13 skyrius

Dievo taikos vyriausybė

1. Ko nesugebėjo padaryti žmonių vyriausybės?

AR TU pastebėjai, kad žmonių vyriausybėms, netgi toms, kurios turėjo gerų ketinimų, nepasisekė patenkinti tikrųjų žmonijos poreikių. Nė viena iš jų neišsprendė kriminalinių, rasinės neapykantos problemų ir neaprūpino visų savo žmonių pakankamu maisto kiekiu bei butais. Jos negalėjo savo piliečių visiškai išlaisvinti nuo ligų. Nebuvo vyriausybės, kuri galėtų sustabdyti senėjimo procesą ar mirtį arba grąžinti mirusiesiems gyvybę. Nė viena iš jų nesuteikė savo piliečiams ilgalaikės taikos bei saugumo. Žmonių vyriausybės tiesiog nepajėgia išspręsti didelių problemų, su kuriomis susiduria žmonės.

2. Kokia yra pagrindinė Biblijos žinia?

² Mūsų Kūrėjas žino, kaip labai mums reikia teisingos valdžios, galinčios suteikti visiems žmonėms malonų ir laimingą gyvenimą. Štai kodėl Biblija kalba apie vyriausybę, vadovaujamą Dievo. Iš tikrųjų ši Dievo pažadėta vyriausybė yra pagrindinė Biblijos žinia.

3. Kas Izaijo 9:​6, 7 kalbama apie Dievo vyriausybę?

³ Bet tu galbūt paklausi: „Kur Biblijoje kalbama apie Dievo vyriausybę?“ Joje kalbama apie tai, pavyzdžiui, Izaijo 9:​6, 7. Šiose eilutėse sakoma: „Nes mums gimė kūdikis ir mums duota sūnus: viešpatavimas yra ant jo peties, ir jis bus vardu: Nuostabus, Patarėjas, Galingasis Dievas, būsimojo amžiaus Tėvas, Taikos Kunigaikštis. Jo viešpatavimas daugės, ir taikai nebus galo.“

4. Kas yra tas kūdikis, kuris taps Dievo vyriausybės valdovu?

 ⁴ Čia Biblija kalba apie kūdikio, kunigaikščio, gimimą. Laikui bėgant šitas ‛karaliaus sūnus’ turėjo tapti didžiu valdovu, „Taikos Kunigaikščiu“. Jam pavesta vadovauti tikrai nuostabiai vyriausybei. Ši vyriausybė įgyvendins taiką visoje žemėje ir ta taika tęsis amžinai. Tas kūdikis, kurio gimimas buvo išpranašautas Izaijo 9:​6, 7, buvo Jėzus. Paskelbdamas jo gimimą nekaltai mergelei Marijai, angelas Gabrielius kalbėjo apie Jėzų: „Jis viešpataus... ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Luko 1:​30-33).

PABRĖŽIAMA KARALYSTĖS SVARBA

5. a) Kaip Biblijoje parodoma Karalystės svarba? b) Kas yra Dievo karalystė ir ką ji padarys?

⁵ Kai Jėzus Kristus ir jo šalininkai buvo žemėje, svarbiausias jų darbas buvo skelbti ir mokyti apie ateinančią Dievo karalystę (Luko 4:​43; 8:​1). Biblijoje beveik 140 kartų kalbama  apie tą karalystę. Jėzus net išmokė savo pasekėjus melstis Dievui: „Teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:​10). Ar ši karalystė, kurios meldžia krikščionys, iš tikrųjų yra vyriausybė? Galbūt tu taip negalvojai, bet taip yra. Dievo Sūnus Jėzus Kristus yra tos Karalystės Karalius. Ir visa žemė taps ta teritorija, kuriai jis viešpataus. Kaip bus puiku, kai žmonės nebebus padalinti į daugybę priešiškų tautų, bet visi bus suvienyti taikoje, valdant Dievo Karalystės vyriausybei!

6. Kodėl Jėzui gyvenant žemėje buvo kalbama, kad Karalystė „prisiartino“ arba yra „tarp jūsų“?

⁶ Jonas Krikštytojas pradėjo skelbti apie tą vyriausybę, kalbėdamas žmonėms: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė“ (Mato 3:​1, 2). Kodėl Jonas galėjo tai pasakyti? Kadangi Jėzus, Kuris turėjo tapti Dievo dangiškosios vyriausybės valdovu, netrukus turėjo būti jo pakrikštytas ir pateptas Dievo šventąja dvasia. Dabar tu gali suprasti, kodėl vėliau Jėzus pasakė fariziejams: „Nes Dievo karalystė jau yra tarp jūsų“ (Luko 17:​21). Tai buvo todėl, kad Jėzus, kurį Dievas paskyrė karaliumi, buvo tarp jų. Per trejus su puse skelbimo ir mokymo metų Jėzus savo ištikimybe Dievui iki mirties įrodė savo teisę būti karaliumi.

7. Kas parodo, kad Jėzui gyvenant žemėje Karalystė buvo svarbi tema?

⁷ Kad būtų parodyta, jog Dievo karalystė buvo ta svarbi tema Kristaus tarnavimo metu, apsvarstykime, kas įvyko paskutinę dieną prieš jo mirtį. Biblija mums sako, kad minia apkaltino Jėzų sakydama: „Mes nustatėme, kad šitas kiršina mūsų tautą ir draudžia mokėti ciesoriui mokesčius. Jis tvirtina esąs Mesijas ir karalius.“ Girdėdamas tokius dalykus, Romos valdytojas Pontijus Pilotas paklausė Jėzų: „Ar tu esi žydų karalius?“ (Luko 23:⁠1-3).

8. a) Ką atsakė Jėzus, paklaustas, ar jis esąs karalius? b) Ką turėjo omenyje Jėzus, sakydamas, kad jo karalystė „ne iš čia“?

⁸ Jėzus neatsakė tiesiai į Piloto klausimą, bet pasakė: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio. Jei mano karalystė būtų iš šio pasaulio, mano tarnai juk kovotų, kad nebūčiau atiduotas  žydams. Bet mano karalystė ne iš čia.“ Jėzus taip atsakė todėl, kad jo karalystė neturėjo būti žemiška. Jis turėjo karaliauti iš dangaus, ne kaip žmogus, sėdintis kokiame nors žemiškame soste. Kadangi ginčytinas klausimas buvo toks: ar Jėzus turi teisę karaliauti kaip karalius, ar ne, Pilotas vėl paklausė Jėzų: „Vadinasi, tu esi karalius?“

9. a) Kokią nuostabią tiesą atskleidė Jėzus? b) Kokie klausimai šiandien yra svarbūs?

⁹ Aišku, kad Jėzus buvo teisiamas gyventi ar mirti, kadangi jis skelbė ir mokė apie naują vyriausybę. Todėl Jėzus atsakė Pilotui: „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius. Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:​36, 37). Jėzus praleido savo gyvenimą žemėje, kalbėdamas žmonėms nuostabią tiesą apie Dievo Karalystės vyriausybę. Tai buvo jo pagrindinė žinia. Ta Karalystė ir šiandien tebėra svarbiausia tema. Vis dėlto lieka šie klausimai: kokia vyriausybė yra svarbiausia žmogaus gyvenime? Ar tai yra kokia nors žmonių vyriausybė, ar ji yra Dievo karalystė, kurios valdovas Kristus?

ŽEMEI RUOŠIAMA NAUJA VYRIAUSYBĖ

10. a) Kada Dievas įžvelgė naujos vyriausybės būtinumą? b) Kur Biblijoje pirmąkart užsimenama apie šią vyriausybę? c) Kam atstovavo gyvatė?

¹⁰ Tuoj po to, kai Šėtonas įkalbėjo Adomą ir Ievą prisidėti prie jo maišto, Jehova įžvelgė naujos vyriausybės žmonijai būtinumą. Taigi Dievas nedelsdamas paskelbė apie savo tikslą įkurti tokią vyriausybę. Jis paminėjo tą vyriausybę, kai paskelbė nuosprendį gyvatei, o iš tikrųjų sakydamas Šėtonui Velniui: „Aš padarysiu nesantaiką tarp tavęs ir tarp moters, tarp tavo sėklos ir jos sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu įgelsi jai į kulną“ (Pradžios 3:⁠14, 15, NW).

11. Tarp ko turėjo būti neapykanta?

¹¹ Bet tu galbūt paklausi: „Kur čia kalbama apie vyriausybę?“ Atidžiai peržiūrėkime šį pareiškimą ir pamatysime. Raštas sako, kad tarp Šėtono ir „moters“ bus nesantaika, arba neapykanta. Be to, tarp Šėtono „sėklos“, arba vaikų, ir moters  „sėklos“, arba vaikų, būsianti neapykanta. Pirmiausia mums reikia nustatyti, kas yra „moteris“.

12. Kas kalbama apie „moterį“ Apreiškimo 12-me skyriuje?

¹² Ji nėra žemės moteris. Šėtonas neturėjo jokios ypatingos neapykantos kokiai nors žemės moteriai. Tiksliau sakant, tai simbolinė moteris. Tai yra, ji vaizduoja kažką kita. Tai parodoma paskutinėje Biblijos knygoje, Apreiškime, kur apie ją suteikiama daugiau informacijos. Ten aprašoma „moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas“. Kad suprastume, kam atstovauja ta „moteris“, atkreipkime dėmesį, kas Apreiškime toliau kalbama apie jos kūdikį: „Ji pagimdė sūnų, berniuką, kuriam skirta ganyti [„valdyti“, ŠvR] visas tautas geležine lazda. Kūdikis buvo paimtas pas Dievą, prie jo sosto“ (Apreiškimas 12:⁠1-5).

13. Ką simbolizuoja „berniukas“ ir „moteris“?

¹³ Sužinoję, kas yra tas „berniukas“, mes galėsime suprasti, ką simbolizuoja „moteris“. Kūdikis nėra tiesioginis asmuo, lygiai kaip ir moteris nėra reali žemės moteris. Raštas parodo, kad šitas ‛berniukas valdys visas tautas’. Taigi „berniukas“ simbolizuoja Dievo vyriausybę, kurioje Jėzus Kristus valdys kaip Karalius. O „moteris“ vaizduoja Dievo organizaciją, susidedančią iš ištikimų dangiškų kūrinių. Kaip „berniukas“ kilo iš „moters“, lygiai taip ir Karalius Jėzus Kristus kilo iš dangiškos organizacijos, ištikimų dvasinių kūrinių korporacijos danguje, kurie darbuojasi kartu dėl Dievo tikslo įgyvendinimo. Galatams 4:​26 ta organizacija vadinama „aukštybių Jeruzale“. Tada kai Adomas ir Ieva sukilo prieš Dievo viešpatavimą, Jehova ėmėsi priemonių įkurti Karalystės vyriausybę, kuri tarnautų kaip viltis teisingumą mylintiems žmonėms.

JEHOVA PRISIMENA SAVO PAŽADĄ

14. a) Kaip Jehova parodė, kad jis nepamiršo pažado dėl „sėklos“, kuri sutriuškins Šėtoną? b) Kas yra pažadėtoji „sėkla“?

¹⁴ Jehova nepamiršo savo pažado atsiųsti „sėklą“, kuri taps Dievo vyriausybės valdovu. Šis valdovas sunaikins Šėtoną,  sutriuškindamas jam galvą (Romiečiams 16:​20; Žydams 2:​14). Vėliau Jehova pasakė, kad pažadėtoji sėkla ateis per ištikimą vyrą Abraomą. Jehova pasakė Abraomui: „Per tavo sėklą bus palaiminti visi žmonės žemėje“ (Pradžios 22:​18, ŠvR). Kas yra ta „sėkla“, kuri, pagal pažadą, turėjo kilti iš Abraomo giminės? Biblija vėliau atsako: „Pažadai buvo padaryti Abraomui ir jo sėklai. Nesakoma: ‛ir sėkloms’, lyg kad jų būtų daug, bet apie vieną: ‛ir tavo sėklai’, tai yra Kristui“ (Galatams 3:​16, NW). Jehova taip pat pasakė Abraomo sūnui Izaokui ir vaikaičiui Jokūbui, kad Dievo „moters“ „sėkla“ kils iš jų giminės (Pradžios 26:​1-5; 28:⁠10-14).

15, 16. Kas įrodo, kad „sėkla“ turėjo būti valdantis karalius?

¹⁵ Išaiškindamas, kad ta „sėkla“ bus valdantis karalius, Jokūbas pareiškė savo sūnui Judui: „Nebus atimta iš Judo valdovo lazda ir vadas iš jo palikuonių, kolei neateis Siųstinasis [„Šilo“, NW]; o jo ilgėsis [„klausys“, ŠvR] tautos“ (Pradžios 49:​10). Jėzus Kristus kilo iš Judo giminės. Jis įrodė esąs tas „Šilo“, kurio „klausys tautos“ (Žydams 7:⁠14).

¹⁶ Praėjus beveik 700 metų po pareiškimo Judui, Jehova pasakė apie Dovydą, kilusį iš Judo giminės: „Aš radau Dovydą, savo tarną... Aš padarysiu jo palikuonis [„sėklą“, ŠvR] amžinus ir jo sostą kaip dangaus dienas“ (Psalmių 88:21, 30). Ką Dievas turėjo omenyje sakydamas, kad Dovydo „palikuonys [„sėkla“, ŠvR]“ bus padaryti „amžini“ ir kad „jo sostas“ egzistuos taip ilgai, „kaip dangaus dienos“? Tuo Jehova Dievas nurodo faktą, kad Karalystės vyriausybė jo paskirto valdovo Jėzaus Kristaus rankose egzistuos amžinai. Iš kur mes tai žinome?

17. Iš kur mes žinome, kad pažadėtasis valdovas yra Jėzus Kristus?

¹⁷ Na, prisimink, ką Jehovos angelas Gabrielius pasakė Marijai apie kūdikį, kuris turės jai gimti. Jis pasakė: „[Jį] pavadinsi Jėzumi.“ Bet Jėzus neturėjo likti tik kūdikis arba vyras žemėje. Gabrielius tęsė: „Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; jis viešpataus Jokūbo namuose per amžius ir jo viešpatavimui nebus galo“ (Luko 1:​31-33). Argi ne nuostabu, kad  Jehova ėmėsi priemonių įkurti teisingą vyriausybę amžinam gėriui tų, kurie myli jį ir pasitiki juo?

18. a) Kaip Biblija aprašo žemės vyriausybių galą? b) Ką Dievo vyriausybė padarys žmonių labui?

¹⁸ Dabar artėja laikas, kai Dievo Karalystės vyriausybė imsis priemonių sunaikinti visas pasaulio vyriausybes. Tuomet Jėzus Kristus pradės veikti kaip pergalingas Karalius. Aprašydama tą mūšį, Biblija sako: „Anų gi karalysčių dienose Dievas pažadins [„įkurs“, NW] karalystę, kuri neiširs per amžius... Ji sutrupins ir sunaikins visas šitas karalystes, pati gi stovės per amžius“ (Danieliaus 2:​44; Apreiškimas 19:​11-16). Kai visos kitos vyriausybės bus pašalintos, tada Dievo vyriausybė patenkins visus žmonių poreikius. Valdovas Jėzus Kristus pasirūpins, kad niekas iš jo ištikimų pavaldinių daugiau nesirgtų, nesentų arba nemirtų. Nusikaltimai, blogos gyvenimo sąlygos, badas ir visos kitos problemos bus išspręstos. Tada visoje žemėje viešpataus tikroji taika ir saugumas (2 Petro 3:​13; Apreiškimas 21:​3-5). Tačiau mums reikia daugiau sužinoti apie tuos, kurie sudarys Dievo Karalystės vyriausybę.

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 112, 113 puslapiuose]

Jėzus siuntė savo pasekėjus atlikti svarbų Dievo karalystės skelbimo darbą

 [Iliustracija 114 puslapyje]

Teisiamas gyventi ar mirti, Jėzus toliau skelbė Dievo karalystę

[Iliustracija 119 puslapyje]

Kaip tu įsivaizduoji Jėzų — kaip pergalingą karalių ar kaip bejėgį kūdikį?