55 skyrius

Daugelis mokinių nebeseka Jėzumi

JĖZUS moko Kafarnaumo sinagogoje apie savo, kaip tikrosios duonos iš dangaus, vaidmenį. Jis, matyt, tęsia pokalbį su žmonėmis, kurie susirado jį grįžę nuo rytinės Galilėjos ežero pusės, kur valgė stebuklingai duotą duoną ir žuvį.

Jėzus tęsia žodžiais: „Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“ Prieš dvejus metus, 30 m. e. metų pavasarį, Jėzus pasakė Nikodemui, kad Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Sūnų kaip Išgelbėtoją. Taigi Jėzus dabar parodo, kad kiekvienas iš žmonijos pasaulio, kuris simboliškai valgo jo kūną parodydamas tikėjimą jo būsimąja auka, gali gauti amžinąjį gyvenimą.

Tačiau žmones trikdo Jėzaus žodžiai. „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ — klausinėja jie. Jėzus nori, kad jo klausytojai suprastų, jog jo kūno valgymas bus simbolinis. Todėl norėdamas tai pabrėžti jis pasako jiems kažką, kas atrodytų dar labiau nepageidaujama, jei būtų suprantama tiesiogine prasme.

„Jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, — pareiškia Jėzus, — neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną. Mano kūnas tikrai yra valgis ir mano kraujas tikrai yra gėrimas. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame.“

Iš tiesų Jėzaus mokymas būtų labai atstumiantis, jeigu skatintų kanibalizmą. Bet Jėzus, žinoma, nesiūlo tikrai valgyti kūną ar gerti kraują. Jis tik pabrėžia, kad visi, norintys gauti amžinąjį gyvenimą, turi tikėti auka, kurią jis atiduos paaukodamas savo tobulą žmogišką kūną ir praliedamas savo kraują. Tačiau netgi daugelis jo mokinių nesistengia suprasti jo mokymo ir prieštarauja: „Kieti [„pasibaisėtini“, NW] jo žodžiai, kas gali jų klausytis!“

Žinodamas, kad daug jo mokinių murma, Jėzus sako: „Jus tai piktina? O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, užžengiantį ten, kur jis buvo pirmiau?! . Žodžiai, kuriuos jums kalbėjau, yra dvasia ir gyvenimas. Bet kai kurie iš jūsų netiki.“

Jėzus tęsia: „Štai kodėl aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota Tėvo.“ Tada nemaža jo mokinių pasitraukia ir daugiau su juo nebevaikščioja. Todėl Jėzus kreipiasi į savo 12 apaštalų: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“

Petras atsako: „Viešpatie, pas ką mes eisime?! Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius. Mes įtikėjome ir pažinome, kad tu — Dievo Šventasis.“ Kokia puiki ištikimybės išraiška, nors Petras ir kiti apaštalai galbūt irgi ne visiškai suprato tą Jėzaus mokymą!

Nors Jėzui ir patiko Petro atsakymas, jis pareiškia: „Argi ne aš išsirinkau jus, Dvylika? Tačiau ir tarp jūsų vienas yra velnias [„šmeižikas“, NW].“ Jis kalba apie Judą Iskarijotą. Galbūt šiuo metu Jėzus aptinka Judo elgesyje blogo kelio „pradžią“.

Jėzus apvylė žmones pasipriešindamas jų pastangoms padaryti jį karaliumi, ir jie galbūt samprotauja: ‛Kaip jis gali būti Mesijas, jeigu neužima teisėtos Mesijo padėties?’ Tai tikriausiai dabar sukasi žmonių mintyse. Jono 6:51-71; 3:16.

▪ Už ką Jėzus atiduoda savo kūną ir kaip jie turi ‛valgyti jo kūną’?

▪ Kokie tolesni Jėzaus žodžiai kelia pasibaisėjimą žmonėms, tačiau ką jis pabrėžia?

▪ Ką atsako Petras, kai daugelis palieka Jėzų?