66 skyrius

Palapinių šventėje

PO SAVO krikšto per beveik trejus metus Jėzus labai išgarsėjo. Daugelis tūkstančių matė jo stebuklus, o pranešimai apie jo veiklą pasklido visame krašte. Dabar susirinkę Jeruzalėje į Palapinių šventę, žmonės ieško jo čia. „O kur tasai?“ — nori jie žinoti.

Apie Jėzų sklinda visokios kalbos. „Jis geras!“ — sako vieni. „Visai ne. Jis tik klaidina žmones“, — tvirtina kiti. Pirmomis šventės dienomis girdėti daug tokių kalbų. Tačiau niekas nesiryžta viešai užstoti Jėzaus. Taip yra todėl, kad žmonės bijo žydų vadovų keršto.

Šventei įpusėjus ateina Jėzus. Jis eina į šventyklą ir ten žmonės stebisi jo nepaprastu sugebėjimu mokyti. Kadangi Jėzus niekada nelankė rabinų mokyklos, žydai stebisi: „Iš kur jis išmano Raštą, visai nesimokęs?“

„Mano mokslas ne mano, — paaiškina Jėzus, — bet to, kuris yra mane siuntęs. Kas nori vykdyti jo valią, supras, ar tas mokslas iš Dievo, ar aš kalbu pats iš savo galvos.“ Jėzaus mokymas tiksliai pagrįstas Dievo įstatymu. Todėl turėtų būti aišku, kad jis trokšta garbės ne sau, bet Dievui. „Argi Mozė jums nedavė Įstatymo?“ — klausia Jėzus. „Deja, niekas iš jūsų Įstatymo nesilaiko“, — priekaištauja jis jiems.

Paskui Jėzus klausia: „Kodėl gi norite mane nužudyti?“

Minia žmonių, matyt, atėjusių į šventę, nieko nežino apie tokius ketinimus. Jie negali įsivaizduoti, kad kas nors norėtų nužudyti tokį nuostabų mokytoją. Todėl jie mano, kad su Jėzumi kažkas negerai, jeigu jis taip galvoja. „Ar velnias tave apsėdo?! — sako jie. — Kas gi tyko tave nužudyti?“

Žydų vadovai nori nužudyti Jėzų, nors minia galbūt to nesuvokia. Kai prieš pusantrų metų Jėzus per šabą išgydė žmogų, vadovai mėgino jį nužudyti. Todėl Jėzus dabar parodo, kokie jie neprotingi, paklausdamas: „Jei galima žmogų apipjaustyti šabo dieną, kad nebūtų sulaužytas Mozės Įstatymas, tai kodėl pykstate ant manęs, kad aš visą žmogų pagydžiau šabo dieną?! Tad neteiskite pagal išorę, bet žiūrėkite teisingumo.“

Jeruzalės gyventojai, žinantys padėtį, dabar sako: „Ar tik ne šitą nori nužudyti? Štai jis viešai kalba, ir niekas jam nieko nesako. Gal vyresnybė įsitikino, jog jis Mesijas?“ Tie Jeruzalės gyventojai paaiškina, kodėl netiki, kad Jėzus yra Kristus: „Mes žinome, iš kur jis kilęs. O kai ateis Mesijas, niekas nežinos, iš kur jis.“

Jėzus atsako: „Išties jūs mane pažįstate ir žinote, iš kur aš kilęs. Ne pats nuo savęs atėjau, bet tiesakalbis yra tas, kuris mane atsiuntė, o jūs jo nepažįstate. Aš jį pažįstu, nes iš jo esu atėjęs ir jis yra mane siuntęs.“ Tuomet jie mėgina suimti jį, galbūt norėdami įmesti į kalėjimą arba nužudyti. Bet jiems nepavyksta, nes dar ne laikas Jėzui mirti.

Vis dėlto daugelis visiškai pagrįstai tiki Jėzų. Jis ėjo vandeniu, nutildė audrą, nuramino įsisiautėjusį ežerą, stebuklingai pamaitino tūkstančius žmonių trupučiu duonos ir keliomis žuvelėmis, išgydė ligonius ir luošius, atvėrė akis akliesiems, išgydė raupsuotuosius ir net prikėlė mirusiuosius. Todėl jie klausia: „Argi atėjęs Mesijas padarytų daugiau ženklų, kaip kad šitas yra padaręs?!“

Kai fariziejai išgirsta žmones taip šnekant, jie ir aukštieji kunigai pasiunčia sargybinius Jėzaus suimti. Jono 7:11-32.

▪ Kada Jėzus ateina į šventę ir ką apie jį kalba žmonės?

▪ Kodėl kai kurie sako, kad Jėzų apsėdęs demonas?

▪ Ką apie Jėzų mano Jeruzalės gyventojai?

▪ Kodėl daugelis įtiki Jėzų?