105 skyrius

Lemiamosios dienos pradžia

PALIKĘS Jeruzalę pirmadienio vakarą, Jėzus grįžta į Betaniją, esančią rytiniame Alyvų kalno šlaite. Praėjo dvi jo baigiamõsios tarnybos Jeruzalėje dienos. Jėzus, be abejonės, nakčiai vėl pasilieka pas savo draugą Lozorių. Penktadienį atvykęs iš Jericho, jis jau ketvirtą naktį praleidžia Betanijoje.

Dabar, ankstyvą antradienio, nisano 11-osios, rytą, jis su savo mokiniais vėl kelyje. Šiandien lemiamoji Jėzaus tarnavimo diena, per kurią jis nuveikia daugiau nei per kurią kitą. Tai paskutinė diena, kai jis pasirodo šventykloje. Ir tai paskutinė jo viešosios tarnybos diena prieš jo teismą ir mirties nuosprendžio įvykdymą.

Jėzus ir jo mokiniai eina į Jeruzalę tuo pačiu keliu per Alyvų kalną. Kelyje iš Betanijos Petras pamato figmedį, kurį Jėzus prakeikė vakar rytą. „Rabi, — sušunka jis, — štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiūvo.“

Bet kodėl Jėzus pražudė tą medį? Jis nurodo priežastį sakydamas: „Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimo ir nesvyruotumėte, ne tik galėtumėte taip padaryti su figmedžiu, bet pasakytumėte šitam kalnui [Alyvų kalnui, ant kurio jie stovi]: ‛Pasikelk ir meskis į jūrą!’, ir taip atsitiktų. Visa, ko tikėdami melsite, — gausite.“

Liepdamas figmedžiui nudžiūti, Jėzus duoda savo mokiniams tikslingą pamoką, kad jie turi tikėti Dievą. Jis sako: „Ko tik melsdamiesi prašote, tikėkite gausią, ir tikrai taip bus.“ Kokia tai svarbi pamoka jiems, ypač prieš būsimus sunkius išmėginimus! Bet yra ir kitas ryšys tarp figmedžio nudžiūvimo ir tikėjimo.

Izraelio tautos, kaip ir to figmedžio, išvaizda apgaulinga. Nors ta tauta yra susijusi sandoros ryšiais su Dievu ir dedasi vykdanti jo įsakymus, ji įrodo neturinti tikėjimo ir nenešanti gerų vaisių. Dėl savo netikėjimo ji net pasirengusi atmesti paties Dievo Sūnų! Tad, liepdamas nudžiūti nevaisingam figmedžiui, Jėzus vaizdžiai parodo, koks bus šios nevaisingos, netikinčios tautos galas.

Netrukus Jėzus ir jo mokiniai pasiekia Jeruzalę ir, kaip įpratę, eina į šventyklą; Jėzus pradeda mokyti. Aukštieji kunigai ir tautos vyresnieji, matyt, prisimindami vakarykščius Jėzaus veiksmus prieš pinigų keitėjus, klausia jį: „Kokia galia tai darai? Kas tau davė šitą galią?“

Jėzus atsako: „Ir aš noriu paklausti jus vieno dalyko. Jei man atsakysite, ir aš pasakysiu, kieno įgaliotas tai darau. Iš kur buvo Jono krikštas? Iš dangaus ar iš žmonių?“

Kunigai ir vyresnieji pradeda tartis, kaip atsakyti. „Jei pasakysime — iš dangaus, jis mums prikiš: ‛Tai kodėl juo netikėjote?’ O jei pasakysime — iš žmonių, reikės bijoti minios, nes visi laiko Joną pranašu.“

Vadai nežino, ką atsakyti. Todėl jie sako Jėzui: „Mes nežinome.“

Tad ir Jėzus atsako: „Tai nė aš nesakysiu, kokia galia tai darau.“ Mato 21:19-27; Morkaus 11:19-33; Luko 20:1-8.

▪ Kodėl antradienis, nisano 11-oji, tokia reikšminga diena?

▪ Kokią pamoką duoda Jėzus liepdamas nudžiūti figmedžiui?

▪ Ką Jėzus atsako klausiantiems, kokia galia jis daro darbus?