101 skyrius

Simono namuose Betanijoje

IŠ JERICHO Jėzus eina į Betaniją. Kelionė trunka didžiąją dienos dalį, nes reikia apie 19 kilometrų kilti aukštyn per sunkiai pereinamą vietovę. Jerichas yra apie 250 metrų žemiau jūros lygio, o Betanija — maždaug 760 metrų virš jūros lygio. Galbūt prisimeni, kad Betanijoje gyvena Lozorius ir jo seserys. Tas nedidelis kaimas įsikūręs rytiniame Alyvų kalno šlaite, apie 3 kilometrai nuo Jeruzalės.

Daugelis norinčių švęsti Paschą jau atvyko į Jeruzalę. Jie atėjo anksti, kad galėtų atlikti apsivalymo ceremoniją. Galbūt jie buvo prisilietę prie mirusio kūno arba kaip kitaip susiteršė. Todėl jie laikosi apsivalymo tvarkos, kad galėtų deramai švęsti Paschą. Daugelis tų ankstyvųjų atvykėlių susirinkę šventykloje spėlioja, ar Jėzus ateis švęsti Paschos.

Jeruzalė yra prieštaravimų dėl Jėzaus židinys. Visiems žinoma, kad religiniai vadai nori suimti jį ir nužudyti. Jie net įsakė, kad kiekvienas, žinantis, kur jis yra, praneštų jiems. Per pastaruosius mėnesius tie vadai mėgino nužudyti jį tris kartus — Palapinių šventės metu, per Šventyklos pašventinimo iškilmes ir po Lozoriaus prikėlimo. Todėl žmonės svarsto, ar Jėzus dar kartą pasirodys viešumoje. „Kaip jūs manote?“ — klausinėja jie vienas kitą.

Taigi šešioms dienoms belikus iki Paschos, kuri pagal žydų kalendorių turės vykti nisano 14-ąją, Jėzus ateina į Betaniją. Jis pasiekia ją penktadienio vakarą, tai yra nisano 8-osios pradžioje. Šeštadienį jis nebūtų galėjęs keliauti į Betaniją, nes kelionė šabo dieną — nuo saulėlydžio penktadienį iki saulėlydžio šeštadienį — ribojama žydų įstatymu. Kaip buvo daręs anksčiau, Jėzus, matyt, eina į Lozoriaus namus ir praleidžia ten penktadienio naktį.

Tačiau kitas Betanijos gyventojas pakviečia Jėzų ir jo palydovus šeštadienio vakarienės. Tas žmogus yra Simonas, buvęs raupsuotasis, kurį anksčiau Jėzus galbūt yra išgydęs. Darbščioji Morta patarnauja svečiams. O Marija, kaip jai būdinga, yra dėmesinga Jėzui, ir šį kartą jos poelgis sukelia ginčus.

Marija atidaro alebastrinį indelį, arba flakonėlį, kuriame yra maždaug 0,5 kilogramo kvapaus aliejaus, „gryno nardo“. Jis labai brangus. Iš tiesų jo vertė lygi maždaug metų uždarbiui! Kai Marija išpila aliejų Jėzui ant galvos, patepa jo kojas ir nušluosto jas savo plaukais, pakvimpa visi namai.

Mokiniai pasipiktina ir klausia: „Kam toks eikvojimas?“ Tada Judas Iskarijotas sako: „Kodėl to tepalo neparduoda už tris šimtus denarų ir pinigų neatiduoda vargšams?!“ Bet Judui iš tikrųjų nerūpi vargšai, nes jis grobstė pinigus iš mokinių laikomos kasos.

Jėzus užstoja Mariją. „Palikite ją ramybėje! — liepia jis. — Kam ją skaudinate? Ji man padarė gerą darbą. Vargšų jūs visuomet turite su savimi ir kada tik panorėję galite jiems gera daryti, o mane turėsite ne visuomet. Ji padarė, ką galėjo. Ji iš anksto patepė mano kūną laidotuvėms. Iš tiesų sakau jums: visame pasaulyje, kur tik bus skelbiama Evangelija, bus ir jos atminimui pasakojama, ką ji yra man padariusi.“

Jėzus vieši Betanijoje jau daugiau kaip 24 valandas ir apie tai pasklinda žinia. Todėl daug žmonių ateina į Simono namus pamatyti Jėzaus, be to, jie nori išvysti ten esantį Lozorių. O aukštieji kunigai tariasi nužudyti ne tik Jėzų, bet ir Lozorių. Jie taip nusprendžia todėl, kad daug žmonių įtiki Jėzų, nes mato gyvą asmenį, kurį jis prikėlė iš mirties! Iš tiesų, kokie pikti tie religiniai vadai! Jono 11:55—12:11; Mato 26:6-13; Morkaus 14:3-9; Apaštalų darbai 1:12.

▪ Apie ką kalbama Jeruzalės šventykloje ir kodėl?

▪ Kodėl Jėzus turėjo ateiti į Betaniją penktadienį, o ne šeštadienį?

▪ Kur Jėzus tikriausiai praleidžia šabą atvykęs į Betaniją?

▪ Koks Marijos poelgis sukelia ginčą ir kaip Jėzus ją užstoja?

▪ Kaip pasirodo didelis aukštųjų kunigų piktumas?