110 skyrius

Tarnyba šventykloje baigiama

JĖZUS paskutinį kartą yra šventykloje. Taip, jo viešoji tarnyba žemėje jau baigiasi, neskaitant po trijų dienų būsiančių įvykių: jo teismo proceso ir mirties bausmės įvykdymo. Dabar jis toliau bara Rašto aiškintojus ir fariziejus.

Dar tris kartus jis sušunka: „Vargas jums, veidmainiai Rašto aiškintojai ir fariziejai!“ Pirmiausia jis skelbia jiems vargą už tai, kad jie valo ‛taurės bei dubens išorę, o viduje yra pilni gobšumo ir nesivaldymo’. Todėl jis bara: „Pirmiau išvalyk taurės vidų, tai bus tikrai švari ir išorė!“

Po to jis skelbia vargą Rašto aiškintojams ir fariziejams dėl jų vidinio sugedimo ir supuvimo, kurį jie stengiasi paslėpti išviršiniu pamaldumu. „Jūs panašūs į pabaltintus antkapius, — sako jis, — kurie iš paviršiaus gražiai atrodo, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.“

Be to, jie parodo savo veidmainiškumą statydami pranašams antkapius ir puošdami juos, nes nori atkreipti dėmesį į savo labdaringumą. Tačiau, kaip sako Jėzus, jie yra „pranašų žudytojų vaikai“. Žinoma, kiekvienam, išdrįsusiam iškelti aikštėn jų veidmainiškumą, gresia pavojus!

Toliau Jėzus smerkia juos dar griežtesniais žodžiais. „Gyvatės! Angių išperos! — sako jis. — Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą [„geheną“, NTP, išnaša]?!“ Gehena yra slėnis, kuriame buvo Jeruzalės sąvartynas. Tad Jėzus sako, kad už savo blogybes Rašto aiškintojai ir fariziejai bus amžinai sunaikinti.

Apie tuos, kuriuos siunčia kaip savo atstovus, Jėzus sako: „Vienus iš jų jūs užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto, kad ant jūsų kristų visas nekaltas kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo [Antrojoje Kronikų knygoje pavadinto Jojada] sūnaus Zacharijo, kurį jūs nužudėte tarp šventovės ir aukuro. Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą.“

Kadangi Zacharijas griežtai įspėjo Izraelio vadovus, „tie, susirinkę prieš jį, užmušė akmenimis, liepiant karaliui, Viešpaties namų prieangyje“. Bet, kaip pranašauja Jėzus, Izraelis susilauks atpildo už visą pralietą teisųjį kraują. Atlyginta buvo po 37 metų, 70 m. e. metais, kai Romos armija sugriovė Jeruzalę ir žuvo per milijoną žydų.

Jėzus sielojasi dėl tokios baisios padėties. „Jeruzale, Jeruzale! — skelbia jis dar sykį. — Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai! Štai jūsų namai bus jums palikti tušti.“

Tada Jėzus priduria: „Nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol netarsite: ‛Garbė tam, kuris ateina Viešpaties vardu!’“ Tai bus Kristaus dalyvavimo metu, kai jis ateis valdyti savo dangiškoje Karalystėje ir žmonės pamatys jį tikėjimo akimis.

Dabar Jėzus nueina į vietą, iš kurios gali stebėti, kaip žmonės meta pinigus į aukų skrynias. Turtingieji aukoja gausiai. Bet ateina viena suvargusi našlė ir įmeta du smulkius pinigėlius.

Pasišaukęs savo mokinius, Jėzus sako: „Iš tiesų sakau jums: ši vargšė našlė įmetė daugiausia iš visų, kurie dėjo į aukų skrynią.“ Mokiniai tikriausiai galvoja, kaip tai gali būti. Tad Jėzus paaiškina: „Visi aukojo iš to, kas jiems atlieka, o ji iš savo neturto įmetė visa, ką turėjo, visus savo išteklius.“ Pasakęs tai, Jėzus išeina iš šventyklos visam laikui.

Stebėdamasis šventyklos grožiu ir didingumu, vienas iš jo mokinių sušunka: „Mokytojau, tik pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!“ Taip, pagal pranešimus, akmenys buvo daugiau kaip 11 metrų ilgio, daugiau nei 5 metrų pločio ir daugiau kaip 3 metrų aukščio!

„Matai šituos didžiulius pastatus? — atsako Jėzus. — Čia neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta.“

Po šių žodžių Jėzus ir jo apaštalai pereina Kedrono slėnį ir pakyla į Alyvų kalną. Iš čia jie gali žvelgti į didingą šventyklą. Mato 23:25—24:3; Morkaus 12:41—13:3; Luko 21:1-6; 2 Kronikų 24:20-22.

▪ Ką Jėzus daro paskutinį kartą būdamas šventykloje?

▪ Iš ko matoma Rašto aiškintojų ir fariziejų veidmainystė?

▪ Ką reiškia „pasmerkimas į geheną“?

▪ Kodėl Jėzus sako, kad našlė paaukojo daugiau už turtinguosius?