Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Dar viena skelbimo kelionė po Galilėją

Dar viena skelbimo kelionė po Galilėją

49 skyrius

Dar viena skelbimo kelionė po Galilėją

AR MAŽDAUG dvejus metus uoliai skelbęs Jėzus dabar liausis skelbti ir atsikvėps? Priešingai, jis išplečia savo skelbimo veiklą leisdamasis į trečiąją kelionę po Galilėją. Jis eina per visus to krašto miestus ir kaimus, mokydamas sinagogose ir skelbdamas gerąją naujieną apie Karalystę. Tai, ką jis mato šioje kelionėje, dar labiau jį įtikina, jog būtina suintensyvinti skelbimo darbą.

Kur tik Jėzus eina, visur mato minias žmonių, kuriems reikia dvasinio išgydymo bei paguodos. Jie yra suvargę ir apleisti lyg avys be piemens, ir jam gaila jų. Jis sako savo mokiniams: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį.“

Jėzus žino, ką darys. Jis pasišaukia 12 apaštalų, kuriuos išsirinko beveik prieš metus. Jėzus suskirsto juos į šešias skelbėjų poras ir duoda nurodymus. Jis sako: „Nenuklyskite pas pagonis ir neužsukite į samariečių miestus. Verčiau lankykite pražuvusias Izraelio namų avis. Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė.“

Karalystė, apie kurią jie turėjo skelbti, yra ta, dėl kurios Jėzus mokė juos melstis pavyzdinėje maldoje. Karalystė prisiartino ta prasme, kad Dievo paskirtasis Karalius, Jėzus Kristus, yra tarp jų. Kad Jėzaus mokiniai būtų įgalioti tos antžmogiškos vyriausybės atstovai, jis suteikia jiems galią gydyti ligonius ir net prikelti mirusius. Jis liepia jiems tai daryti nemokamai.

Toliau jis liepia savo mokiniams neužsiimti jokiais materialiniais pasiruošimais savo skelbimo kelionei. „Neįsigykite nei aukso, nei sidabro, nei variokų savo kapšams prikimšti; nei kelionmaišio, nei dvejų marškinių, nei kurpių, nei lazdos, nes darbininkas vertas savo valgio.“ Žinią vertinantys žmonės atsilieps ir aprūpins maistu bei pastoge. Jėzus sako: „Atėję į kokį nors miestą ar kaimą, susiieškokite vertą žmogų ir apsistokite pas jį, kol išvyksite.“

Tada Jėzus moko, kaip kreiptis į šeimininką su Karalystės žinia. „Įeidami į namus, — sako jis, — pasveikinkite juos. Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogu jūsų ramybė. O jeigu nebus verti — jūsų ramybė tesugrįžta jums. Jei kur jūsų nepriimtų ir jūsų žodžių neklausytų, tai išėję iš tokių namų ar tokio miesto, nusikratykite ir dulkes nuo kojų.“

Miestas, kuris atmes jų žinią, pasak Jėzaus, susilauks griežto teismo. Jis paaiškina: „Iš tiesų sakau jums: Sodomos ir Gomoros žemei bus lengviau teismo dieną negu tokiam miestui.“ Mato 9:35—10:15; Morkaus 6:6-12; Luko 9:1-5.

▪ Kada Jėzus pradeda savo trečiąją skelbimo kelionę po Galilėją ir kuo jis įsitikina?

▪ Kokius nurodymus jis duoda savo 12-ai apaštalų siųsdamas juos skelbti?

▪ Kodėl mokiniams tinka sakyti, kad Karalystė prisiartino?