Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kas eina į dangų ir kodėl?

Kas eina į dangų ir kodėl?

14 skyrius

Kas eina į dangų ir kodėl?

1. Kaip atsakytų daugelis žmonių į klausimą: „Kas eina į dangų ir kodėl?“

DAUGELIS ŽMONIŲ sako: „Visi geri žmonės eina į dangų.“ O paklausti, kodėl jie eina į dangų, jie galbūt atsakys: „Būti kartu su Dievu“, arba „tai atpildas už tai, kad jie buvo geri.“ Ką apie tai moko Biblija?

2, 3. a) Kodėl mes galime būti tikri, kad kai kurie žmonės eis į dangų? b) Koks klausimas reikalauja atsakymo?

2 Biblija aiškiai parodo, kad Jėzus buvo prikeltas iš mirusiųjų ir įžengė į dangų. Ji taip pat kalba, kad ir kiti žmonės bus ten paimti. Naktį prieš savo mirtį Jėzus pasakė savo ištikimiems apaštalams: „Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu taip nebūtų, argi būčiau pasakęs: ‛Einu jums vietos paruošti’? Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jono 14:​1-3).

3 Jėzus aiškiai pasakė savo apaštalams, kad jie bus paimti į dangų būti kartu su juo. Apaštalas Paulius dažnai pasakodavo pirmiesiems krikščionims apie šią nuostabią viltį. Pavyzdžiui, jis rašė: „Tuo tarpu mūsų tėvynė danguje, ir iš ten mes laukiame Išgelbėtojo, Viešpaties Jėzaus Kristaus“ (Filipiečiams 3:​20, 21; Romiečiams 6:​5; 2 Korintiečiams 5:​1, 2). Remdamiesi tokiais pažadais, milijonai žmonių siekia dangiškojo gyvenimo. Tačiau ar visi geri žmonės eis į dangų?

AR VISI GERI ŽMONĖS EINA Į DANGŲ?

4, 5. Koks yra įrodymas, kad Dovydas ir Jobas nenuėjo į dangų?

4 Netrukus po to, kai Jėzus buvo prikeltas iš mirusiųjų, apaštalas Petras pasakė žydų miniai: ‛Patriarchas Dovydas... mirė, buvo palaidotas, ir jo kapas yra pas mus po šiai dienai. Juk ne Dovydas pakilo į dangų’ (Apaštalų darbai 2:​29, 34). Taigi nors Dovydas buvo geras žmogus, jis nenuėjo į dangų. O kaip yra su teisiuoju Jobu?

5 Kentėdamas Jobas meldėsi Dievui: „O kad Tu mane pragare paslėptumei, apdengęs tol, kol Tavo kerštas praeis ir man nustatytumei laiką ir tada manęs atsimintumei!“ Jobas tikėjosi, kad miręs jis bus kape be sąmonės. Jis žinojo nenueisiąs į dangų. Bet jis turėjo viltį, kaip pats paaiškino: „Ar turi numiręs žmogus vėl gyvas būti? Visas savo kovos dienas gyvenimo aš lauksiu mano pasikeitimo. Tu pašauktumei ir aš atsiliepčiau Tau“ (Jobo 14:​13-15, ŠvR).

6, 7. a) Kas rodo, kad niekas iš mirusiųjų prieš Kristų nėra nuėjęs į dangų? b) Kas įvyks su visais ištikimais žmonėmis, mirusiais prieš Kristų?

6 Jonas, kuris krikštijo Jėzų, taip pat buvo geras žmogus. Tačiau Jėzus pasakė: „Mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“ (Mato 11:​11). Taip yra todėl, kadangi Jonas Krikštytojas neis į dangų. Praėjus daugiau kaip 4000 metų po Adomo ir Ievos maišto, kai Jėzus gyveno žemėje, jis pasakė: „Niekas nėra pakilęs į dangų, kaip tik Žmogaus Sūnus, kuris nužengė iš dangaus“ (Jono 3:⁠13).

7 Taigi, pagal paties Jėzaus žodžius, iki jo dienų per visus 4000 žmonijos istorijos metų joks žmogus nėra įžengęs į dangų. Dovydas, Jobas ir Jonas Krikštytojas bus prikelti gyventi žemėje. Iš tikrųjų visi ištikimi vyrai ir moterys, mirę iki Jėzaus mirties, turėjo viltį vėl gyventi žemėje, ne danguje. Jie bus prikelti, kad taptų žemiškais Dievo Karalystės pavaldiniais (Psalmių 71:​7, 8; Apaštalų darbai 17:⁠31).

KODĖL KAI KURIE IŠTIKIMIEJI EINA Į DANGŲ

8. Atsakymai į kokius klausimus labai svarbūs ir kodėl?

8 Kodėl Jėzus nuėjo į dangų? Kokį darbą jis ten turi atlikti? Atsakymai į šiuos klausimus svarbūs. Taip yra todėl, kadangi visi tie, kurie eina į dangų, bus Jėzaus bendradarbiai. Jie eina į dangų kaip tik dėl šio tikslo.

9, 10. Kas, pagal Danieliaus knygą, be Kristaus, dar valdys Dievo vyriausybėje?

9 Iš ankstesnių skyrių mes sužinojome, kad Jėzus valdys naująją rojaus žemę kaip Dievo dangiškosios vyriausybės karalius. Seniai prieš Jėzaus atėjimą į žemę, biblinėje Danieliaus knygoje buvo pranašauta, kad „žmogaus sūnui“ bus ‛duota valdžia’. „Žmogaus Sūnus“ yra Jėzus Kristus (Morkaus 14:​41, 62). Danielius toliau tęsia: „Jo valdžia yra amžina valdžia, kuri nebus atimta, ir jo karalystė nebus sugriauta“ (Danieliaus 7:​13, 14).

10 Tačiau Danieliaus knygoje svarbu atkreipti dėmesį, kad „žmogaus sūnus“ valdys ne vienas. Biblija sako: „Viešpatavimas ir valdžia... bus atiduota Aukščiausiojo šventųjų tautai; jos karalystė yra amžina karalystė“ (Danieliaus 7:​27). Šitos sąvokos „tauta” ir „jos karalystė“ leidžia mums suprasti, kad ir kiti valdys su Kristumi Dievo vyriausybėje.

11. Kas parodo, kad pirmieji Kristaus pasekėjai valdys kartu su juo?

11 Paskutinę naktį, kurią Jėzus praleido su savo 11 ištikimų apaštalų, jis parodė, kad jie bus valdovai kartu su juo Dievo karalystėje. Jis pasakė jiems: „Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas“ (Luko 22:​28, 29). Vėliau apaštalas Paulius ir Timotiejus buvo įtraukti į šią sandorą, arba sutartį, dėl karalystės. Todėl Paulius rašė Timotiejui: „Jei ištversime, su juo ir karaliausime“ (2 Timotiejui 2:​12). Apaštalas Jonas taip pat rašė apie tuos, kurie „viešpataus žemėje“ kartu su Jėzumi Kristumi (Apreiškimas 5:​9, 10; 20:⁠6).

12. Koks faktas, susijęs su Abraomo „sėkla“, atskleidžia, kad Kristus turės bendravaldžių?

12 Taigi tie, kurie eina į dangų, tarnaus ten kaip Kristaus bendravaldžiai dangiškoje Dievo vyriausybėje. Nors Jėzus yra pagrindinė pažado „sėkla“, Dievas išsirinko ir kitus iš žmonijos, kad jie valdytų su Jėzumi karalystėje. Todėl jie tampa „sėklos“ dalimi, kaip sako Biblija: „O jei priklausote Kristui, tai esate ir Abraomo palikuonys bei paveldėtojai pagal pažadą“ (Galatams 3:​16, 29; Jokūbo 2:⁠5).

KIEK EINA Į DANGŲ?

13. a) Kodėl kūdikiai neis į dangų? b) Kaip Jėzus apibūdino skaičių tų, kurie gaus Karalystę?

13 Kadangi einantieji į dangų valdys žemę, aišku, kad jie bus patikrinti ir išbandyti Kristaus pasekėjai. Tai reiškia, kad į dangų nebus paimti kūdikiai arba maži vaikai, kurie neturėjo galimybės būti visiškai išbandyti per ilgalaikę krikščionišką tarnybą (Mato 16:​24). Tačiau mirties atveju tokie vaikai turi viltį būti prikelti gyventi žemėje (Jono 5:​28, 29). Taigi visas einančiųjų į dangų skaičius bus nedidelis, palyginus su daugybe tų, kurie gaus gyvenimą žemėje, valdant Karalystei. Jėzus pasakė savo mokiniams: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums karalystę!“ (Luko 12:⁠32).

14. Kiek asmenų sudarys „mažąją kaimenę“, kuri eis į dangų?

14 Ar labai mažai asmenų bus šitoje Karalystės valdovų klasėje? Ar čia įeis tiktai apaštalai ir kiti pirmieji Jėzaus pasekėjai? Ne, Biblija parodo, kad „mažoji kaimenė“ apims didesnį asmenų skaičių. Apreiškimo 14:​1, 3 Biblija sako: „Ir aš išvydau: štai Avinėlis [Jėzus Kristus], bestovįs ant [dangiškojo] Siono kalno, o su juo šimtas keturiasdešimt keturi tūkstančiai... atpirktų [arba paimtų] iš žemės.“ Įsidėmėk, kad tik 144 000 asmenų matomi su Avinėliu, Jėzumi Kristumi, ant dangiškojo Siono kalno (Žydams 12:​22). Taigi Biblija parodo, kad ne visi geri žmonės eis į dangų, o tiktai 144 000 ištikimų ir išmėgintų asmenų bus ten paimti valdyti su Kristumi.

KODĖL IŠRINKTI ŽEMĖS

15. Kodėl Dievas išrenka Karalystės valdovus iš žmonijos?

15 Bet kodėl Dievas išrinko šituos valdovus iš žmonijos? Kodėl ne angelai paskirti valdyti su Kristumi? Nepamirškime, kad čia, žemėje, buvo ginčijama Jehovos teisė valdyti. Čia galėjo būti išbandyti žmonės, ar jie liks ištikimi Dievui, nepaisant Velnio pasipriešinimo. Čia mėginamas Jėzus įrodė savo visišką lojalumą Dievui ir atidavė savo gyvybę kaip išpirką už žmoniją. Taigi Jehova nutarė paimti iš žemės „mažąją kaimenę“ žmonių, kurie bendraus su jo Sūnumi dangaus karalystėje. Jie yra tie, kurie savo ištikimybe Dievui įrodė Velnio kaltinimų neteisingumą, kad žmonės tarnauja Dievui tik dėl egoistinių motyvų. Todėl visiškai pagrįstai Jehova naudojasi tais žmonėmis savo garbei (Efeziečiams 1:​9-12).

16. Kodėl mes galime būti dėkingi, kad Karalystės valdovai gyveno žemėje?

16 Taip pat pagalvok, kaip nuostabu bus turėti tokius žmones valdovais, kurie žemėje įrodė savo ištikimybę Dievui ir daugelis jų paaukojo net savo gyvybę dėl Karalystės (Apreiškimas 12:​10, 11; 20:​4). Angelai nebuvo susidūrę su tokiais bandymais. Jie nepatyrė problemų, būdingų žmonijai. Todėl jie negalėtų pakankamai gerai suprasti, ką reiškia būti nuodėmingu žmogumi ir turėti problemų, kokių turime mes, žmonės. Tačiau tie 144 000 supras, nes jie yra turėję kaip tik tų pačių problemų. Kai kuriems iš jų teko įveikti labai nuodėmingus įpročius, ir jie žino, kaip gali būti sunku juos nugalėti (1 Korintiečiams 6:​9-11). Todėl jie užjaučiamai elgsis su savo žemiškais pavaldiniais (Žydams 2:​17, 18).

DIEVO SUSIRINKIMAS

17. Ką reiškia žodis „susirinkimas“?

17 Biblija mums praneša, kad Kristus yra Dievo susirinkimo galva ir kad jo nariai yra pavaldūs Jėzui (Efeziečiams 5:​23, 24). Todėl žodis „bažnyčia“, arba „Dievo susirinkimas“, nereiškia kokio nors pastato. Veikiau tai nurodo krikščionių grupę (1 Korintiečiams 15:​9). Šiandien mes kalbame apie krikščionių susirinkimą, su kuriuo bendraujame. Panašia prasme mes skaitome Biblijoje apie „laodikiečių bažnyčią [„susirinkimą“, NW]“ ir apaštalo Pauliaus laiške Filemonui apie ‛bendruomenę, susirenkančią jo namuose’ (Kolosiečiams 4:​16; Filemonui 2).

18. a) Kas sudaro „gyvojo Dievo susirinkimą“? b) Kokiais kitais žodžiais šitas susirinkimas apibūdinamas Biblijoje?

18 Tačiau kai Biblijoje kalbama apie „gyvojo Dievo Bažnyčią [„susirinkimą“, NW]“, turima galvoje ypatinga Kristaus pasekėjų grupė (1 Timotiejui 3:​15). Jie taip pat vadinami „danguje įrašytųjų pirmgimių Bažnyčia [„susirinkimas“, NW]“ (Žydams 12:​23). Taigi šis „Dievo susirinkimas“ sudarytas iš visų krikščionių žemėje, turinčių dangiškojo gyvenimo viltį. Iš viso tiktai 144 000 asmenų galiausiai sudarys „Dievo susirinkimą“. Šiandien tik nedaugelis jų, likutis, dar gyvena žemėje. Krikščionys, kurie tikisi amžinai gyventi žemėje, seka dvasiniu „gyvojo Dievo susirinkimo“ narių vadovavimu. Šitą susirinkimą, susidedantį iš 144 000 narių, Biblija taip pat vadina „jaunąja, Avinėlio sužadėtine“, „Kristaus kūnu“, „Dievo šventove“, „Dievo Izraeliu“ ir „Naująja Jeruzale“ (Apreiškimas 21:​9; Efeziečiams 4:​12; 1 Korintiečiams 3:​17; Galatams 6:​16; Apreiškimas 21:⁠2).

NAUJI DALYKAI DIEVO TIKSLE

19. Kokį naują dalyką Dievas įvedė savo pradiniam tikslui dėl žemės įgyvendinti?

19 Jehova Dievas nepakeitė savo tikslo žemės ir joje gyvenančios žmonijos atžvilgiu po to, kai Adomas nuvedė žmonių giminę nuodėmės ir mirties keliu. Jeigu Dievas tai būtų padaręs, reikštų, jog jis buvo bejėgis įgyvendinti savo pradinį tikslą. Nuo pat pradžios jo tikslas buvo turėti visoje žemėje rojų, pilną laimingų, sveikų žmonių, ir šis tikslas tebegalioja. Vienintelis naujas dalykas, kurį įvedė Dievas, buvo jo priemonė įkurti naują vyriausybę, kuri įgyvendintų jo tikslą. Kaip mes matėme, jo Sūnus Jėzus Kristus yra vyriausias šitos vyriausybės valdovas, ir 144 000 asmenų bus paimti iš žmonijos valdyti su juo danguje (Apreiškimas 7:⁠4).

20. a) Kas sudaro „naują dangų“ ir „naują žemę“? b) Ką tu turi daryti, kad taptum „naujos žemės“ dalimi?

20 Šitie valdovai danguje sudarys naujos Dievo sistemos „naują dangų“. Tačiau aišku, kad jeigu bus tokie teisingi žemės valdovai, turi būti ir tie, kuriuos jie valdys. Biblija vadina tuos asmenis „nauja žeme“ (2 Petro 3:​13; Apreiškimas 21:​1-4). Tarp jų bus Jobas, Dovydas ir Jonas Krikštytojas — visi tie ištikimieji, kurie gyveno prieš Kristaus atėjimą į žemę. Bet bus daug daugiau žmonių, kurie sudarys „naują žemę“, įskaitant ir tuos, kurie pergyvens šios piktos daiktų sistemos pabaigą. Ar tu būsi tarp išlikusiųjų? Ar tu nori būti Dievo vyriausybės pavaldinys? Jeigu taip, tai turi įvykdyti tam tikrus reikalavimus.

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 121 puslapyje]

Ar šie geri žmonės nuėjo į dangų?

Karalius Dovydas

Jobas

Jonas Krikštytojas

[Iliustracija 122 puslapyje]

Būdamas su savo apaštalais paskutinę naktį, Jėzus pasakė, kad jie bus valdovai su juo jo Tėvo karalystėje