130 skyrius

Prie Galilėjos ežero

DABAR apaštalai grįžta į Galilėją, kaip anksčiau jiems liepė Jėzus. Bet jie tiksliai nežino, ką ten daryti. Praėjus kuriam laikui, Petras sako Tomui, Natanaeliui, Jokūbui ir jo broliui Jonui bei dar dviem apaštalams: „Einu žvejoti.“

„Ir mes einame su tavimi“, — pasisiūlo šešetas.

Per visą naktį jie nieko nesugauna. Rytui auštant Jėzus pasirodo ant kranto, tačiau apaštalai neatpažįsta, kad tai Jėzus. Jis šaukia: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“

„Ne“, — atsišaukia jie iš vandens.

„Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite“, — sako jis. Užmetę jie nebeįstengia jo patraukti dėl žuvų gausybės.

„Juk tai Viešpats!“ — sušunka Jonas.

Išgirdęs tai, Petras persijuosia viršutinį drabužį, — mat buvo neapsirengęs, — ir šoka į ežerą. Tada jis plaukia apie 90 metrų iki kranto. Kiti apaštalai atsiiria maža valtimi, tempdami pilną tinklą žuvų.

Išlipę į krantą, jie pamato žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį ir duonos. „Atneškite ką tik pagautų žuvų“, — sako Jėzus. Petras įlipa į valtį ir išvelka į krantą tinklą. Jame 153 didelės žuvys!

„Eikite šen pusryčių!“ — kviečia Jėzus.

Nė vienas iš jų neišdrįsta paklausti: „Kas tu esi?“, nes visi žino, jog tai Jėzus. Tai septintasis jo pasirodymas po prisikėlimo, trečiasis — apaštalų grupei. Dabar jis paduoda pusryčius — kiekvienam duonos ir žuvies.

Jiems baigus valgyti, Jėzus, matyt, žiūrėdamas į didelį žuvies laimikį, klausia Petrą: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane labiau negu šitie [„šituos“, Brb red.]?“ Be abejonės, jis nori pasakyti: ‛Ar tau mielesnė žvejyba, ar tas darbas, kuriam aš tave paruošiau?’

„Tu žinai, kad tave myliu“, — atsako Petras.

„Ganyk mano avinėlius“, — taria Jėzus.

Ir antrą kartą jis klausia: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“

„Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“, — rimtai atsako Petras.

„Ganyk mano aveles“, — vėl liepia Jėzus.

Tada jau trečią kartą jis klausia: „Simonai, Jono sūnau, ar myli mane?“

Dabar Petras nuliūsta. Galbūt jis mintyse spėlioja, ar Jėzus abejoja jo ištikimybe. Juk neseniai Petras tris kartus išsigynė pažįstąs Jėzų, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl jo gyvybės. Todėl Petras sako: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“

„Ganyk mano avis“, — trečią kartą liepia Jėzus.

Taip Jėzus panaudoja Petrą pavyzdžiu, kad įkvėptų kitus daryti darbą, kurį jis nori jiems pavesti. Netrukus jis paliks žemę, todėl trokšta, kad jie imtųsi vadovauti tarnaudami tiems, kurie bus patraukti įeiti į Dievo avidę.

Kaip Jėzus buvo surištas ir nuteistas mirti, nes darė Dievo pavestą darbą, taip — dabar jis sako — ir Petrui teks patirti tą patį. „Kai buvai jaunas, — taria jam Jėzus, — pats susijuosdavai ir vaikščiojai kur norėjai. O pasenęs tu ištiesi rankas, — kitas tave perjuos ir ves kur nenori.“ Nors Petro laukia kankinio mirtis, Jėzus ragina jį: „Sek paskui mane!“

Atsisukęs Petras pamato Joną ir klausia: „Viešpatie, o kas šitam bus?“

„Jei aš noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, — atsako Jėzus, — kas gi tau? Tu sek paskui mane!“ Daugelis mokinių iš tų Jėzaus žodžių suprato, esą apaštalas Jonas niekada nemirsiąs. Tačiau vėliau apaštalas Jonas paaiškino, kad Jėzus nesakė, jog jis nemirsiąs, o tik pasakė: „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?“

Vėliau Jonas taip pat pasakė tokius reikšmingus žodžius: „Yra dar daug kitų dalykų, kuriuos Jėzus padarė. Jeigu kiekvieną atskirai aprašytume, manau, visas pasaulis nesutalpintų knygų, kurias reikėtų parašyti.“ Jono 21:1-25; Mato 26:32; 28:7, 10.

▪ Kas rodo, kad apaštalai tiksliai nežino, ką jiems daryti Galilėjoje?

▪ Kaip apaštalai atpažįsta Jėzų prie Galilėjos ežero?

▪ Kiek kartų Jėzus pasirodė po savo prisikėlimo?

▪ Kaip Jėzus pabrėžia, kokių darbų jis tikisi iš apaštalų?

▪ Kaip Jėzus pasako, kokia mirtimi mirs Petras?

▪ Kokius Jėzaus žodžius apie Joną daugelis mokinių suprato neteisingai?