107 skyrius

Palyginimas apie vestuvių pokylį

JĖZUS demaskavo Rašto aiškintojus ir aukštuosius kunigus dviem palyginimais, ir jie nori jį nužudyti. Bet Jėzus dar nebaigė pokalbio su jais. Jis ima pasakoti jiems dar vieną palyginimą:

„Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti.“

Jehova Dievas yra Karalius, kuris rengia vestuvių pokylį savo Sūnui, Jėzui Kristui. Nuotaka, susidedanti iš 144 000 pateptųjų pasekėjų, galiausiai bus suvienyta su Jėzumi danguje. Karaliaus pavaldiniai yra Izraelio tauta, kuri, 1513 m. p. m. e. sudarius su ja Įstatymo sandorą, gavo galimybę tapti „kunigų karalyste“. Taigi tada jie pirmieji buvo pakviesti į vestuvių pokylį.

Tačiau pirmasis pakviestųjų šaukimas prasidėjo ne anksčiau kaip 29 m. e. metų rudenį, kai Jėzus ir jo mokiniai (karaliaus tarnai) ėmė skelbti apie Karalystę. Bet žemiškieji izraelitai, kurie buvo kviečiami tarnų nuo 29 iki 33 m. e. metų, nenorėjo ateiti. Todėl pakviestųjų tautai Dievas suteikė kitą galimybę, kaip pasakoja Jėzus:

„Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus liepdamas: ‛Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!’“ Šis antras, paskutinis, pakviestųjų šaukimas prasidėjo per 33 m. e. metų Sekmines, kai šventoji dvasia buvo išlieta Jėzaus pasekėjams. Šis kvietimas truko iki 36 m. e. metų.

Tačiau dauguma izraelitų paniekinamai atmetė ir tą kvietimą. „Kviečiamieji to nepaisė, — sako Jėzus, — ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė.“ „Tuomet karalius užsirūstino, — tęsia Jėzus, — ir nusiuntęs kariuomenę sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą.“ Tai įvyko 70 m. e. metais, kai Jeruzalė buvo visiškai sunaikinta romėnų, o tie žmogžudžiai nužudyti.

Tada Jėzus pasakoja, kas įvyko paskui: „Galop [karalius] tarė tarnams: ‛Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir ką tik rasite, kvieskite į vestuves.’“ Tarnai taip ir padarė, ir „vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo“.

Šis svečių iš kryžkelių, esančių už miesto, rinkimo darbas prasidėjo 36 m. e. metais. Romos armijos šimtininkas Kornelijus ir jo šeima buvo pirmieji iš surinktų neapipjaustytų nežydų. Tie nežydai, turintys pakeisti pirmuosius atmetusius kvietimą, renkami iki pat 20-o amžiaus.

Šiame 20-ame amžiuje vestuvių menė prisipildo svečių. Jėzus pasakoja, kas atsitinka paskui: „Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužių. Jis tarė jam: ‛Bičiuli, kaip čia įėjai neturėdamas vestuvių drabužio?’ Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: ‛Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.’“

Žmogus be vestuvių drabužio yra tariamieji krikščioniškojo pasaulio krikščionys. Dievas niekada nepripažino jų tikrais dvasiniais izraelitais. Dievas niekada nepatepė jų kaip Karalystės paveldėtojų šventąja dvasia. Todėl jie yra išmesti laukan į tamsybes, kur bus sunaikinti.

Savo palyginimą Jėzus baigia žodžiais: „Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų.“ Taip, daugelis iš Izraelio tautos buvo pakviesti tapti Kristaus nuotakos nariais, bet išrinkti buvo tik nedaugelis žemiškųjų izraelitų. Dauguma iš 144 000 svečių, gaunančių dangiškąjį apdovanojimą, yra neizraelitai. Mato 22:1-14; Išėjimo 19:1-6, Brb red.; Apreiškimas 14:1-3.

▪ Kas yra pirmieji, pakviesti į vestuvių pokylį, ir kada jie pakviečiami?

▪ Kada pirmąjį kartą šaukiami pakviestieji ir kas yra juos šaukiantys tarnai?

▪ Kada skelbiamas antrasis kvietimas ir kas kviečiami po to?

▪ Ką vaizduoja žmogus be vestuvių drabužio?

▪ Kas tie daugelis pašauktųjų, ir kas nedaugelis išrinktųjų?