies metas, nes vieni priima jo mokymą, o kiti ne. Daugiau kaip prieš trejus metus jis buvo pakrikštytas vandenyje, o dabar vis labiau artėja jo krikštas mirtin, ir jis sako: „Nerimstu, kol tai išsipildys!“

Pasakęs tuos žodžius savo mokiniams, Jėzus vėl kreipiasi į minias. Jis apgailestauja, kad jos užsispyrusiai atmeta aiškų įrodymą, kas jis toks, ir to reikšmę. „Matydami debesį, kylantį vakaruose, — pareiškia jis, — jūs tuoj pat sakote: ‛Ateina lietus’, ir taip atsitinka. Pučiant pietų vėjui, jūs tvirtinate: ‛Bus karšta’, ir taip iš tiesų esti. Veidmainiai! Jūs mokate išaiškinti, ką reiškia žemės ir dangaus išvaizda, tai kodėl gi neišsiaiškinate šio laiko prasmės?“ Luko 12:32-59.

▪ Kiek žmonių sudaro „mažąją kaimenę“ ir ką jie gaus?

▪ Kaip Jėzus pabrėžia, kad jo tarnai turi būti pasirengę?

▪ Ką Jėzaus palyginime vaizduoja „šeimininkas“, „užvaizdas“, „šeimyna“ ir „turtai“?