93 skyrius

Kai apsireikš Žmogaus Sūnus

JĖZUI dar tebesant šiaurėje (Samarijoje arba Galilėjoje), fariziejai klausia jo apie Karalystės atėjimą. Jie mano, kad ji ateis su didelėmis iškilmėmis ir ceremonijomis, tačiau Jėzus sako: „Dievo karalystė ateina nepastebimai. Ir niekas nepasakys: ‛Štai ji čia arba ten!’ Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų.“

Jėzaus žodžiai „tarp jūsų“ kartais verčiami „jumyse“. Todėl kai kas mano, kad Jėzus norėjo pasakyti, jog Dievo Karalystė viešpatauja Dievo tarnų širdyse. Bet Dievo Karalystės tikrai nėra tų netikinčių fariziejų, su kuriais kalbasi Jėzus, širdyse. Tačiau ji yra tarp jų, nes paskirtasis Dievo Karalystės Karalius, Jėzus Kristus, yra jų tarpe.

Tikriausiai kai fariziejai pasitraukia, Jėzus toliau kalbasi su savo mokiniais apie Karalystės atėjimą. Pirmiausia turėdamas omenyje savo būsimąjį Karalystės valdymą, jis perspėja: „Jums sakys: ‛Štai jis čia! Štai ten!’ — Neikite ir nebėkite paskui [tuos netikrus Mesijus]! Kaip tvykstelėjęs žaibas nušviečia viską nuo vieno dangaus pakraščio iki kito, taip savo dieną pasirodys ir Žmogaus Sūnus.“ Taigi Jėzus sako, kad kaip žaibas yra matomas didelėje srityje, taip ir jo Karalystės valdymo įrodymas bus aiškiai matomas visiems, norintiems jį matyti.

Paskui Jėzus palyginimui primena senovės įvykius, kad parodytų, koks bus žmonių požiūris jo būsimojo dalyvavimo metu. Jis aiškina: „Kaip yra buvę Nojaus laikais, taip bus ir Žmogaus Sūnaus dienomis. ... Ar ne taip dėjosi ir Loto laikais? Žmonės valgė ir gėrė, pirko ir pardavinėjo, sodino ir statėsi. O tą dieną, kada Lotas paliko Sodomą, iš dangaus ėmė kristi ugnis su siera ir visus sunaikino. Šitaip bus ir tą dieną, kai apsireikš Žmogaus Sūnus.“

Jėzus nenori pasakyti, kad žmonės, gyvenę Nojaus ir Loto dienomis, buvo sunaikinti tik todėl, kad užsiėmė įprastais darbais: valgė, gėrė, pirko, pardavinėjo, sodino ir statėsi. Tai darė netgi Nojus ir Lotas bei jų artimieji. Tačiau kiti užsiiminėjo tokiais kasdieniniais darbais visiškai nekreipdami dėmesio į Dievo valią ir dėl to buvo sunaikinti. Dėl tos pačios priežasties bus sunaikinti žmonės, kai per didįjį sielvartą, ištiksiantį šią daiktų sistemą, apsireikš Kristus.

Pabrėždamas, kaip svarbu greitai reaguoti į jo būsimo Karalystės valdymo įrodymą, Jėzus priduria: „Kas tą dieną bus ant stogo, o jo daiktai viduj, tenelipa žemyn jų pasiimti, o kas laukuose, tenegrįžta namo. Prisiminkite Loto žmoną!“

Pasirodžius Kristaus dalyvavimo ženklui, žmonės turi saugotis, kad prisirišimas prie materialinio turto nesutrukdytų jiems greitai veikti. Loto žmona išeidama iš Sodomos tikriausiai atsigręžė gailėdamasi ten paliktų daiktų ir pavirto druskos stulpu.

Toliau apibūdindamas situaciją, kuri bus jo būsimo dalyvavimo metu, Jėzus sako savo mokiniams: „Tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta.“

Tas paėmimas atitinka atvejus, kai Nojus su savo šeima įėjo į laivą ir kai angelai išvedė Lotą ir jo šeimą iš Sodomos. Tai reiškia būti išgelbėtam. O būti paliktam reiškia būti sunaikintam.

Tada mokiniai klausia: „O kurgi, Viešpatie?“

„Kur bus lavonų [„kūnas“, NW], ten sulėks ir maitvanagiai“, — atsako Jėzus. Tie, kurie bus ‛paimti’ išgelbėti, panašūs į toliaregius erelius, nes jie sulekia prie „kūno“. Kūnas vaizduoja tikrąjį Kristų jo nematomo Karalystės valdymo metu ir Jehovos teikiamą dvasinę puotą. Luko 17:20-37; Pradžios 19:26.

▪ Kokia prasme Karalystė buvo tarp fariziejų?

▪ Kuo Kristaus dalyvavimas panašus į žaibą?

▪ Kodėl žmonės bus sunaikinti už savo poelgius Kristaus dalyvavimo metu?

▪ Ką reiškia būti paimtam ir būti paliktam?