42 skyrius

Jėzus bara fariziejus

JEIGU Jėzus, jo paties žodžiais, išvarinėja demonus Šėtono galia, tai Šėtonas yra savyje susiskaldęs. „Arba sakykite medį esant gerą ir jo vaisių gerą, — tęsia jis, — arba sakykite medį esant netikusį ir jo vaisių blogą, nes medis pažįstamas iš vaisių.“

Neprotinga kaltinti Jėzų, kad jo geri vaisiai išvarant demonus yra tarnavimo Šėtonui rezultatas. Jeigu vaisiai geri, medis negali būti blogas. Antra vertus, blogi fariziejų absurdiškų kaltinimų ir nepagrįsto priešiškumo Jėzui vaisiai įrodo, kad jie patys yra blogi. „Angių išperos, — sušunka Jėzus, — kaip jūs galite kalbėti gera būdami blogi?! Juk burna kalba tai, ko pertekusi širdis.“

Kadangi mūsų žodžiai parodo mūsų širdies būklę, mes teisiami pagal tai, ką kalbame. „Todėl sakau jums: — aiškina Jėzus, — teismo dieną žmonės turės duoti apyskaitą už kiekvieną pasakytą tuščią žodį. Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas.“

Nors Jėzus daro daug galingų darbų, Rašto aiškintojai ir fariziejai reikalauja: „Mokytojau, mes norime, kad parodytum ženklą.“ Net jeigu tie vyrai iš Jeruzalės patys ir nematė jo stebuklų, apie juos yra nepaneigiami liudytojų įrodymai. Todėl tiems žydų vadovams Jėzus atsako: „Pikta ir neištikima karta reikalauja ženklo, bet nebus jai duota kito ženklo, tik pranašo Jonos ženklas.“

Jėzus paaiškina, ką jis turi galvoje: „Kaip Jona išbuvo tris dienas ir tris naktis jūrų pabaisos pilve, taip ir Žmogaus Sūnus išbus tris dienas ir tris naktis žemės širdyje.“ Prarytas žuvies Jona vėl buvo išmestas iš jos ir tarsi prisikėlė, taigi Jėzus pranašauja, kad jis mirs ir trečią dieną bus prikeltas. Tačiau žydų vadovai atmeta „Jonos ženklą“, net kai Jėzus vėliau tikrai prikeliamas.

Todėl Jėzus sako, kad Ninevės gyventojai, kurie atgailavo išgirdę Jonos skelbiamą žinią, kelsis į teismą ir pasmerks žydus, atmetusius Jėzų. Taip pat jis palyginimui primena Sabos karalienę, kuri atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties ir stebėjosi tuo, ką matė ir girdėjo. „O štai čia daugiau negu Saliamonas“, — pareiškia Jėzus.

Tada Jėzus pasako palyginimą apie žmogų, iš kurio išėjo netyroji dvasia. Žmogus neužpildo tuštumos gerais dalykais, todėl jį užvaldo septynios dar piktesnės dvasios. „Taip atsitiks ir šiai piktai kartai“, — sako Jėzus. Izraelio tauta buvo apvalyta ir pertvarkyta — iš jos tarsi buvo laikinai išėjusi netyroji dvasia. Bet atmesdama Dievo pranašus ir galiausiai priešindamasi pačiam Kristui, tauta pasirodo esanti dabar daug blogesnė negu pradžioje.

Jėzui tebekalbant ateina jo motina ir broliai ir sustoja prie minios. Todėl kažkas sako: „Štai tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavim pasikalbėti.“

„Kas gi mano motina ir kas mano broliai?“ — klausia Jėzus. Ištiesęs ranką į savo mokinius, jis taria: „Štai mano motina ir mano broliai! Kiekvienas, kas tik vykdo mano dangiškojo Tėvo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina.“ Tuo Jėzus parodo, kad kokie artimi bebūtų jo ryšiai su giminėmis, jo santykiai su savo mokiniais daug artimesni. Mato 12:33-50; Morkaus 3:31-35; Luko 8:19-21.

▪ Kodėl fariziejų ir „medis“, ir „vaisiai“ blogi?

▪ Kas yra „Jonos ženklas“ ir kaip jis vėliau atmetamas?

▪ Kuo pirmojo amžiaus Izraelio tauta panaši į žmogų, iš kurio išėjo netyroji dvasia?

▪ Kaip Jėzus pabrėžia savo artimus santykius su mokiniais?