74 skyrius

Patarimas Mortai ir nurodymas dėl maldos

TARNAUDAMAS Judėjoje, Jėzus užsuka į Betanijos kaimą. Ten gyvena Morta, Marija ir jų brolis Lozorius. Galbūt Jėzus šį trejetą jau buvo sutikęs anksčiau savo tarnyboje, tad yra artimas jų draugas. Šiaip ar taip, Jėzus dabar ateina į Mortos namus ir ji svetingai jį priima.

Morta stengiasi aprūpinti Jėzų visu kuo geriausiu. Iš tiesų yra didžiulė garbė priimti savo namuose pažadėtąjį Mesiją! Todėl ji imasi ruošti prašmatnius pietus ir rūpinasi daugeliu kitų dalykų, kad Jėzui viešnagė būtų kuo džiaugsmingesnė ir malonesnė.

O Mortos sesuo Marija atsisėda prie Jėzaus kojų ir klausosi jo. Po kurio laiko Morta prieina prie Jėzaus ir sako: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“

Bet Jėzus nieko nesako Marijai. Priešingai, jis duoda patarimą Mortai, nes ji pernelyg susirūpinusi materialiniais dalykais. „Morta, Morta, — švelniai pabara jis ją, — tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, o reikia tik vieno.“ Jėzus sako, kad nebūtina gaišti daug laiko ruošiant įvairius valgius. Pakanka keleto patiekalų, o gal net ir vieno.

Mortos norai geri; ji nori būti svetinga šeimininkė. Tačiau rūpindamasi materialiniais dalykais ji praleidžia progą būti mokoma paties Dievo Sūnaus! Todėl Jėzus užbaigia žodžiais: „Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“

Kitą sykį vienas mokinys prašo Jėzaus: „Viešpatie, išmokyk mus melstis, kaip ir Jonas išmokė savuosius mokinius.“ Matyt, to mokinio nebuvo tada, kai prieš pusantrų metų Jėzus savo Kalno pamoksle mokė pavyzdinės maldos. Todėl Jėzus pakartoja savo pamokymus ir paskui pateikia pavyzdį norėdamas pabrėžti, kad melstis reikia atkakliai.

„Kas nors iš jūsų turės draugą, — pradeda Jėzus, — ir nuėjęs pas jį vidurnaktį sakys: ‛Bičiuli, paskolink man tris kepaliukus duonos, nes draugas iš kelionės pas mane atvyko ir aš neturiu ko jam padėti ant stalo.’ O anas iš vidaus atsilieps: ‛Nekvaršink manęs! Durys jau uždarytos, o aš su vaikais lovoje, negaliu keltis ir tau duoti.’ Aš jums sakau: jeigu nesikels ir neduos jam duonos dėl bičiulystės, tai dėl jo įkyrumo atsikels ir duos, kiek tik jam reikia.“

Šiuo palyginimu Jėzus nenori pasakyti, kad Jehova Dievas nėra pasiruošęs atsakyti į prašymus, kaip tas draugas toje istorijoje. Jis veikiau padeda suprasti, kad jeigu nepatenkintas draugas atsiliepia į atkaklius prašymus, juo labiau atsilieps mūsų mylintis dangiškasis Tėvas! Todėl Jėzus tęsia: „Tad ir aš jums sakau: prašykite, ir jums bus duota; ieškokite ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma.“

Tada Jėzus paima pavyzdžiu netobulus, nuodėmingus žmogiškuosius tėvus: „Kur jūs matėte tokį tėvą, kad duonos prašančiam vaikui duotų akmenį?! Ar prašančiam žuvies — atkištų gyvatę? Arba prašančiam kiaušinio — duotų skorpioną? Jei tad jūs, būdami nelabi, mokate savo vaikams duoti gerų daiktų, juo labiau jūsų Tėvas iš dangaus suteiks Šventąją Dvasią tiems, kurie jį prašo.“ Iš tiesų, kaip įtikinamai Jėzus paskatina melstis atkakliai. Luko 10:38—11:13.

▪ Kodėl Morta tiek daug visko ruošia Jėzui?

▪ Ką daro Marija ir kodėl Jėzus pagiria ją, o ne Mortą?

▪ Kas paskatina Jėzų pakartoti pamokymus dėl maldos?

▪ Kaip Jėzus parodo būtinybę būti atkakliems maldoje?