48 skyrius

Iš Jajiro namų vėl į Nazaretą

ŠI DIENA Jėzui buvo labai įtempta — iš pradžių jis keliavo ežeru iš Dekapolio, paskui išgydė moterį, sirgusią kraujoplūdžiu, ir prikėlė Jajiro dukterį. Bet diena dar nesibaigė. Matyt, Jėzui išėjus iš Jajiro namų, du neregiai seka įkandin ir šaukia: „Pasigailėk mūsų, Dovydo Sūnau!“

Vadindami Jėzų „Dovydo Sūnumi“, tie vyrai parodo tikėjimą, kad Jėzus yra Dovydo sosto paveldėtojas, taigi ir pažadėtasis Mesijas. Tačiau Jėzus tariamai ignoruoja jų pagalbos prašymą, matyt, norėdamas patikrinti jų atkaklumą. Bet vyrai nepasiduoda. Jie seka Jėzų iki jo namų ir užeina į vidų.

Ten Jėzus klausia jų: „Ar tikite, kad aš galiu jus pagydyti?“

„Taip, Viešpatie!“ — pasitikėdami atsako jie.

Tad palietęs jų akis, Jėzus sako: „Tebūnie jums, kaip tikite.“ Ir staiga jie praregi! Tada Jėzus prigraso juos: „Žiūrėkite, kad niekas nesužinotų!“ Bet jie tokie pilni džiaugsmo, kad nepaiso Jėzaus įsakymo ir kalba apie jį visame krašte.

Tiems vyrams išėjus, pas Jėzų atvedamas demono apsėstas žmogus, kurį demonas padarė nebyliu. Jėzus išvaro demoną ir žmogus tuojau prakalba. Minios žavisi tais stebuklais ir sako: „Dar niekad Izraelyje nėra buvę tokių dalykų.“

Ten yra ir fariziejų. Jie negali paneigti stebuklų, bet dėl savo pikto netikėjimo vėl smerkia Jėzaus galios daryti stebuklus šaltinį sakydami: „Jis išvaro demonus su jų valdovo galia.“

Netrukus po tų įvykių mokinių lydimas Jėzus grįžta į savo tėviškę Nazaretą. Praėjo beveik metai, kai jis lankėsi ten ir mokė sinagogoje. Nors žmonės iš pradžių stebėjosi jo maloningais žodžiais, vėliau ėmė piktintis jo mokymu ir mėgino jį nužudyti. Dabar Jėzus vėl gailestingai stengiasi padėti savo buvusiems kaimynams.

Nors kitose vietose žmonės miniomis plaukia pas Jėzų, čia, matyt, taip nėra. Taigi šabo dieną jis eina į sinagogą ir moko ten. Daugelis girdėdami stebisi. „Iš kur šitam tokia išmintis ir stebuklinga galybė? — klausinėja jie. — Argi jis ne dailidės sūnus?! Argi jo motina nesivadina Marija, o Jokūbas, Juozapas, Simonas ir Judas argi ne jo broliai? Ir jo seserys — argi jos ne visos gyvena pas mus? Iš kur jam visa tai?“

‛Juk Jėzus toks pat kaip ir mes, — samprotauja jie. — Jis užaugo mūsų akyse ir mes pažįstame jo šeimą. Kaip jis gali būti Mesijas?’ Tad nepaisant visų įrodymų — jo didžios išminties ir stebuklų — jie atmeta jį. Net jo paties giminaičiai netiki juo, nes gerai jį pažįsta; todėl Jėzus priverstas padaryti išvadą: „Niekur pranašas nebūna be pagarbos, nebent savo tėviškėje ir savo namuose.“

Jėzų tikrai stebina jų netikėjimas. Todėl jis nepadaro ten stebuklų, tik uždėjęs rankas išgydo keletą ligonių. Mato 9:27-34; 13:54-58; Morkaus 6:1-6; Izaijo 9:7.

▪ Kuo yra įsitikinę neregiai vadindami Jėzų „Dovydo Sūnumi“?

▪ Kaip fariziejai paaiškina Jėzaus stebuklus?

▪ Kodėl Jėzaus grįžimas į Nazaretą padėti ten gyvenantiems žmonėms parodo jo gailestingumą?

▪ Kaip Jėzus sutinkamas Nazarete ir kodėl?