70 skyrius

Iš prigimties aklo žmogaus išgydymas

PO ŽYDŲ mėginimo užmušti Jėzų akmenimis jis nepalieka Jeruzalės. Vėliau, šabo dieną, jis su savo mokiniais vaikšto po miestą ir pamato nuo gimimo aklą žmogų. Mokiniai klausia Jėzaus: „Rabi, kas nusidėjo, — jis pats ar jo tėvai, — kad gimė neregys?“

Mokiniai galbūt kaip ir kai kurie rabinai tiki, kad asmuo gali nusidėti motinos įsčiose. Bet Jėzus atsako: „Nei jis nenusidėjo, nei jo tėvai, bet jame turi apsireikšti Dievo darbai.“ To žmogaus aklumas nėra nei kokios jo paties, nei jo tėvų nuodėmės pasekmė. Dėl pirmojo žmogaus Adomo nuodėmės visi žmonės yra netobuli, todėl gali turėti ydų, tokių kaip įgimtas aklumas. Tas vyro trūkumas dabar suteikia Jėzui galimybę parodyti Dievo darbus.

Jėzus pabrėžia būtinybę daryti tuos darbus. „Man reikia dirbti darbus to, kuris mane siuntė, kolei diena, — sako jis. — Ateina naktis, kada niekas negali darbuotis. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“ Netrukus mirtis nugramzdins Jėzų į kapo tamsą, kur jis nebegalės nieko daryti. O tuo tarpu jis yra pasaulio apšvietimo šaltinis.

Pasakęs tai, Jėzus spjauna žemėn ir padaro purvo iš seilių. Jis patepa juo neregio akis ir sako jam: „Eik ir nusiplauk Siloamo tvenkinyje.“ Žmogus paklūsta. Nusiplovęs jis gali regėti! Kaip jis džiaugiasi eidamas atgal, kad pirmą kartą gyvenime gali matyti!

Kaimynai ir kiti, pažįstantys jį, stebisi. „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“ — klausia jie. „Tai jis“, — sako vieni. Bet kiti negali tuo patikėti: „Visai ne, tik į jį panašus.“ O tas vyras atsako: „Taip, tai aš.“

„O kaipgi atsivėrė tau akys?“ — žmonės klausia jo.

„Žmogus, vardu Jėzus, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‛Eik į Siloamą nusiprausti.’ Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau.“

„Kur jisai?“ — klausia jie.

„Nežinau“, — atsako šis.

Dabar žmonės nusiveda buvusį neregį pas savo religinius vadovus fariziejus. Šie irgi ima klausinėti jį, kaip praregėjęs. „Jis patepė man akis purvu, aš nusiprausiau ir dabar regiu“, — paaiškina vyras.

Fariziejai iš tiesų turėtų džiaugtis kartu su išgydytu elgeta! Tačiau jie kaltina Jėzų. „Tas žmogus ne iš Dievo“, — tvirtina jie. Kodėl jie taip sako? „Nes nesilaiko šabo.“ O kiti fariziejai stebisi: „Kaip galėtų nusidėjėlis daryti tokius ženklus?!“ Taigi jų nuomonės skiriasi.

Tuomet jie klausia tą žmogų: „O ką tu manai apie vyrą, atvėrusį tau akis?“

„Jis pranašas“, — atsako šis.

Fariziejai nenori tuo tikėti. Jie įsitikinę, kad Jėzus slapta susitaręs su tuo vyru apgaudinėti žmones. Todėl norėdami išsiaiškinti tą dalyką jie pasišaukia elgetos tėvus, kad išklausinėtų juos. Jono 8:59; 9:1-18.

▪ Kas kaltas dėl vyro aklumo ir kas ne?

▪ Kas yra naktis, kai niekas negali darbuotis?

▪ Kaip į vyro išgydymą reaguoja jį pažįstantys žmonės?

▪ Kaip skiriasi fariziejų nuomonės apie vyro išgydymą?