36 skyrius

Didelis šimtininko tikėjimas

KALNO pamokslą Jėzus sako beveik įpusėjus jo viešajai tarnybai. Taigi jam lieka maždaug tiktai metai ir devyni mėnesiai užbaigti savo darbą žemėje.

Dabar Jėzus ateina į Kafarnaumą, jo veiklos atraminį punktą. Čia keli žydų vyresnieji kreipiasi į jį su prašymu. Juos pasiuntė Romos armijos karininkas, kuris yra pagonis, nepriklausantis žydų tautai.

Šimtininko mylimas tarnas sunkiai serga ir yra arti mirties, todėl jis nori, kad Jėzus išgydytų jo tarną. Žydai karštai prašo už šimtininką: „Jis vertas, kad jam tai padarytum, — sako jie, — nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą.“

Jėzus nedelsdamas eina su vyrais. Tačiau kai jie prisiartina prie namų, šimtininkas siunčia savo draugus pasakyti: „Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu. Aš taip pat nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave.“

Kokį gi didelį nuolankumą parodo šimtininkas, kuris yra įpratęs įsakinėti kitiems! Bet jis tikriausiai galvoja ir apie Jėzų, nes žino, kad paprotys draudžia žydams bendrauti su nežydais. Net ir Petras yra pasakęs: „Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar svečiuotis pas svetimtautį.“

Galbūt nenorėdamas, kad Jėzus patirtų galimas to papročio nesilaikymo pasekmes, šimtininkas prašo jį per draugus: „Tark žodį, ir mano tarnas pasveiks. Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi sakau vienam: ‛Eik!’, ir jis eina; sakau kitam: ‛Ateik čionai!’, ir jis ateina; sakau tarnui: ‛Daryk tai!’, ir jis daro.“

Tai girdėdamas Jėzus stebisi. „Iš tiesų sakau jums, — taria jis, — niekur Izraelyje neradau tokio tikėjimo!“ Išgydęs šimtininko tarną, Jėzus pasinaudoja proga ir išdėsto, kad tikintieji nežydai gaus palaimų, kurių atsisakė netikintys žydai.

Jėzus kalba: „Daugelis ateis iš rytų ir vakarų ir susės dangaus karalystėje prie stalo su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu. O karalystės vaikai bus išmesti laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“

„Karalystės vaikai“, kurie bus „išmesti laukan į tamsybes“, yra tikrieji žydai, nepasinaudoję pirmiausia jiems suteikta galimybe tapti Kristaus bendravaldžiais. Abraomas, Izaokas ir Jokūbas vaizduoja Dievo Karalystės priemonę. Taip Jėzus nurodo, kad pagonys bus pakviesti susėsti prie dangiško stalo, tai yra „dangaus karalystėje“. Luko 7:1-10; Mato 8:5-13; Apaštalų darbai 10:28.

▪ Kodėl žydai prašo už pagonių šimtininką?

▪ Galbūt kodėl šimtininkas nekviečia Jėzaus įeiti į jo namus?

▪ Ką Jėzus nori pasakyti savo baigiamosiomis pastabomis?