113 skyrius

Nuolankumas paskutinės Paschos metu

PETRAS ir Jonas jau atvyko į Jeruzalę pagal Jėzaus nurodymus viską paruošti Paschai. Jėzus, matyt, su dešimčia kitų apaštalų ateina vėliau tą popietę. Saulei slepiantis už horizonto, Jėzus ir jo palydovai nusileidžia nuo Alyvų kalno. Iki savo prisikėlimo Jėzus paskutinį kartą dienos metu žvelgia į miestą nuo šio kalno.

Netrukus Jėzus ir jo palydovai atvyksta į miestą ir eina į namus, kuriuose švęs Paschą. Jie pakyla laiptais į didelį aukštutinį kambarį, kur jau viskas paruošta jiems vieniems švęsti Paschą. Jėzus laukė šios progos, todėl sako: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Paschą prieš kentėdamas“ (Brb red.).

Pagal paprotį, Paschos dalyviai geria keturias taures vyno. Išgėręs, matyt, trečią taurę, Jėzus dėkoja ir sako: „Imkite ir dalykitės. Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė.“

Kažkuriuo vakarienės metu Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius, pasiima rankšluostį ir įsipila vandens į praustuvą. Paprastai šeimininkas pasirūpina, kad svečių kojos būtų numazgotos. Bet šiuo atveju šeimininko nėra, todėl Jėzus padaro tą asmeninę paslaugą. Bet kuris iš apaštalų būtų galėjęs pasinaudoti proga ir padaryti tai; tačiau kadangi tarp jų, matyt, tebėra konkurencija, niekas iš jų nepadaro to. Dabar jie sutrinka, kad Jėzus pradeda plauti jiems kojas.

Kai Jėzus prieina prie Petro, šis prieštarauja: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“

„Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies su manimi“, — sako Jėzus.

„Viešpatie, — sušunka Petras, — ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“

„Kas išsimaudęs, — atsako Jėzus, — tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi.“ Jis sako tai žinodamas, kad Judas Iskarijotas ketina jį išduoti.

Numazgojęs kojas visiems 12-ai apaštalų, tarp jų ir savo išdavėjui Judui, Jėzus užsivelka viršutinius drabužius ir sugrįžta prie stalo. Tada jis klausia: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane ‛Mokytoju’ ir ‛Viešpačiu’ ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš — Viešpats ir Mokytojas — numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir pasiuntinys ne didesnis už savo siuntėją. Jeigu tai suprantate, būsite palaiminti taip elgdamiesi.“

Kokia puiki nuolankaus tarnavimo pamoka! Apaštalai neturi norėti būti pirmi, manydami esą tokie svarbūs, kad kiti visad turi jiems tarnauti. Jiems reikia sekti Jėzaus pavyzdžiu. Tai nėra pavyzdys rituališkai mazgoti kojas. Tai pavyzdys noro tarnauti nesirenkant, nesvarbu, kokia žema ar nemaloni būtų užduotis. Mato 26:20, 21; Morkaus 14:17, 18; Luko 22:14-18; 7:44; Jono 13:1-17.

▪ Kuo ypatinga, kad ateidamas Jeruzalėn švęsti Paschos Jėzus žvelgia į miestą?

▪ Kurią taurę Paschos metu sukalbėjęs palaiminimą Jėzus, matyt, duoda 12-ai apaštalų?

▪ Kokia asmeninė paslauga paprastai būdavo padaroma svečiams Jėzui gyvenant žemėje ir kodėl ji nepadaroma Paschos metu, kurią švenčia Jėzus ir apaštalai?

▪ Ko Jėzus siekė nuolankiai nuplaudamas savo apaštalams kojas?