91 skyrius

Lozoriaus prikėlimas

DABAR Jėzus su savo palydovais ateina prie Lozoriaus kapo. Iš tikrųjų tai yra ola, kurios anga užrista akmeniu. „Nuriskite akmenį“, — liepia Jėzus.

Dar nesuprasdama, ką Jėzus ketina daryti, Morta prieštarauja. „Viešpatie, — sako ji, — jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs.“

Bet Jėzus klausia: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“

Taigi akmuo nuritamas. Tada Jėzus pakelia akis aukštyn ir meldžiasi: „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai. Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų, kad jie įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs.“ Jėzus meldžiasi viešai, kad žmonės žinotų, jog tai, ką jis ketina daryti, bus daroma galia, kurią jis gavo iš Dievo. Paskui jis galingu balsu sušunka: „Lozoriau, išeik!“

Ir Lozorius išeina. Jo rankos ir kojos dar suvystytos aprišalais, o veidas apvyniotas drobule. „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti“, — sako Jėzus.

Daugelis žydų, kurie buvo atėję paguosti Marijos ir Mortos, pamatę tą stebuklą įtiki Jėzų. Tačiau kiti nueina pas fariziejus ir praneša, kas atsitiko. Šie ir aukštieji kunigai tuojau sušaukia žydų aukščiausiojo teismo tarybą, sinedrioną.

Sinedrionui priklauso vyriausiasis kunigas, kuriuo tada buvo Kajafas, taip pat fariziejai ir sadukėjai, aukštieji kunigai ir buvę vyriausieji kunigai. Jie svarsto: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą.“

Nors religiniai vadai pripažįsta, kad Jėzus „daro daug stebuklų“, jie rūpinasi tik savo padėtimi ir autoritetu. Lozoriaus prikėlimas ypač didelis smūgis sadukėjams, nes jie netiki prikėlimu.

Dabar prabyla Kajafas, matyt, sadukėjus: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog jums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų.“

Dievas paskatino Kajafą pasakyti tai, nes vėliau apaštalas Jonas rašė: „Jis tai pasakė ne iš savęs.“ Kajafas iš tiesų turėjo omenyje, jog Jėzų reikia nužudyti, kad jis toliau nekenktų jų įtakingai padėčiai ir autoritetui. Tačiau, pagal Joną, ‛Kajafas pranašavo, jog Jėzui reikės mirti ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus’. Ir iš tiesų buvo Dievo tikslas, kad jo Sūnus mirtų kaip išpirka už visus.

Dabar Kajafui pavyksta paveikti sinedrioną, kad paruoštų planą nužudyti Jėzų. Tačiau Jėzus, galbūt sužinojęs apie tuos planus iš sinedriono nario Nikodemo, kuris palankus jam, pasitraukia iš ten. Jono 11:38-54.

▪ Kodėl Jėzus prieš prikeldamas Lozorių meldžiasi viešai?

▪ Kaip reaguoja mačiusieji tą prikėlimą?

▪ Kaip savo piktumą parodo sinedriono nariai?

▪ Koks buvo Kajafo ketinimas, tačiau kaip Dievas panaudojo jį pasakyti pranašystę?