102 skyrius

Pergalingas Kristaus įžengimas į Jeruzalę

KITĄ rytą, sekmadienį, nisano 9-ąją, Jėzus su savo mokiniais palieka Betaniją ir per Alyvų kalną eina į Jeruzalę. Netrukus jie prisiartina prie Betfagės, esančios Alyvų kalno šlaite. Dviem savo mokiniams Jėzus paliepia:

„Eikite į priešais esantį kaimą ir tuojau rasite pririštą asilę su asilaičiu. Atriškite ir atveskite juos man. O jeigu kas imtų dėl to teirautis, atsakykite: ‛Jų reikia Viešpačiui’, ir iš karto juos paleis.“

Nors iš pradžių mokiniai nesupranta, kad tie nurodymai susiję su Biblijos pranašystės išsipildymu, vėliau jie suvokia tai. Pranašas Zacharijas buvo išpranašavęs, kad Dievo pažadėtasis Karalius įjos į Jeruzalę ant asilo, taip, „ant jauno asilaičio“. Karalius Saliamonas į savo patepimo ceremoniją taip pat jojo ant jauno asilo.

Kai mokiniai ateina į Betfagę ir pasiima asilę su asilaičiu, kai kurie iš ten stovinčių klausia: „Ką jūs darote?“ Bet pasakius, kad gyvuliai reikalingi Viešpačiui, žmonės leidžia nuvesti juos Jėzui. Mokiniai apdengia asilę ir asilaitį savo apsiaustais, bet Jėzus sėdasi ant asilaičio.

Jėzui artėjant prie Jeruzalės, minia vis didėja. Dauguma žmonių tiesia savo apsiaustus jam ant kelio, kiti kerta ir kloja medžių šakas. „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! — šaukia jie. — Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“

Kai kurie minioje esantys fariziejai sunerimsta dėl tokių šūksnių ir reiškia nepasitenkinimą Jėzui: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“ Bet Jėzus atsako: „Sakau jums, jei šitie tylės — akmenys šauks!“

Prisiartinęs prie Jeruzalės ir išvydęs miestą, Jėzus pravirksta dėl jo ir sako: „O, kad tu šiandien suprastum, kas tau atneša ramybę! Deja, tai paslėpta nuo tavo akių.“ Dėl sąmoningo nepaklusnumo Jeruzalė susilauks atpildo, kaip išpranašauja Jėzus:

„Tavo priešai [romėnai, vadovaujami generolo Tito] apjuos tave pylimu, apguls iš visų pusių ir suspaus tave; jie parblokš ant žemės tave ir tavo vaikus su tavim ir nepaliks tavyje akmens ant akmens.“ Jėzaus išpranašautas Jeruzalės sunaikinimas įvyksta po 37 metų, 70 m. e. metais.

Tik prieš keletą savaičių daug kas iš minios matė, kaip Jėzus prikėlė Lozorių. Dabar jie pasakoja kitiems apie tą stebuklą. Todėl Jėzui įžengus į Jeruzalę, sujunda visas miestas. „Kas jis toksai?“ — klausinėja žmonės. Minios kalba: „Tai pranašas Jėzus iš Galilėjos Nazareto.“ Matydami, kas vyksta, fariziejai aimanuoja, kad nieko negali padaryti, ir sako: „Visas pasaulis eina paskui jį!“

Kaip paprastai darydavo būdamas Jeruzalėje, Jėzus ir šį kartą eina į šventyklą mokyti. Ten prie jo susirenka aklų bei raišų, ir jis išgydo juos! Aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai matydami Jėzaus daromus stebuklus ir girdėdami vaikus, šaukiančius šventykloje: „Osana Dovydo Sūnui!“, įpyksta. „Ar girdi, ką jie sako?“ — prikiša jie.

„Girdžiu, — atsiliepia Jėzus. — Argi niekada nesate skaitę: ‛Iš vaikų ir kūdikių lūpų parengei sau gyrių’?“

Jėzus toliau moko ir apžiūri viską šventykloje. Jau vėlu. Todėl jis išeina kartu su 12 mokinių ir keliauja apie 3 kilometrus atgal į Betaniją. Ten, matyt, savo draugo Lozoriaus namuose, jis praleidžia sekmadienio naktį. Mato 21:1-11, 14-17; Morkaus 11:1-11; Luko 19:29-44; Jono 12:12-19; Zacharijo 9:9.

▪ Kada ir kaip Jėzus įžengia kaip Karalius į Jeruzalę?

▪ Kiek svarbu tai, kad minios šlovina Jėzų?

▪ Ką Jėzus jaučia žvelgdamas į Jeruzalę ir kokią pasako pranašystę?

▪ Kas vyksta Jėzui atėjus į šventyklą?