Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jėzus stebuklu pamaitina tūkstančius žmonių

Jėzus stebuklu pamaitina tūkstančius žmonių

52 skyrius

Jėzus stebuklu pamaitina tūkstančius žmonių

DVYLIKA apaštalų baigė puikią skelbimo kelionę po Galilėją. Dabar, netrukus po Jono nubaudimo mirtimi, jie grįžta pas Jėzų ir apsako jam savo patirtus nuostabius atsitikimus. Matydamas, kad jie pavargę, o daugybė žmonių ateina ir nueina ir jiems nėra kada nė pavalgyti, Jėzus sako: ‛Eikime sau į negyvenamą vietą ir pailsėkime.’

Jie sulipa į valtį, galimas dalykas, netoli Kafarnaumo ir plaukia į negyvenamą vietą, matyt, į rytus nuo Jordano, už Betsaidos. Tačiau daug žmonių pastebi juos išplaukiant, ir apie tai sužino kiti. Žmonės bėga pakrante ir pasitinka priplaukiančią valtį.

Kai Jėzus išlipęs iš valties mato didžiulę minią, jam pagailsta jos, nes žmonės yra tarsi avys be piemens. Todėl jis išgydo jų ligonius ir pradeda mokyti juos daugelio dalykų.

Laikas bėga greitai, tad Jėzaus mokiniai priėję prie jo sako: „Ši vietovė tuščia ir jau vėlyvas metas. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius vienkiemius bei kaimus, jie nusipirktų valgyti.“

Bet Jėzus atsako: „Tai jūs duokite jiems valgyti.“ Tada Jėzus, pats jau žinodamas, ką darysiąs, mėgina Pilypą klausimu: „Kur pirksime duonos jiems pavalgydinti?“

Pilypo požiūriu, padėtis be išeities. Juk vien vyrų yra apie 5000, o priskaičiavus moteris ir vaikus tikriausiai bus per 10 000 žmonių! Pilypas atsako, jog „už du šimtus denarų [vienas denaras tada buvo dienos uždarbis] duonos neužteks, kad kiekvienas gautų bent gabalėlį“.

Galbūt norėdamas parodyti, kad neįmanoma pamaitinti tokios daugybės žmonių, Andriejus sako: „Čia yra berniukas, kuris turi penkis miežinės duonos kepaliukus ir dvi žuvis.“ Jis dar priduria: „Bet ką tai reiškia tokiai daugybei!“

Kadangi dabar pavasaris, netrukus 32 m. e. metų Pascha, toje vietoje vešli žolė. Taigi Jėzus liepia savo mokiniams susodinti žmones ant žolės grupėmis po 50 ir 100. Jis paima penkis kepaliukus ir dvi žuvis, pažvelgia į dangų ir sukalba palaiminimą. Tada jis pradeda laužyti duoną ir dalyti žuvis. Jis duoda jas savo mokiniams, o šie padalina žmonėms. Nuostabu, kad visi žmonės privalgo iki soties!

Vėliau Jėzus sako savo mokiniams: „Surinkite likusius kąsnelius, kad niekas nepražūtų.“ Jie prirenka 12 pintinių gabaliukų, kurie atliko nuo valgiusiųjų! Mato 14:13-21; Morkaus 6:30-44; Luko 9:10-17; Jono 6:1-13.

▪ Kodėl Jėzus ieško nuošalios vietos savo apaštalams?

▪ Kur Jėzus vyksta su savo mokiniais ir kodėl pailsėti jiems nepavyksta?

▪ Ką artėjant vakarui skatina daryti mokiniai, tačiau kaip Jėzus pasirūpina žmonėmis?