44 skyrius

Smarkios audros nutildymas

JĖZUI buvo labai įtempta diena: pakrantėje jis mokė minias, o paskui atskirai savo mokiniams aiškino palyginimus. Atėjus vakarui jis sako: „Irkitės į aną pusę!“

Rytinėje Galilėjos ežero pakrantėje yra sritis, vadinama Dekapoliu (graikiškai deʹka reiškia „dešimt“, o poʹlis — „miestas“). Dekapolio miestai yra graikų kultūros centras, nors ten, be abejo, gyvena ir daug žydų. Bet Jėzaus veikla toje srityje labai ribota. Ir šį kartą, kaip pamatysime vėliau, jam neleidžiama ilgai ten pasilikti.

Kai Jėzus paprašo mokinių irtis į kitą krantą, jie pasiima jį į valtį. Tačiau jų išvykimas nelieka nepastebėtas. Tuojau kiti sėdasi į savo valtis plaukti su jais. Kelias į kitą pusę netolimas. Galilėjos ežeras, tiesą sakant, yra tik apie 20 kilometrų ilgio ir daugiausia 12 kilometrų pločio.

Jėzus, suprantama, yra pavargęs. Todėl tik atsistūmus nuo kranto, jis atsigula valties gale, padeda galvą ant priegalvio ir greitai užmiega. Kai kurie apaštalai yra patyrę jūrininkai, ne kartą žvejoję Galilėjos ežere. Todėl jie imasi vairuoti valtį.

Bet tai nebus lengvas kelias. Kadangi ežero, esančio apie 210 metrų žemiau jūros lygio, paviršiaus temperatūra aukštesnė už oro temperatūrą aplinkiniuose kalnuose, kartais virš ežero ima pūsti stiprūs vėjai ir netikėtai sukelia smarkias audras. Dabar kaip tik taip ir atsitinka. Netrukus bangos ima daužytis ir lietis į valtį taip, kad ją jau semia. O Jėzus tebemiega!

Patyrę jūreiviai iš visų jėgų stengiasi suvaldyti valtį. Be abejonės, jie jau buvo susidūrę su tokiomis audromis. Bet šį kartą jų jėgos išsenka. Baimindamiesi dėl savo gyvybių, jie žadina Jėzų. ‛Mokytojau, tau nerūpi, kad mes skęstame? — šaukia jie. — Gelbėk, žūvame!’

Atsikėlęs Jėzus įsako vėjui ir ežerui: „Nutilk, nusiramink!“ Vėjas liaujasi siautęs ir ežeras nurimsta. Atsigręžęs į savo mokinius jis klausia: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“

Mokinius pagauna didi baimė. ‛Kas gi jis toks? — klausinėja jie vienas kitą. — Jis įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!’

Kokia Jėzaus galia! Ir koks nuraminimas žinoti, kad mūsų Karaliui pavaldžios gamtos jėgos ir kad tada, kai jis valdydamas Karalystę sutelks visą savo dėmesį į mūsų žemę, visi žmonės gyvens saugiai nebijodami baisių stichinių nelaimių!

Nurimus audrai po kurio laiko Jėzus ir jo mokiniai sėkmingai priplaukia rytinį krantą. Kitos valtys galbūt išvengė smarkios audros ir laimingai grįžo namo. Morkaus 4:35—5:1; Mato 8:18, 23-27; Luko 8:22-26.

▪ Kas yra Dekapolis ir kur jis išsidėstęs?

▪ Dėl kokių klimato ypatumų Galilėjos ežere kartais kyla smarkios audros?

▪ Ką daro mokiniai, kai jų buriavimo įgūdžiai nebegelbsti?