Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Jonas mažėja, Jėzus auga

Jonas mažėja, Jėzus auga

18 skyrius

Jonas mažėja, Jėzus auga

PO PASCHOS 30 m. e. metų pavasarį Jėzus ir jo mokiniai palieka Jeruzalę. Tačiau jie negrįžta namo į Galilėją, o eina į Judėjos žemę ir krikštija ten žmones. Jonas Krikštytojas tą patį darbą atlieka jau apie metus, ir jis vis dar turi jį lydinčių mokinių.

Tiesa, pats Jėzus nekrikštija, bet jo vadovaujami tai daro mokiniai. Jų atliekamas krikštas turi tą pačią reikšmę kaip ir Jono krikštas — tai simbolis, kuriuo žydai parodo, kad atgailauja už savo nuodėmes Dievo Įstatymo sandorai. Tačiau po savo prisikėlimo Jėzus liepia savo mokiniams krikštyti krikštu, kuris turi kitokią reikšmę. Krikščioniškas krikštas šiandien simbolizuoja asmens pasiaukojimą tarnauti Jehovai Dievui.

Tačiau tuo ankstyvuoju Jėzaus tarnavimo laikotarpiu ir Jonas, ir jis, nors dirbdami atskirai, moko ir krikštija atgailaujančius žmones. O Jono mokiniams kyla pavydas ir jie skundžiasi jam dėl Jėzaus: „Rabi, ... jis taip pat ėmė krikštyti, ir visi bėga paskui jį.“

Užuot pavydėjęs, Jonas džiaugiasi Jėzaus sėkme ir nori, kad jo mokiniai irgi džiaugtųsi. Jis primena jiems: „Jūs patys galite man paliudyti, jog esu sakęs: ‛Aš ne Mesijas! Aš siųstas būti tik jo pirmtaku.’“ Tada jis pateikia puikią iliustraciją: „Kas turi sužadėtinę, tas sužadėtinis, o sužadėtinio bičiulis, kuris šalia stovi ir girdi, džiaugte džiaugiasi jaunikio balsu. Šiam mano džiaugsmui dabar jau nieko netrūksta.“

Jonas, būdamas Jaunikio draugas, jau beveik prieš šešis mėnesius džiaugėsi pristatydamas Jėzų savo mokiniams. Kai kurie iš jų tapo būsimais Kristaus dangiškosios sužadėtinės klasės nariais, kurią sudaro pateptieji dvasia krikščionys. Jonas nori, kad jo dabartiniai mokiniai taip pat sektų Jėzumi, nes jo tikslas yra ruošti kelią sėkmingai Jėzaus tarnybai. Jonas Krikštytojas tai paaiškina šitaip: „Jam skirta augti, o man — mažėti.“

Apie Jėzaus kilmę ir jo svarbų vaidmenį gelbstint žmoniją naujasis Jėzaus mokinys Jonas, anksčiau buvęs Jono Krikštytojo mokiniu, rašo: „Kas iš aukštybių ateina, tas už visus viršesnis. ... Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į jo rankas. Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti — gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė.“

Netrukus po to, kai Jonas Krikštytojas kalbėjo apie savo veiklos mažėjimą, karalius Erodas suima jį. Erodas yra vedęs savo brolio Pilypo žmoną Erodiadą, o kai Jonas viešai pasmerkė jo nedorą poelgį, Erodas liepė įmesti jį į kalėjimą. Išgirdęs apie Jono suėmimą, Jėzus palieka Judėją ir su savo mokiniais eina į Galilėją. Jono 3:22—4:3; Apaštalų darbai 19:4; Mato 28:19; 2 Korintiečiams 11:2; Morkaus 1:14; 6:17-20.

▪ Kokią reikšmę turi krikštas, atliekamas vadovaujant Jėzui prieš jo prisikėlimą? Ir kokią po jo prisikėlimo?

▪ Kaip Jonas parodo, kad jo mokinių skundimasis nepagrįstas?

▪ Kodėl Jonas įmetamas į kalėjimą?