Ar Biblija iš tikrųjų nuo Dievo?
5 skyrius
Ar Biblija iš tikrųjų nuo Dievo?
1. Kodėl protinga tikėti, kad Dievas mus informuotų apie save?
AR JEHOVA DIEVAS davė mums informaciją apie save? Ar jis pasakė mums, ką jau yra padaręs ir ką dar ketina daryti? Tėvas, kuris myli savo vaikus, pasakoja jiems apie daugelį dalykų. Ir kaip mes pamatėme, Jehova tikrai yra mylintis Tėvas.
2. a) Kokia būtų gera galimybė Jehovai pranešti mums apie save? b) Kokie dėl to kyla klausimai?
2 Kaip Jehova galėjo perduoti informaciją žmonėms, gyvenantiems įvairiose pasaulio vietose ir skirtingais laikais? Viena gera galimybė būtų parašyti knygą ir pasirūpinti, kad ji būtų prieinama visiems žmonėms. Ar Biblija yra tokia knyga nuo Dievo? Iš kur mes galime tai sužinoti?
NĖRA KITOS TOKIOS KNYGOS KAIP BIBLIJA
3. Kokiu atžvilgiu Biblija yra įžymi knyga?
3 Jeigu Biblija tikrai nuo Dievo, tai mes turėtume tikėtis, kad ji yra žymiausia kada nors parašyta knyga. Ar ji yra tokia knyga? Taip, ir dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, ji labai sena; tu juk nemanai, kad Dievo Žodis visai žmonijai buvo parašytas neseniai? Ji buvo pradėta rašyti maždaug prieš 3500 metų hebrajų kalba. Paskui, daugiau kaip prieš 2200 metų, ją pradėjo versti į kitas kalbas. Šiandien beveik visi žmonės žemėje gali skaityti Bibliją savo gimtąja kalba.
4. Kiek išleista Biblijų, palyginus su kitomis knygomis?
4 Taip pat jokia kita knyga savo tiražu negali lygintis su Biblija. Knyga gali būti pavadinta „bestseleriu“, jeigu išleidžiami tik tūkstančiai jos egzempliorių. Tačiau kasmet spausdinama milijonai Biblijų. Ir per šimtmečius jų buvo atspausdinta milijardai egzempliorių! Vargu ar žemėje yra tokių vietų, net ir nuošaliausių, kur nebūtų Biblijos. Ar nereikėtų tikėtis to iš knygos, kuri tikrai yra nuo Dievo?
5. Kaip buvo stengiamasi sunaikinti Bibliją?
5 Šis didžiulis Biblijos paplitimas juo labiau nuostabus, kadangi priešai stengėsi ją sunaikinti. Bet ar neturime mes tikėtis, kad Dievo knyga bus puolama Velnio agentų? Kaip tik tai ir įvyko. Kurį laiką deginti Biblijas buvo įprasta, ir sučiuptuosius skaitant Bibliją dažnai bausdavo mirtimi.
6. a) Į kokius svarbius klausimus atsako Biblija? b) Iš kur Biblijos rašytojai, jų tvirtinimu, gaudavo informaciją?
6 Tu galėtum tikėtis, kad knyga nuo Dievo turėtų svarstyti svarbius klausimus, kuriuos mes visi norėtume žinoti. „Iš kur atsirado gyvybė?“ „Kodėl mes esame čia?“ „Kokia mūsų ateitis?“ — tai tik keletas klausimų, į kuriuos ji atsako. Ji taip pat aiškiai sako, kad joje esanti informacija yra nuo Dievo Jehovos. Vienas Biblijos rašytojas pasakė: „Viešpaties Dvasia kalbėjo per mane ir jo žodžiai — mano liežuviu“ (2 Samuelio 23:2). Kitas rašė: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas“ (2 Timotiejui 3:16). Kadangi Biblija taip aiškiai tvirtina, kad ji Dievo Žodis, ar nebūtų protinga ją ištirti ir tau pačiam įsitikinti, ar taip yra iš tikrųjų?
KAIP BUVO PARAŠYTA BIBLIJA
7. a) Kas rašė Bibliją? b) Kaip tada galima kalbėti, kad ji Dievo Žodis?
7 „Bet kaip Biblija gali būti nuo Dievo, jeigu ją rašė žmonės?“ — galbūt paklausi tu. Taip, apie 40 vyrų dalyvavo rašant Bibliją. Šie vyrai faktiškai parašė Bibliją, išskyrus Dešimt Dievo įsakymų, kuriuos pats Dievas užrašė ant akmeninių lentelių, tiesiogiai veikiant jo šventajai dvasiai (Išėjimo 31:18). Tačiau šita nereiškia, jog tai, ką jie rašė, nėra Dievo Žodis. Biblija paaiškina: „Šventosios dvasios paakinti žmonės kalbėjo Dievo vardu“ (2 Petro 1:21). Kaip Dievas panaudojo savo galingą šventąją dvasią, kad sukurtų dangų, žemę ir visa, kas gyva, lygiai taip jis ją panaudojo, kad būtų parašyta Biblija.
8, 9. Kokie šių laikų pavyzdžiai gali padėti mums suprasti, kaip Dievas pasirūpino, kad Biblija būtų parašyta?
8 Tai reiškia, kad Biblija turi tik vieną autorių — Jehovą Dievą. Informacijai užrašyti jis naudojosi žmonėmis, taip kaip verslininkas naudojasi sekretore, rašydamas laišką. Sekretorė rašo laišką, bet jame yra verslininko idėjos ir mintys. Taigi laiškas yra jo, o ne sekretorės, kaip ir Biblija yra Dievo knyga, o ne žmonių, kuriais buvo pasinaudota jai parašyti.
9 Kadangi Dievas sukūrė protą, jam, be abejo, nebuvo sunku nustatyti ryšį su savo tarnų mintimis, pateikiant jiems informaciją, kurią reikėjo užrašyti. Net šiais laikais žmogus, sėdintis savo namuose, gali gauti pranešimus iš tolimiausių šalių per radiją arba televiziją. Balsas arba vaizdas perduodamas tolimais atstumais, panaudojant fizinius dėsnius, kuriuos sukūrė Dievas. Todėl lengva suprasti, kad Jehova, būdamas toli danguje, galėjo vadovauti žmonėms užrašant informaciją, kurią jis norėjo perduoti žmonijai.
10. a) Iš kiek knygų susideda Biblija ir per kiek laiko jos buvo parašytos? b) Kokia pagrindinė visos Biblijos tema?
10 To rezultatas yra nuostabi Knyga. Iš tikrųjų Biblija susideda iš 66 mažų knygų. Graikiškas žodis biblia, iš kurio kyla žodis „Biblija“, reiškia „mažos knygos“. Šios knygos, arba laiškai, buvo parašyti per 1600 metų, nuo 1513 metų pr. m. e. iki 98 m. e. metų. Bet kadangi visos šios biblinės knygos turi vieną Autorių, jos yra harmoningos tarpusavyje. Visoje Biblijoje tęsiasi ta pati tema, būtent, kad Jehova Dievas atkurs teisingas sąlygas per savo karalystę. Pirmoji, tai yra Pradžios knyga, pasakoja, kaip buvo prarastas rojus dėl iškilusio maišto prieš Dievą, ir paskutinė knyga, Apreiškimas, aprašo, kaip, valdant Dievui, žemė vėl bus paversta rojumi (Pradžios 3:19, 23; Apreiškimas 12:10; 21:3, 4).
11. a) Kokiomis kalbomis buvo parašyta Biblija? b) Į kokias dvi pagrindines dalis padalinta Biblija, tačiau kas parodo jų vienybę?
11 Pirmosios 39 Biblijos knygos buvo parašytos daugiausia hebrajų kalba, tik nedidelė jų dalis — aramėjų kalba. Paskutinės 27 knygos buvo parašytos graikiškai, — bendra to meto žmonių kalba, — kai Jėzus ir jo krikščioniški pasekėjai vaikščiojo žemėje. Šios dvi pagrindinės Biblijos dalys deramai vadinamos „Hebrajų Raštais“ ir „Graikų Raštais“. Parodant kaip viena dalis sutinka su kita, Graikų Raštuose cituojami Hebrajų Raštai daugiau kaip 365 kartus ir pateikiamos apie 375 papildomos nuorodos į juos.
KAIP BIBLIJA BUVO PADARYTA VISIEMS PRIEINAMA
12. Kodėl Jehova pasirūpino, kad būtų padarytos Biblijos kopijos?
12 Jeigu turėtume tiktai raštų originalą, ne kiekvienas galėtų skaityti Dievo Žodį. Todėl Jehova pasirūpino, kad būtų padarytos Hebrajų Raštų originalo kopijos (Pakartoto Įstatymo 17:18). Pavyzdžiui, vyras, vardu Ezdras, buvo vadinamas „prityrusiu žinovu [„perrašinėtoju“, NW] Mozės įstatymo, kurį Viešpats Dievas yra davęs Izraeliui“ (Ezdro 7:6). Taip pat buvo padaryta daug tūkstančių Graikų Raštų kopijų.
13. a) Kas buvo būtina, kad dauguma žmonių galėtų skaityti Bibliją? b) Kada Biblija buvo išversta pirmą kartą?
13 Ar tu moki skaityti graikiškai arba hebrajiškai? Jeigu ne, tai tu negali skaityti ankstyvųjų rankraštinių Biblijos kopijų, iš kurių kai kurios dar tebeegzistuoja. Todėl, kad galėtum skaityti Bibliją, kas nors turėjo išversti ją į tau žinomą kalbą. Vertimai iš vienos kalbos į kitą įgalino daugiau žmonių skaityti Dievo Žodį. Pavyzdžiui, apie 300 metų iki Jėzaus gyvenimo žemėje, graikų kalba tapo ta kalba, kuria ėmė kalbėti dauguma žmonių. Taigi pradedant nuo 280 metų pr. m. e., Hebrajų Raštai buvo išversti į graikų kalbą. Šis ankstyvasis vertimas buvo pavadintas „Septuaginta“.
14. a) Kodėl kai kurie religiniai vadai kovojo, kad Biblija nebūtų išversta? b) Kas parodo, kad jie pralaimėjo?
14 Vėliau lotynų kalba tapo bendra daugumos žmonių kalba, todėl Biblija buvo išversta į lotynų kalbą. Bet slenkant amžiams vis mažiau žmonių kalbėjo lotyniškai. Dauguma kalbėjo kitomis kalbomis, tokiomis kaip arabų, prancūzų, ispanų, portugalų, italų, vokiečių ir anglų. Kurį laiką katalikų religiniai vadovai kovojo, kad Biblija nebūtų verčiama į paprastų žmonių kalbą. Jie Bibliją turinčius žmones netgi degindavo ant laužo. Tai buvo daroma todėl, kad Biblija demaskuodavo jų klaidingus mokymus ir nepadorų elgesį. Bet ilgainiui tie religiniai vadovai pralaimėjo kovą, ir Biblija buvo pradėta versti į daugybę kalbų ir platinama dideliais tiražais. Šiandien galima skaityti visą Bibliją arba jos dalis daugiau kaip 1700 kalbų.
15. Kodėl yra gerai turėti naujesnius Biblijos vertimus?
15 Ilgainiui buvo padaryta daug skirtingų Biblijos vertimų ta pačia kalba. Pavyzdžiui, vien tik anglų kalba yra dešimtys Biblijos vertimų. Kodėl? Ar nepakaktų vieno? Mat laikui bėgant kalba labai keičiasi. Todėl jei sulyginsi senesnius Biblijos vertimus su naujesniais, pastebėsi kalbos pasikeitimus. Nors mintis beveik visada būna ta pati, tačiau tu pastebėsi, kad naujesni vertimai paprastai lengviau suprantami. Todėl mes galime būti dėkingi už naujus Biblijos vertimus, nes jie perduoda Dievo Žodį paprasta, lengvai suprantama šiuolaikine kalba.
AR BIBLIJA BUVO PAKEISTA?
16. Kodėl kai kurie žmonės mano, kad Biblija buvo pakeista?
16 Bet tu galbūt paklausi: „Kaip mes galime būti įsitikinę, kad mūsų šiuolaikinėse Biblijose yra ta pati informacija, kurią Biblijos rašytojai gavo iš Dievo?“ Ar neįsibrovė klaidų per šimtmečius ir net tūkstantmečius kopijuojant ir perrašinėjant biblines knygas? Taip, bet šitos klaidos buvo atrastos ir šiuolaikiniuose Biblijos vertimuose ištaisytos. Tai, ką mes šiandien skaitome Biblijoje, yra ta pati informacija, kurią Dievas davė pirmiesiems Biblijos rašytojams. Kaip tai įrodoma?
17. Kokių esama įrodymų, kad Biblija liko nepakeista?
17 Tarp 1947 ir 1955 metų buvo rasti vadinamieji Negyvosios jūros ritiniai. Šituose senuose ritiniuose buvo Hebrajų Raštų knygų kopijos. Jos datuojamos nuo 100 iki 200 metų prieš Jėzaus gimimą. Vienas iš tų ritinių yra Izaijo knygos kopija. Prieš tai rasta seniausia Izaijo knygos kopija hebrajų kalba buvo padaryta praėjus beveik 1000 metų po Jėzaus gimimo. Sulyginus šias dvi Izaijo knygų kopijas, rastas labai mažas skirtumas, daugiausia nežymūs rašybos nukrypimai! Tai reiškia, kad daugiau kaip 1000 metų perrašinėjimo laikotarpiu rimtų pakeitimų nebuvo!
18. a) Kaip buvo ištaisytos perrašinėtojų klaidos? b) Ką galima pasakyti apie Graikų Raštų tikslumą?
18 Dabar yra išlikę daugiau kaip 1700 Hebrajų Raštų įvairių dalių senų kopijų. Atidžiai lyginant daugybę labai senų kopijų, galima aptikti ir ištaisyti netgi retas klaidas, kurias yra padarę perrašinėtojai. Taip pat yra tūkstančiai labai senų Graikų Raštų kopijų, iš kurių kai kurios datuojamos beveik Jėzaus ir jo apaštalų laiku. Todėl seras Frederikas Kenjonas pasakė: „Paskutinė bet kokios abejonės priežastis, ar iš tikro Raštai pasiekė mus tokie, kokie jie buvo parašyti, dabar jau pašalinta“ (The Bible and Archaeology, puslapiai 288, 289).
19. a) Koks yra pavyzdys, kad buvo mėginta kai ką pridėti prie Biblijos? b) Kodėl žodžiai iš 1 Jono 5:7, pasitaikantys kai kuriuose Biblijos vertimuose, nepriklauso Biblijai?
19 Tai dar nereiškia, kad niekuomet nebuvo mėginama pakeisti Dievo Žodžio. Tokių mėginimų būta. Žymus pavyzdys yra 1 Jono 5:7. Šventajame Rašte (1988, vertė A. Vėlius) mes skaitome: „O yra trys liudytojai danguje, Tėvas, Žodis, Šventoji Dvasia, kurie yra kartu.“ Bet šių žodžių nėra nė vienoje pačių ankstyvųjų Biblijos kopijų. Kažkas juos pridėjo, mėgindamas palaikyti Trejybės mokymą. Kadangi yra aišku, jog šitie žodžiai tikrai nėra Dievo Žodžio dalis, buvo padaryti pataisymai ir naujesniuose Biblijos vertimuose tų žodžių nėra.
20. Kodėl mes galime būti įsitikinę, kad Biblija išsaugota nepakeista?
20 Todėl jei kas sako, kad Biblijoje nebėra tos pačios informacijos, kuri buvo užrašyta pradžioje, tas tiesiog nežino faktų. Jehova Dievas pasirūpino apsaugoti savo Žodį ne tik nuo perrašinėtojų klaidų, bet ir nuo bandymų kai ką prie jo pridėti. Pačioje Biblijoje yra Dievo pažadas, kad jo Žodis bus išsaugotas ir išliks mums šiandien švarus ir nepakeistas (Psalmių 11:7; Danieliaus 12:4; 1 Petro 1:24, 25; Apreiškimas 22:18, 19).
AR BIBLIJA TIKRAI TEISINGA?
21. Kaip Jėzus žiūrėjo į Dievo Žodį?
21 Jėzus Kristus, melsdamasis Dievui, pasakė: „Tavo žodis yra tiesa“ (Jono 17:17). Bet ar tai patvirtina faktai? Ar, atidžiai tyrinėdami Bibliją, mes nustatome, kad joje iš tikrųjų yra tiesa? Istorikai, kurie studijavo Bibliją, dažnai stebisi jos tikslumu. Biblijoje yra tikslūs vardai ir detalės, kurie gali būti patvirtinti. Apsvarstykime keletą pavyzdžių.
22—25. Kokie keli pavyzdžiai parodo, kad Biblijoje yra teisinga istorija?
22 Pažvelk į piešinius ir užrašus Karnako šventyklos sienose, Egipte. Jie pasakoja apie pergalę, kurią beveik prieš 3000 metų faraonas Sesakas pasiekė prieš Judo karalystę, valdant Saliamono sūnui Roboamui. Biblija praneša apie tą patį įvykį (3 Karalių 14:25, 26).
23 Taip pat pažiūrėk į Moabitų akmenį. Originalą galima pamatyti Luvro muziejuje, Paryžiuje (Prancūzija). Užrašas liudija apie Moabo karaliaus Mesos sukilimą prieš Izraelį. Šis įvykis taip pat užrašytas Biblijoje (4 Karalių 1:1; 3:4-27).
24 Toliau dešinėje matomas Siloamo tvenkinys ir įėjimas į 533 metrų ilgio vandens tunelį Jeruzalėje. Daugybė šiuolaikinių turistų, lankančių Jeruzalę, brido per šį tunelį. Jo egzistavimas — tai papildomas įrodymas, kad Biblija teisinga. Kodėl? Todėl, kad Biblija paaiškina, jog karalius Ezekijas pastatė šį tunelį daugiau kaip prieš 2500 metų apsaugoti vandens tiekimą nuo įsiveržiančios armijos (4 Karalių 20:20; 2 Kronikų 32:2-4, 30).
25 Britų muziejuje lankytojas gali pamatyti Nabonido metraštį, kurio kopija matoma dešinėje apačioje. Ten, kaip ir Biblijoje, aprašomas senovės Babilono žlugimas (Danieliaus 5:30, 31). Bet Biblija kalba, kad Babilono karalius tada buvo Baltazaras. Tačiau Nabonido metraštyje Baltazaro vardas net neminimas. Iš tikrųjų vienu metu visi žinomi senovės raštai kalbėjo, kad Nabonidas buvo paskutinis Babilono karalius. Todėl tie, kurie sakė, kad Biblija yra klaidinga, tvirtino, jog Baltazaras niekada neegzistavo ir kad Biblija klysta. Bet pastaraisiais metais buvo rasti senovės raštai, kuriuose Baltazaras vadinamas Nabonido sūnumi ir savo tėvo bendravaldžiu Babilone, valdžiusiu kaip tik tuo metu. Taip, Biblija iš tikrųjų teisinga, kaip tai įrodo tokia daugybė pavyzdžių.
26. Kokie yra įrodymai, jog Biblija moksliniu požiūriu tiksli?
26 Bet Biblijoje teisinga ne tik istorija. Viskas, apie ką ji kalba, yra tiesa. Netgi kalbėdama mokslinėmis temomis ji yra nuostabiai tiksli. Štai tik du pavyzdžiai: senovės laikais paprastai buvo tikima, kad žemė turi tam tikrą matomą atramą, kad ji laikosi ant kažko, pavyzdžiui, ant milžino pečių. Tačiau visiškai sutikdama su mokslo įrodymais, Biblija praneša, kad Dievas ‛pakabino žemę ant nieko’ (Jobo 26:7). Ir užuot sakiusi, jog žemė plokščia, kaip dauguma tikėjo praeityje, Biblija sako, kad Dievas „yra atsisėdęs viršum žemės skrities“ (Izaijo 40:22).
27. a) Koks yra svariausias įrodymas, kad Biblija nuo Dievo? b) Ką Hebrajų Raštai teisingai išpranašavo apie Dievo Sūnų?
27 Bet didžiausias įrodymas, kad Biblija iš tikrųjų nuo Dievo, yra jos tiksliai išsipildę ateities pranašavimai. Nė viena žmogaus parašyta knyga nepraneša tiksliai istorijos įvykių prieš jiems įvykstant; tačiau Biblija tai daro. Joje gausu tikslių pranašysčių; taip, tai iš anksto užrašyta istorija. Kai kurios iš šių įsidėmėtinų pranašysčių yra susijusios su Dievo Sūnaus atėjimu į žemę. Hebrajų Raštai prieš šimtus metų tiksliai nusakė, kad šitas Pažadėtasis gims Betliejuje, kad jis gims iš mergelės, bus išduotas už 30 sidabrinių, priskirtas nusidėjėliams, kad nė vienas jo kūno kaulas nebus sulaužytas, kad dėl jo drabužių bus metamas burtas, ir dar daug kitų detalių (Michėjo 5:2; Mato 2:3-9; Izaijo 7:14; Mato 1:22, 23; Zacharijo 11:12, 13; Mato 27:3-5; Izaijo 53:12; Luko 22:37, 52; 23:32, 33; Psalmių 33:21; Jono 19:36; Psalmių 21:19; Mato 27:35).
28. a) Kodėl mes galime būti įsitikinę, kad išsipildys ir tos Biblijos pranašystės, kuriose kalbama apie ateitį? b) Kuo mes įsitikinsime toliau studijuodami Bibliją?
28 Kaip buvo minėta pirmajame šios knygos skyriuje, Biblija taip pat pranašauja, kad dabartinė senoji daiktų sistema greitai pasibaigs ir bus pakeista teisinga nauja sistema (Mato 24:3-14; 2 Petro 3:7, 13). Ar mes galime pasitikėti šiomis dar neišsipildžiusiomis pranašystėmis? Na, jei kas nors tau šimtą kartų sakytų tiesą, ar tu staiga suabejotum, jeigu jis tau papasakotų kažką nauja? Ar tu pradėtum dabar abejoti, jei jis niekada tau nemelavo? Kaip neprotinga tai būtų! Panašiai ir mums nėra jokio pagrindo abejoti kokiu nors Dievo pažadu Biblijoje. Jo Žodžiu galima pasitikėti! (Titui 1:2). Toliau studijuodamas Bibliją, tu vis labiau įsitikinsi faktais, kad Biblija tikrai nuo Dievo.
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 49 puslapyje]
Dievas Biblijai parašyti panaudojo žmones, taip kaip verslininkas naudojasi sekretore, rašydamas laišką
[Iliustracija 50 puslapyje]
Kai kurie religiniai vadovai labai stengėsi nuslėpti Bibliją nuo paprastų žmonių, net degindami ant laužo tuos, kurie ją turėjo
[Iliustracija 52, 53 puslapiuose]
Negyvosios jūros Izaijo knygos ritinys
[Iliustracija 54, 55 puslapiuose]
Šventyklos siena Karnake (Egiptas)
[Iliustracija 55 puslapyje]
Moabitų akmuo
[Iliustracija 55 puslapyje]
Nabonido metraštis
[Iliustracija 55 puslapyje]
Įėjimas į Ezekijo tunelį ir Siloamo tvenkinys
