90 skyrius

Prikėlimo viltis

PAGALIAU Jėzus pasiekia Betanijos kaimą, esantį maždaug už trijų kilometrų nuo Jeruzalės. Praėjo tik kelios dienos po Lozoriaus mirties ir laidotuvių. Jo seserys Marija ir Morta vis dar liūdi ir daugelis ateina į jų namus paguosti jų.

Joms gedint kažkas praneša Mortai, kad ateina Jėzus. Tad ji išskuba jo pasitikti, matyt, nepasakiusi nieko savo seseriai. Pasitikdama Jėzų Morta pakartoja žodžius, kuriuos ji ir jos sesuo per pastarąsias keturias dienas tikriausiai tarė ne sykį: „Jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.“

Tačiau Morta išreiškia viltį užsimindama, kad Jėzus dar gali kažką padaryti dėl jos brolio. „Žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“, — sako ji.

„Tavo brolis prisikels!“ — pažada Jėzus.

Morta supranta, kad Jėzus kalba apie būsimąjį prikėlimą žemėje, kurio laukė Abraomas ir kiti Dievo tarnai. Todėl ji atsiliepia: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis.“

Tačiau Jėzus duoda greitos paguodos viltį sakydamas: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.“ Jis primena Mortai, kad Dievas suteikė jam galią mirčiai: „Kas tiki mane, — nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius.“

Jėzus nenori pasakyti Mortai, kad ištikimi tuo laiku gyvenantys asmenys niekada nemirs. Bet jis sako, kad tikėjimas juo gali vesti į amžinąjį gyvenimą. Dauguma žmonių gaus tą gyvenimą, kai bus prikelti paskutinę dieną. O kiti ištikimieji pergyvens šios daiktų sistemos pabaigą žemėje ir jiems Jėzaus žodžiai išsipildys tiesiogiai. Jie išvis niekada nemirs! Pasakęs tokius reikšmingus žodžius, Jėzus klausia Mortos: „Ar tai tiki?“

„Taip, Viešpatie! — atsako ši. — Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį.“

Tada Morta skubiai grįžta pasišaukti savo sesers ir slapčiomis sako jai: „Mokytojas atėjo ir šaukia tave.“ Marija tuojau pakyla ir išeina iš namų. Pamatę ją išeinančią, kiti nuseka paskui manydami, kad ji einanti prie kapo.

Atėjusi pas Jėzų, Marija raudodama puola jam po kojų. „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“, — sako ji. Jėzus labai sujaudintas matydamas Mariją ir paskui ją einančius žmones verkiančius. „Kur jį palaidojote?“ — klausia jis.

„Viešpatie, eik ir pažiūrėk“, — atsako jie.

Jėzus taip pat pravirksta, o žydai ima kalbėti: „Štai kaip jis jį mylėjo!“

Kai kurie prisimena, kad prieš keletą mėnesių Palapinių šventės metu Jėzus išgydė jauną iš prigimties aklą vyrą, tad jie klausia: „Argi tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“ Jono 5:21; 6:40; 9:1-7; 11:17-37.

▪ Kada Jėzus pagaliau pasiekia Betaniją ir kokia ten padėtis?

▪ Kokiu pagrindu Morta tiki prikėlimu?

▪ Kaip Jėzų paveikia Lozoriaus mirtis?