56 skyrius

Kas suteršia žmogų?

PRIEŠIŠKUMAS Jėzui vis didėja. Daugelis jo mokinių pasitraukia, o Judėjos žydai nori jį nužudyti, kaip kad norėjo 31 m. e. metais, jam esant Jeruzalėje per Paschos šventę.

Dabar atėjo 32 m. e. metų Pascha. Matyt, laikydamasis Dievo įsakymo, Jėzus eina Jeruzalėn į Paschos šventę. Tačiau jis elgiasi atsargiai, nes jo gyvybei gresia pavojus. Paskui jis grįžta į Galilėją.

Jėzus, matyt, yra Kafarnaume, kai pas jį ateina Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės. Jie ieško progos apkaltinti jį religinių įstatymų nesilaikymu. „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? — klausia jie. — Jie prieš valgį nesimazgoja rankų.“ Nors Dievas to nereikalavo, fariziejai laiko dideliu nusižengimu nesilaikyti tradicinio ritualo iki alkūnių plauti rankas.

Užuot atsakęs į jų kaltinimą, Jėzus pabrėžia, kad jie patys piktavališkai ir sąmoningai pažeidinėja Dievo Įstatymą. „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?! — klausia jis jų. — Juk Dievas yra įsakęs: ‛Gerbk savo tėvą ir motiną!’ ir ‛Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta!’ O jūs sakote: ‛Kas pasakė tėvui ar motinai: — Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti, — tas gali nepagerbti tėvo ir motinos.’“

Iš tiesų fariziejai moko, kad pinigai, turtas ar kas nors kita, paskirta dovanoti Dievui, priklauso šventyklai ir negali būti naudojama jokiam kitam tikslui. O iš tikrųjų paskirtoji dovana pasilieka pas aukojantį asmenį. Taip sūnus išvengia atsakomybės padėti savo seniems tėvams, galbūt esantiems dideliame varge, tiesiog pasakydamas, kad jo pinigai arba turtas yra „Korban“ — dovana, paskirta Dievui ar šventyklai.

Pagrįstai pasipiktinęs fariziejų klastingu Dievo Įstatymo iškraipymu, Jėzus sako: „Jūs niekais verčiate Dievo liepimą dėl savojo papročio. Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: ‛Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Veltui jie mane garbina mokydami žmonių išgalvotų priesakų.’“

Minia turbūt buvo kiek atsitraukusi ir leidusi fariziejams klausinėti Jėzų. Kadangi fariziejai negali atsakyti Jėzui į griežtą jo pasmerkimą, jis kviečia minią prieiti arčiau. „Klausykite ir supraskite! — sako jis. — Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų.“

Vėliau namuose jo mokiniai klausia: „Ar žinai, kad fariziejai pasipiktino išgirdę tuos žodžius?“

„Kiekvienas augalas, kurio nesodino mano dangiškasis Tėvas, bus išrautas, — atsako Jėzus. — Palikite juos: jie akli aklųjų vadovai. O jeigu aklas aklą ves, abu į duobę įkris.“

Kai Petras mokinių vardu paprašo paaiškinti, kas suteršia žmogų, Jėzus atrodo nustebęs: „Ar ir jūs vis dar esate be nuovokos?! — atsako Jėzus. — Argi nesuprantate, kad visa, kas patenka į burną, eina į pilvą ir išmetama laukan? O kas išeina iš burnos, eina iš širdies, ir tai suteršia žmogų. Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai. Šitie dalykai suteršia žmogų, o valgymas nemazgotomis rankomis žmogaus nesuteršia.“

Jėzus nesako, kad nereikia laikytis įprastos higienos. Jis neįrodinėja, kad asmeniui nereikia plautis rankų prieš ruošiant valgį arba prieš valgant. Bet Jėzus smerkia veidmainius religinius vadovus, kurie gudriai mėgina apeiti Dievo teisingus įstatymus atkakliai laikydamiesi nebiblinių tradicijų. Taip, pikti darbai suteršia žmogų, ir Jėzus parodo, kad jie išeina iš asmens širdies. Jono 7:1; Pakartoto Įstatymo 16:16; Mato 15:1-20; Morkaus 7:1-23; Išėjimo 20:12; 21:17; Izaijo 29:13.

▪ Kokį priešiškumą dabar patiria Jėzus?

▪ Kokį kaltinimą iškelia fariziejai, tačiau kaip, Jėzaus žodžiais, jie patys sąmoningai laužo Dievo Įstatymą?

▪ Kas, pasak Jėzaus, suteršia žmogų?