2 skyrius

Pašlovintas dar prieš savo gimimą

KAI angelas Gabrielius praneša jaunai moteriai Marijai, kad ji pagimdys berniuką, kuris taps amžinuoju karaliumi, Marija klausia: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“

„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, — paaiškina Gabrielius, — ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi.“

Kad padėtų Marijai patikėti ta žinia, Gabrielius tęsia: „Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, nes Dievui nėra negalimų dalykų.“

Marija priima Gabrieliaus žodį. O koks jos atsakymas? „Štai aš Viešpaties tarnaitė, — sušunka ji, — tebūna man, kaip tu pasakei.“

Netrukus po to, kai Gabrielius Mariją palieka, ji susiruošia aplankyti Elzbietos, kuri su savo vyru Zachariju gyvena kalvotoje Judėjos vietovėje. Nuo Marijos namų Nazarete iki tos vietos yra ilga, maždaug trijų ar keturių dienų kelionė.

Pagaliau atvykusi į Zacharijo namus, Marija įeina ir pasisveikina. O Elzbieta prisipildo šventosios dvasios ir sako Marijai: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose.“

Tai išgirdusi, Marija su nuoširdžiu dėkingumu atsako: „Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Visagalis.“ Tačiau nors Marijai parodomas palankumas, ji teikia visą garbę Dievui. „Šventas yra jo vardas, — sako ji. — Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso.“

Marija toliau šlovina Dievą įkvėpta pranašiška giesme skelbdama: „Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams — Abraomui ir jo palikuonims per amžius.“

Marija pasilieka pas Elzbietą apie tris mėnesius ir, be abejonės, labai pagelbsti Elzbietai paskutinėmis jos nėštumo savaitėmis. Iš tikrųjų puiku, kad šios dvi ištikimos moterys, abi pradėjusios vaikus su Dievo pagalba, gali būti kartu šiuo palaimintu jų gyvenimo metu!

Ar pastebėjai, kokia garbė buvo suteikta Jėzui dar prieš jo gimimą? Elzbieta pavadino jį „mano Viešpats“, ir jos negimęs kūdikis šoktelėjo iš džiaugsmo pasirodžius Marijai. O vėliau kiti žmonės su Marija ir jos dar negimusiu kūdikiu elgėsi nelabai pagarbiai, kaip mes toliau sužinosime. Luko 1:26-56.

▪ Ką pasako Gabrielius, kad padėtų Marijai suprasti, kaip ji taps nėščia?

▪ Kaip Jėzus buvo pašlovintas dar prieš savo gimimą?

▪ Ką Marija sako pranašiškoje Dievo šlovinimo giesmėje?

▪ Kiek laiko Marija pasilieka pas Elzbietą ir kodėl Marijai dera tokiu metu būti su Elzbieta?