128 skyrius

Jėzus gyvas!

KAI moterys pamato, jog Jėzaus kapas tuščias, Marija Magdalietė nubėga pranešti apie tai Petrui ir Jonui. Bet kitos moterys, matyt, pasilieka prie kapo. Netrukus pasirodo angelas ir pakviečia jas įeiti vidun.

Čia moterys pamato kitą angelą, ir vienas iš angelų taria joms: „Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Įeikite, apžiūrėkite vietą, kur jo gulėta. Ir skubiai duokite žinią jo mokiniams: ‛Jis prisikėlė iš numirusių.’“ Taigi šios moterys taip pat nubėga, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo.

Tuo tarpu Marija radusi Petrą ir Joną praneša jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo.“ Abu apaštalai tuoj pat išbėga. Jonas yra greitesnis — matyt, dėl to, kad jaunesnis — tad pasiekia kapą pirmas. Moterys jau nuėjusios, todėl arti nieko nėra. Pasilenkęs Jonas žvelgia į kapą ir mato drobules, tačiau į vidų neina.

Atbėgęs Petras nesvyruodamas žengia į vidų. Jis mato ten paliktas drobules ir audinį, buvusį ant Jėzaus galvos. Jis suvyniotas ir padėtas atskirai. Dabar Jonas irgi įeina į kapą ir patiki Marijos pranešimu. Bet nei Petras, nei Jonas nesuvokia, kad Jėzus prisikėlė, nors jis dažnai kalbėdavo jiems būsiąs prikeltas. Abu suglumę pasuka namo, o Marija grįžusi prie kapo pasilieka ten.

Tuo tarpu kitos moterys angelų palieptos skuba pasakyti mokiniams, kad Jėzus prikeltas. Ir štai joms greitai bėgant, priešais pasirodo Jėzus ir taria: „Sveikos!“ Jos puola jam po kojų ir išreiškia pagarbą. O Jėzus sako: „Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją; ten jie mane pamatys.“

O prieš tai, pradėjus drebėti žemei ir pasirodžius angelams, sargybą ėję kareiviai apstulbo ir pastiro lyg negyvi. Atsitokėję jie tuoj pat nuėjo į miestą ir pranešė aukštiesiems kunigams, kas įvyko. Pasitarus su žydų „seniūnais“, buvo nuspręsta bandyti nuslėpti tą dalyką paperkant kareivius. Jie buvo primokyti: „Sakykite, kad jums bemiegant jo mokiniai, atėję naktį, jį išvogė.“

Kadangi romėnų kareiviai gali būti nubausti mirtimi už tai, kad eidami sargybą užmigo, kunigai pažadėjo: „Jeigu apie tai [kad jūs užmigote] išgirstų valdytojas, mes jį perkalbėsime ir apginsime jus.“ Papirkimo suma buvo pakankamai didelė, tad kareiviai padarė, kaip buvo pamokyti. Dėl to tas melagingas pranešimas apie Jėzaus kūno pavogimą plačiai pasklido tarp žydų.

Marija Magdalietė, pasilikusi lauke prie kapo, apimta sielvarto. Kur Jėzus galėtų būti? Pasilenkusi pažiūrėti į kapo vidų, ji pamato du vėl atsiradusius angelus baltais drabužiais! Vienas sėdi galvūgalyje, o kitas kojų vietoje — ten, kur būta Jėzaus kūno. „Moterie, ko verki?“ — klausia jie.

„Kad paėmė mano Viešpatį, — atsako Marija, — ir nežinau, kur jį padėjo.“ Tada ji atsisuka ir pamato žmogų; šis pakartoja klausimą: „Moterie, ko verki?“ Ir dar jis paklausia: „Ko ieškai?“

Manydama, jog tai sodo, kuriame yra kapas, prižiūrėtojas, ji atsako jam: „Gerbiamasis! Jei tamsta jį išnešei, pasakyk man, kur padėjai. Aš jį pasiimsiu.“

„Marija!“ — taria jis. Iš šio įprasto kreipimosi ji tuoj pat atpažįsta, jog tai Jėzus. „Rabuni!“ (tai reiškia „Mokytojau!“) — sušunka ji. Begalinio džiaugsmo apimta, ji įsikimba į jį. Bet Jėzus taria: „Nelaikyk manęs! Aš dar neįžengiau pas Tėvą. Verčiau eik pas mano brolius ir pasakyk jiems: ‛Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą.’“

Dabar Marija bėga ten, kur yra susirinkę apaštalai ir kiti mokiniai. Ji pakartoja tai, ką jau buvo pranešusios kitos moterys — kad matė prisikėlusį Jėzų. Bet tie vyrai, nepatikėję pirmosiomis moterimis, atrodo, netiki ir Marija. Mato 28:3-15; Morkaus 16:5-8; Luko 24:4-12; Jono 20:2-18.

▪ Ką daro Marija Magdalietė radusi kapą tuščią ir ką patiria kitos moterys?

▪ Kaip reaguoja Petras ir Jonas radę kapą tuščią?

▪ Ką susitinka kitos moterys eidamos mokiniams pranešti apie Jėzaus prisikėlimą?

▪ Kas atsitinka sargybą einantiems kareiviams ir kaip kunigai reaguoja į jų pranešimą?

▪ Kas atsitinka Marijai Magdalietei esant vienai prie kapo ir kaip mokiniai žiūri į moterų pranešimus?