127 skyrius

Palaidotas penktadienį, o sekmadienį kapas tuščias

JAU vėlyva penktadienio popietė, o saulei nusileidus prasidės nisano 15-oji, šabo diena. Mirusio Jėzaus kūnas kybo suglebęs ant stulpo, o du plėšikai greta jo vis dar gyvi. Penktadienio popietė vadinama Prisirengimu, nes tada žmonės ruošia valgį ir baigia kitus skubius darbus, kurių negalima atidėti iki baigsis šabas.

Netrukus prasidėsiantis šabas nėra paprastas šabas (septintoji savaitės diena), bet dvigubas, arba „didysis“, šabas. Jis taip vadinamas dėl to, kad nisano 15-oji, kuri yra pirmoji septynias dienas trunkančios Neraugintos duonos šventės diena (ir visada yra šabas, nesvarbu, kurią savaitės dieną ji pasitaiko), šį kartą atitinka įprastą šabo dieną.

Pagal Dievo Įstatymą, negalima kūnų palikti kaboti ant stulpo visą naktį. Tad žydai prašo Pilotą pagreitinti nuteistųjų mirtį sulaužant jiems blauzdikaulius. Todėl kareiviai sulaužo abiejų plėšikų blauzdas. O kadangi Jėzus atrodo miręs, jie nelaužo jam blauzdų. Taip išsipildo Rašto žodžiai: „Nė vienas jo kaulas nebus sulaužytas.“

Tačiau kad neliktų jokių abejonių, ar Jėzus iš tikrųjų miręs, vienas kareivis ietimi perduria jam šoną. Ietis pasiekia širdies sritį ir tuojau išteka kraujo bei vandens. Regėjęs tai apaštalas Jonas praneša, kad taip išsipildė kita Rašto eilutė: „Jie žiūrės į tą, kurį perdūrė.“

Bausmės vietoje yra ir gerbiamas sinedriono narys Juozapas iš Arimatėjos. Jis atsisakė balsuoti už neteisingus aukščiausiojo teismo veiksmus prieš Jėzų. Iš tiesų Juozapas yra Jėzaus mokinys, nors ir bijojo prisipažinti. Bet dabar jis drąsiai eina pas Pilotą prašyti Jėzaus kūno. Pilotas pasišaukia atsakingą šimtininką ir šiam patvirtinus, kad Jėzus miręs, atiduoda kūną.

Juozapas pasiima kūną ir, įvyniojęs į švarią drobulę, paruošia laidotuvėms. Jam padeda kitas sinedriono narys, Nikodemas. Šis taip pat viešai neišpažino savo tikėjimo Jėzumi, bijodamas prarasti savo padėtį. Tačiau dabar jis atsineša apie šimtą svarų [33 kilogramus] miros ir brangaus alavijo mišinio. Jėzaus kūnas suvyniojamas į drobules su tais kvepalais, lygiai taip kaip žydai įpratę ruošti kūnus laidojimui.

Tada kūnas paguldomas į naują kapą, kurį Juozapas turi išsikaldinęs uoloje netoli esančiame sode. Galiausiai ant kapo angos užritamas didelis akmuo. Kad laidotuvės būtų baigtos dar neprasidėjus šabui, kūnas buvo ruošiamas paskubomis. Todėl Marija Magdalietė ir Marija, Jokūbo Mažesniojo motina, tikriausiai padėjusios ruošti kūną, skuba namo paruošti dar daugiau kvepalų ir brangių aliejų. Jos ketina praėjus šabui toliau prižiūrėti Jėzaus kūną, kad jis būtų išsaugotas ilgesnį laiką.

Kitą dieną, šeštadienį (šabą), aukštieji kunigai bei fariziejai ateina pas Pilotą ir sako: „Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas dar tebegyvendamas yra pasakęs: ‛Po trijų dienų aš prisikelsiu.’ Įsakyk tad saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų jo ir nepaskelbtų liaudžiai: ‛Jis prisikėlė iš numirusių.’ Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją.“

„Štai jums sargyba, — atsako Pilotas, — eikite ir saugokite, kaip išmanote.“ Taigi nuėję jie paženklina antspaudu akmenį ir pastato romėnų sargybą.

Ankstų sekmadienio rytą Marija Magdalietė ir Jokūbo motina Marija kartu su Salome, Joana ir kitomis moterimis atsineša prie kapo kvepalų patepti Jėzaus kūną. Eidamos jos kalbasi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ Bet atėjusios ten jos pamato, kad įvyko žemės drebėjimas ir Jehovos angelas nurito akmenį šalin. Sargybos nebėra, o kapas tuščias! Mato 27:57—66; 28:1,2; Morkaus 15:42—47; 16:1—4; Luko 23:50—56; 24:1—3, 10; Jono 19:14, 31—42; 20:1; 12:42; Kunigų 23:5-7; Pakartoto Įstatymo 21:22, 23; Psalmių 33:21; Zacharijo 12:10.

▪ Kodėl penktadienis vadinamas Prisirengimu ir kas yra „didysis“ šabas?

▪ Kokios Rašto eilutės išsipildo apie Jėzaus kūną?

▪ Kaip Juozapas ir Nikodemas ruošia Jėzų laidotuvėms ir koks jų ryšys su Jėzumi?

▪ Ko kunigai prašo Piloto ir kaip jis atsako?

▪ Kas atsitinka ankstų sekmadienio rytą?